Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vengrijos lietuviu bendruomenė

Vaida BURINSKIENĖ
 Iki Antrojo pasaulinio karo Vengrijoje gyveno tik keletas lietuvių. Jų pagausėjo socializmo epochoje, kada mišrių vedybų (lietuvių-vengrų) keliu į Vengriją atvyko gyventi daugiau jaunosios kartos atstovų, kurie dažniausiai susipažino su būsimu vyru ar žmona, besimokydami buvusios Sovietų Sąjungos arba kurioje nors Vengrijos aukštojoje mokykloje. Po vedybų tokios poros dažniausiai apsigyvendavo Vengrijoje. Tokiu būdu palikusius Lietuvą įprasta vadinti “meilės tremtiniais”.
 
Iki Lietuvos atgimimo laikų Vengrijos lietuviai tarpusavyje bendraudavo, bet į bendruomenę ar kokią nors kitą draugiją susibūrę nebuvo, tačiau 1988 m. Vengrijos lietuvis, žinomas fotografas ir keliautojas Paulius Normantas iš Nyiregyhaza miesto ir Vespremo mieste gyvenęs Vytautas Grinius nutarė suburti Vengrijos lietuvius į vieną draugiją ir pakvietė atvykti visus Vengrijoje gyvenančius lietuvius į susitikimą, įvykusį 1988 m. vasarą Tokajaus mieste. To susitikimo metu Paulius Normantas buvo išrinktas pirmuoju Lietuvių draugijos pirmininku, vėliau pirmininku tapo Vytautas Grinius.
 
1992 m. pavasarį Lietuvių draugijos pagrindu įsikūrė Vengrijos lietuvių bendruomenė, besivadovaujanti Pasaulio lietuvių bendruomenės nuostatais ir ji buvo oficialiai įregistruota kaip visuomeninė Vengrijos Respublikos organizacija. Bendruomenės pirmininke po rinkimų tapo Diana Dumšaitytė Balint, vadovavusi bendruomenei iki 1999 m. pabaigos. 1999 m. gruodžio mėn. pirmininku išrinktas Sigitas Povilaitis.
 
Lietuvių bendruomenės Vengrijoje pagrindinis tikslas - palaikyti ryšius tarp Vengrijoje gyvenančių lietuvių, organizuoti jų susitikimus, bendrą veiklą, o taip pat palaikyti ryšius su Lietuva, ją garsinti, supažindinti su jos praeitimi ir dabartimi, taip pat propaguoti Lietuvos kultūrą Vengrijoje.
 
Ypač aktyvūs buvo bendruomenės nariai Lietuvai sunkiu metu, kada Lietuvos gyventojai kovojo už laisvę ir nepriklausomybę. 1990 - 1991 metais Vengrijos lietuvių bendruomenės nariai kartu su Lietuvos laisvės siekiams pritariančiais vengrais dalyvaudavo įvairiose akcijose prie buvusios Sovietų Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadų, prie Vengrijos Parlamento, buvo bandomos įteikti peticijos dėl Lietuvos pripažinimo nepriklausoma valstybe.
 
Po žiauriųjų Sausio 13-osios įvykių Vengrijos Raudonojo Kryžiaus kvietimu į Vengriją buvo atskraidinti gydytis trys lietuviai, smarkiai nukentėję, gindami Vilniaus Televizijos bokštą. Vengrijos lietuvių bendruomenės nariai daug prisidėjo prie jų slaugymo ir reabilitacijos.
 
Sorošo fondo dėka net tris metus prie Budapešto Ekonomikos universiteto veikė lietuvių kalbos kursai, kuriuos mielai lankė nemažai vengrų. Pagrindine lietuvių kalbos dėstytoja tuose kursuose buvo Lietuvių bendruomenės pirmininkė Diana Dumšaitytė-Balint. Šiuos kursus baigė ir diakonas Tiboras, geras Vengrijos lietuvių bičiulis, vienoje Budapešto bažnyčių nuolat laikantis pamaldas lietuvių kalba, kurias lanko tiek lietuviai, tiek vengrai. Po pamaldų bažnyčios rūsyje esančioje salėje visada būna galimybė pabendrauti vietiniams bei iš Lietuvos atvykusiems lietuviams. Budapešte įsikūrusiame Centrinės Europos universitete mokosi nemažai studentų iš Lietuvos, dalis jų bent laikinai įsijungia į Lietuvių bendruomenės veiklą. Įsimintinas įvykis buvo 1992 metais, kai į Budapeštą buvo atvykę vienu metu net trys garsūs dvasininkai – lietuvių išeivijos vyskupas Antanas Baltakis, prelatas Alfonsas Svarinskas bei kunigas Alfonsas Bulota. Kartu su jau minėtu vengrų diakonu Tiboru jie aukojo mišias lietuvių kalba, į kurias buvo gausiai susirinkę lietuviai, po pamaldų įvyko susitikimas.
 
Kasmet lietuvių bendruomenė pamini Sausio 13-osios įvykius, iškilmingai švenčia Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios šventes. Stiprėjant Lietuvos diplomatinėms atstovybėms vis labiau tampa jaučiama jų parama lietuviams, ypač tose šalyse, kur bendruomenės nėra gausios.

Grįžti

Anekdotai

Chemijos mokytoja Jonukui:
– Nagi prisipažink, kas už tave išsprendė uždavinius: tėtė ar mama?
– Garbės žodis, nežinau. Aš vakar anksti atsiguliau...