Kuo didesnis indėlis, tuo mažesnė palūkanų norma

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus daugelis stengiasi rasti socialiniuose tinkluose, forumuose, kalbėdami su pažįstamais. Ne visada informacija, kurią galima gauti tokių pokalbių metu, atitinka tikrovę.

Ką gi būtina žinoti ir suprasti prieš pradedant šį procesą?

 

Visų pirma, būtina suprasti, ar galėsite pasiskolinti iš banko pinigų ir kokia suma galėsite pasinaudoti. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: padauginate savo metines pajamas iš 4,5–4,75 ir gaunate maksimalią sumą, kurią galite pasiskolinti. Potencialiems pirkėjams atrodo, kad svarbiausia dabar – rasti banką su pačiomis mažiausiomis palūkanomis. Tačiau viskas nėra taip paprasta.

 

Būtina suprasti, kad bankai yra labai konkurencingi. Bankų tarifai priklauso nuo Anglijos banko tarifų, todėl įvairių bankų palūkanų normų diapazonas nėra labai didelis. Pagrindinis įvairių bankų palūkanų normų skirtumas – dažniausiai reklaminis triukas. Labiausiai tikėtina, kad bankas su mažu tarifu ima dar ir papildomus komisinius, pavyzdžiui, „arrangement fee“ (organizacijos mokestis), „valuation fee“ (vertinimo mokestis), „booking fee“ (rezervacijos mokestis) ir taip toliau, o bankas, siūlantis aukštesnę finansavimo normą, neima iš kliento pinigų už hipotekos registraciją ir nekilnojamojo turto įvertinimą; dažniausiai jis net siūlo nedidelį grąžinimą („cashback“) po registracijos. Palūkanų normos dydis taip pat priklauso nuo indėlio dydžio. Kuo didesnis indėlis, tuo mažesnė palūkanų norma. Todėl palūkanų normos klientams su 5 proc. ir 15 proc. indėliu gerokai skirsis net tame pačiame banke.

 

Antra, bendraujant su banko institucijomis, būtina suprasti tai, kad kiekvienas bankas yra nepriklausoma finansinė įstaiga su savo finansavimo politika. Jeigu bankas nenori, jis neprivalo skolinti pinigų visiems. Todėl įvairūs bankai skirtingai įvertina klientų mokumą ir galimas rizikas, susijusias su finansavimu. To paties kliento pajamos ir išlaidos, pagal kuriuos nustatoma kredito suma, įvairiuose bankuose atrodys skirtingai. Be palūkanų normų, kiekvienas bankas turi dar ir savo „specializaciją“.

 

Ja gali būti, pavyzdžiui, individualių verslininkų („self-employed“), užsienio piliečių, būsto pirkėjų pagal programą „Help to Buy“, žmonių, dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį, klientų, ką tik pradėjusių dirbti, žmonių, perkančių savivaldybės būstą, pirkėjų, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro išmokos, ir t. t. kreditavimas.

 

Trečia, Didžiojoje Britanijoje yra daugiau nei šimtas kredito įstaigų, kuriose galima gauti hipoteką. Kai kuriose jų, pavyzdžiui, „High Street“ bankai („Barclays“, HSBC, „Santander“ ir kiti), galite patys sužinoti, ką jie gali pasiūlyti. Taip pat daugelis kitų finansinių įstaigų dirba tik per tarpininkus – nepriklausomus hipotekos specialistus („mortgage advisor“). Dažniausiai jie ima nedidelį mokestį už savo paslaugas – pagrindinius pinigus jie gauna iš bankų komisiniais; tačiau tokie specialistai gali sutaupyti labai daug jūsų laiko ir pinigų bei turi prieigą prie informacijos apie visus banko produktus ir prisiima visą atsakomybę už hipotekos registraciją.

Todėl protingiausias žingsnis prieš renkantis nekilnojamąjį turtą – pasikonsultuoti su nepriklausomu hipotekos specialistu, kuris padės jums adekvačiai įvertinti jūsų galimybes gauti hipoteką.