Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Justina Kabošiūtė   |   2014-05-01

Kiek durų užsienyje atidaro lietuviškas diplomas?  

  
Kiek durų užsienyje atidaro lietuviškas diplomas? Lietuviai užima geresnius postus užsienyje, nei patys užsieniečiai, nes yra darbštūs ir atkaklūs.

Lietuvoje gaji nuomonė, kad aukštojo mokslo diplomas gali atverti daugybę durų. Daugelis lietuvių įsitikinę, kad įrodymas apie įgytas žinias padės įsitvirtinti ir svetur. Į Jungtinę Karalystę išvykę lietuviai „Tiesai“ tvirtino, kad diplomas neužtikrina nei aukštesnės pozicijos, nei sotesnio rytojaus.

 Pasaulinė praktika rodo, kad didžioji dauguma aukštųjų mokyklų absolventų pagal specialybę nedirba, tačiau diplomą turintis žmogus lengviau prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių ir greičiau įsisavina naujas žinias.
Remiantis darbo paieškos portalo cvbankas.lt atlikta apklausa, pagal įgytą išsilavinimą ar specialybę dirba vos kas penktas darbuotojas. 44 procentai darbuotojų dirba darbą, visiškai nesusijusį su įgytomis žiniomis. Kiek mažiau, 41 proc. žmonių, dirba su įgytu išsilavinimu iš dalies susijusį darbą. Mažiau nei penktadalis apklausos respondentų teigė, kad jų darbas atitinka baigtų studijų kryptį.
 
Tiesa, reiktų pažymėti, kad jau studijuodami jauni žmonės nesitiki arba nenori dirbti tokio darbo, kuris būtų tiesiogiai susijęs su aukštojoje mokykloje įgyta specialybe. Net 70 procentų apklaustųjų, kurie dar nedirba, teigė, kad po studijų dirbs tokį darbą, kokį pavyks gauti. Studentai pabrėžė, kad jiems svarbiausia įsitvirtinti darbo rinkoje, o ne darbuotis pagal specialybę.
 
Į Norvegiją išvilioja darbdaviai
 
Tačiau tokios nuomonės laikosi toli gražu ne visi. Štai „Tiesos“ kalbintas Tomas (38 m.), pasakodamas apie Norvegijos kompanijoje įgytą patirtį ir padarytą karjerą, pokalbyje ne kartą akcentavo, kad aukštojo mokslo diplomas jam atvėrė daug durų, ir jeigu ne išsilavinimas, jis neturėtų to, ką turi dabar.
 
Paklaustas, ar diplomas yra labai svarbus veiksnys ieškant darbo Lietuvoje arba užsienyje, pašnekovas teigė, kad tai priklauso nuo darbo pobūdžio, bet ir diplomas diplomui nelygu. „Dirbdamas Vilniuje vadovavau banko departamentui. Esu priėmęs į darbą nemažai žmonių. Jei būtų kas nors atėjęs įsidarbinti su Oksfordo diplomu, be abejo, įspūdį padarytų ir tikrai pakviesčiau pokalbiui“, – teigia Tomas. Jam yra pasitaikę ir tokių atvejų, kai į banką priėmė dirbti žmogų su kolegijos baigimo diplomu, o po to jis dirbdamas mokėsi, baigė bakalauro ir magistro studijas ir šiuo metu užima vadovaujančias pareigas.
 
Tomas įsitikinęs, kad diplomas turi didelės įtakos ieškant darbo.
Tomas dar gyvendamas Lietuvoje dirbo norvegiško kapitalo bendrovėje, DNB banke. Būtent šios finansinės institucijos padalinys ir pakvietė lietuvį į Norvegijos sostinę Oslą spręsti problemų, susijusių su padaliniais Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Jaunas vyras įgavo norvegų pasitikėjimą ilgai ir uoliai dirbdamas, tad jis buvo tinkamiausias kandidatas. Ir čia Tomas pabrėžė, kad Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto diplomas padėjo įgauti darbdavių pasitikėjimą.
 
Pašnekovas pabrėžė, kad niekada neturėjo plano dirbti ir gyventi svetur, tuo labiau, kad viliojančių darbo pasiūlymų visuomet buvo ir Lietuvoje. Tačiau gavęs pasiūlymą padirbėti Osle jis nusprendė nepraleisti progos įgyti tarptautinės patirties.
 
Nors darbas ėjosi puikiai, tačiau įsitvirtinti labai lengva nebuvo. Tuo labiau, kad metus lietuvis blaškėsi tarp Lietuvos ir Norvegijos, mat tėvynėje buvo likusi šeima. Tačiau po metų kassavaitinio skraidymo Tomo šeimyna apsigyveno Osle.
 
Vyras su žmona džiaugiasi, kad ne tik Tomui puikiai sekasi darbe, bet ir vaikai greitai adaptavosi naujoje mokykloje ir aplinkoje.
 
Dabar Tomo žmona Aurelija „dirba mamos darbą“. Moteris pasakojo, kad ji laiminga, puikiai jaučiasi būdama tarptautinės Oslo bendruomenės nare, daug laiko praleidžia bendraudama su kitų Oslo vaikų mamomis iš viso pasaulio. Vaikai eina į Oslo tarptautinę mokyklą, kurioje pamokos vyksta anglų kalba. Tarptautinėje mokykloje visi vaikai – tik laikini gyventojai Norvegijoje, tad paprastai jie greitai priima naujus draugus į savo būrį. „Atvykdami vaikai nemokėjo angliškai, dabar visi trys šneka kuo puikiausiai, jau šiek tiek supranta ir norvegiškai. Aš tikiuosi, kad ši patirtis, įgyta būnant tarptautinėje aplinkoje, kasdien matant tiek įvairių vaikų iš skirtingų pasaulio šalių, kalbančių įvairiomis kalbomis, įvairios odos spalvos, įvairių tradicijų, paliks pėdsaką vaikų sąmonėje visam likusiam gyvenimui, ir jie užaugs tolerantiški Lietuvos piliečiai su plačiu požiūriu į juos supantį pasaulį“, – džiaugiasi trijų vaikų tėtis.
 
Sunkumai užgrūdino
 
Portalas cvbankas.lt praėjusiais metais taip pat skelbė, kokių darbuotojų dažniausiai ieško Lietuvos darbdaviai. Tiesa, jie dažnai kelia ne tik nemažus reikalavimus būsimam darbuotojui, bet ir nori samdyti jauną žmogų, kurio patirties bagažas darbo rinkoje būtų ne mažesnis nei dveji metai. Tai viena iš „Tiesos“ pašnekovų nurodytų priežasčių, kodėl jie nusprendė dairytis darbo svetur.
 
„Tiesos“ kalbinta 24-erių Agnė Londone gyvena dvejus metus. Lietuvoje mergina baigė interjero dizaino studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Ji prisipažino, kad jau studijuojant kirbėjo nerimas, kur pavyks susirasti darbą ir kaip seksis įsitvirtinti dizaino rinkoje. Mat lietuvė visuomet norėjo dirbti pagal specialybę. Kolegijos absolventė stengėsi iki studijų baigimo susidaryti planą, kaip pasiekti savo tikslų, ir jo laikytis, tačiau... ,,Galiu drąsiai patvirtinti posakį, kad mes planuojam, o Dievas juokiasi. Į svetimą šalį atvykau ne laimės ieškoti ir ne milijonų susikrauti – atvykau vejama meilės ir didelio noro pačiai atsistoti ant kojų“, – sako lietuvė.
 
Agnė įsitikinusi, kad Londone savo keliu gali eiti kiekvienas, nes tai miestas, pilnas galimybių, kuriame motyvacija ir noras yra gerokai svarbiau nei diplomas. Agnė neslepia, kad pradžia svetimame mieste buvo labai sunki. Ji jautėsi svetima ir niekam neįdomi, o prisitaikyti buvo gana sunku. Per pirmus emigracijos metus mergina pakeitė nemažai darbų, dirbti teko sunkiai, tačiau visa tai išėjo tik į naudą. Agnė pasakojo bandžiusi siųsti gyvenimo aprašymus į kelias agentūras, bet jos lietuviškas diplomas darbdaviams nelabai ką reiškė. „Visi norėtų matyti tos šalies diplomą, su specialybe, atitinkančia kandidatuojamos vietos reikalavimus, ir to darbo patirtimi būtent toje šalyje“, – patirtimi pasidalijo pašnekovė.
 
„Tiesos" pašnekovės Agnės teigimu, lietuviškas diplomas svetur nelabai padeda. Svarbiau pastangos.
 
,,Buvo toks momentas, kai dėl manęs pešėsi „All Saints“ ir „Next“, o aš stovėjau ir galvojau, kur man pasukti: ar grįžti ten, kur užsitarnavau savo vardą, kur mane myli ir kur manęs reikia, ar eiti ten, kur laukia karjera. Pasirinkau „Next“ parduotuvę, vieną didžiausių visame pasaulyje, kilau karjeros laiptais, vadovavau komandai ir reguliavau darbo procesą. Buvau rakštis tinginiams ir didžiausia konkurentė karjeristams“, – pasakojo Agnė.
 
Merginai tai buvo tik pradžia. Ji nepamiršo savo plano ir norų dirbti interjero dizainere, tad įgavusi patirties pradėjo domėtis įmone „NextHome“ ir galimybe dirbti joje. Neilgai trukus Agnės svajonė išsipildė – mergina šiuo metu dirba interjero dizainere. Kartu su klientais ji renka ir derina sienų bei baldų apmušalų spalvas, padeda išsirinkti būstui tinkančius baldus bei aksesuarus. „Jeigu ko nors labai nori, jei motyvuoji save, tai judi į priekį, o ne sėdi ir verki kaip viskas blogai“, – drąsiai sakė mergina. Ji pabrėžė, kad dabartinis jos darbas tikrai nėra paskutinė stotelė. Viskas, pasak Agnės, dar tik prasideda.
 
Svetur – paprasčiau ir lengviau?
 
Lietuvių darbdavių siekis įdarbinti tik patirties turinčius žmones išgąsdino Justiną, kuri šiuo metu yra Kauno kolegijos paskutinio kurso studentė. Mergina pasirinko neakivaizdines studijas, kad įgautų patirties, ir jau ne vienerius metus dirba ir gyvena Anglijoje.
 
Justina į svečią šalį išvyko tik baigusi mokyklą, įsidarbino ir džiaugiasi pasiektais rezultatais. Jaunai merginai prakalbus apie darbą fabrike dažnas lietuvis numoja ranka, tačiau Justina į tokias kalbas jau seniai nekreipia dėmesio.
 
Pašnekovės nuomone, Anglijoje diplomas darbdaviui nėra labai svarbus. Svečioje šalyje, skirtingai nei Lietuvoje, norint gauti trokštamą darbą nereikia įtakingų pažįstamų. „Man atrodo, kad čia viskas gerokai paprasčiau, jeigu tik turi noro ir užsispyrimo. Žinoma, gal reikia įdėti daugiau pastangų, tačiau ir atsiperka viskas keleriopai“, – sakė Justina ir pridūrė, kad nutarusiems darbo dairytis svetur pirmiausia reiktų kuo greičiau išmokti šalies, kurioje gyvena, kalbą, nes nesusikalbant su žmonėmis ir darbdaviu joks diplomas nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų.
 
 
  

Žymos: Darbas Anglijoje, Justina Kabošiūtė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Sudūžta lėktuvas. Tyrimų specialistai randa juodą dėžę. Perklauso. Paskutiniai įrašyti žodžiai, piloto balsas:
– Žiūrėkit kaip moku...