Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2013-12-07

Laiku išgirsk sielos šauksmą

  
Laiku išgirsk sielos šauksmą Organizmo signalų nesiklausantys darbuotojai rizikuoja rimtomis ligomis.

Jei turėtume galimybę ilgiau pabendrauti su daug ir intensyviai dirbančiais žmonėmis ne jų darbo vietoje, o būtent tomis retomis akimirkomis, kai tie „labai atsakingi žmonės, labai geri darbuotojai“ tarsi gali atsipūsti po darbo ir atsipalaiduoti, nesunkiai pastebėtume, kad jie to... nebemoka.

 Specialistai nustatė, kad iš esmės visų „persidirbusių“ žmonių nuotaika laisvalaikiu tegali būti dvejopa: arba dirglumas ir nerimas, galintis greit peraugti į pyktį ir net agresiją, arba, atvirkščiai – visiška apatija, noras atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio. Jų niekas nebedžiugina. Tai – emocinio išsekimo (kitaip dar vadinamo perdegimu) simptomai. Ir, pasak psichologų, šis reiškinys jau įgauna tokį mastą, kad tai tampa anaiptol nebe pavienių individų negalavimu, o veikiau visos visuomenės liga. Kaip nuo jos gelbėtis? Kokios šios bėdos priežastys, požymiai ir, svarbiausia, profilaktika?
Beprasmė auka darbui
 
Emocinio perdegimo sindromas pasireiškia dvasiniu ir fiziniu išsekimu ir yra susijęs su darbu, todėl dar vadinamas profesinio išsekimo sindromu.
 
Šį sindromą sukelia vadinamoji „komunikacinė perkrova“: emocine įtampa pasižymintis darbas, didelė atsakomybė, nenormuota darbo diena, nuolatinis neapibrėžtumas dėl darbo planų, taip pat deramo finansinio bei moralinio atlygio nebuvimas.
 
Problemą dar paaštrina ir grynai organizaciniai trūkumai – „savo“ kampo neturėjimas, tarpusavio supratimo su vadovu ar kolegomis stoka ir pan.
Kai žmogus iki ausų panyra į darbą, jam nelieka laiko įsiklausyti į savo jausmus, nuotaikas, vidinius poreikius. Kuo mažiau žmogus skiria dėmesio savo išgyvenimams, tuo garsiau ima „šaukti“ jo siela, ir jei tas šauksmas aidi tyruose – netrunkam prisišaukti ligą.
 
Liga sėlina tyliai
 
Be abejo, ši bėda neužklumpa staiga. Ji, kaip ir dauguma pasalūnių, prie mūsų artinasi tyliai, pradžioje paberdama apgaulingo darbinio masalo, kuris mus ir įtraukia į tą pragaištingą ratą. Taigi, kokias stadijas išgyvena darbui iki širdies gelmių pasišventęs žmogus, neskiriantis pakankamo dėmesio savo jausmams, emocijoms, turiningam laisvalaikiui ir poilsiui? Psichologai tai suskirstė į keturis etapus.
 
Medaus mėnuo. Žmogus labai patenkintas darbu, užduotimis, tačiau ilgainiui jo azartas ima slopti. Kuro trūkumas. Jaučiamas nuovargis, apatija, sutrinka miegas, entuziazmas slopsta dar labiau, žmogus ima vis dažniau vėluoti į darbą.
Chroniškas nuovargis. Žmogus nuolat nesuspėja padaryti savo darbo, tampa dirglus, jaučiasi įvarytas į kampą. Dažnai šioje stadijoje atsiranda žalingų įpročių, pablogėja charakteris (darbuotojas tampa šaltas, užsidaręs, arba atvirkščiai – nemandagus, nekantrus ir pan.), santykiai su žmonėmis tampa šabloniški. Organizmas pradeda jausti vadinamąjį chroniško pervargimo sindromą.
Visiška krizė. Šiuo periodu žmogus ima sirgti rimtomis psichosomatinėmis ligomis: hipertonija, skrandžio opa, astma, dermatitais. Toks emociškai ir fiziškai nualintas organizmas – lengvas ir vėžio grobis.
 
Kas labiausiai rizikuoja?
 
Šią informaciją veikiausiai reikėtų žinoti jau prieš renkantis profesiją, tačiau, manau, ji pravarti visuomet. Taigi, ypač suklusti ir pervertinti savo gyvenimo prioritetus turėtų tų profesijų atstovai, kuriuos specialistai išvardijo kaip potencialias rizikos grupes: tai psichologai, pedagogai, personalo vadovai, jėgos struktūrų darbuotojai., valdininkai. Be to, perdegimo sindromas greičiau gali ištikti tuos, kurių darbas susijęs su dažnomis komandiruotėmis, ypač dažnai keičiantis laiko juostoms, bei aptarnavimo sferos atstovus, kurie nuolat bendrauja su klientais, pavyzdžiui, plataus vartojimo prekių pardavėjai.
 
Kaip nesudegti?
 
Jei labai vertinate savo darbą ir nenorite jo keisti, bet jau jaučiate besikaupiantį pavojų sveikatai, mėginkite imtis visų įmanomų profilaktikos priemonių. Štai keletas iš jų.
 
Konsultuokitės su specialistais, skaitykite specialią literatūrą, kur rasite vertingų patarimų, kaip išmokti atsipalaiduoti ir skirti dėmesio ne tik darbui, bet ir sau pačiam.
 
Pasirūpinkite saviraiška. Nėra geresnės emocinio išsekimo profilaktikos, kaip veikla, kuria jūs išreiškiate savąjį Aš. Turėkite savo pomėgių, hobių, dalyvaukite saviveikloje, labdaringoje veikloje ir pan. Pvz., tarp aktorių, menininkų, muzikantų šis sutrikimas išties gan retas.
 
Burkitės į interesų grupes. Vienas geriausių būdų pasipriešinti perdegimui – grupinis bendravimas kad su tokiais pat specialistais kaip ir jūs, tačiau iš kitų darboviečių, arba tokių pat pomėgių šalininkais. Grupėse turėtų būti ne mažiau nei 5–6 žmonės. Šiame bendraminčių rate galėsite drąsiai išdiskutuoti savo problemas ir požiūrius.
 
Lavinkitės papildomai. Lankykite perkvalifikavimo kursus, seminarus, mokymus. Kone kiekvienas žmogus, ilgai dirbantis toje pat vietoje ir visuomet tik tą patį darbą, po 7–8 metų dažniausiai jau jaučia emocinį išsekimą. Jam tiesiog reikia šviežio oro gūsio – naujų žinių, naujo požiūrio, naujų išgyvenimų.
Būkite profesionalas tik darbe – nesineškite darbinių išgyvenimų namo, kad jie „nesudegintų“ jūsų poilsio laiko ir santykių su artimaisiais. Tam gali padėti paprastas ritualas: pabaigę darbą, nustumkite kėdę į kampą, uždarykite duris ir pasakykite: „Dabar aš nebe gydytojas (pedagogas, valdininkas), o paprasčiausiai –žmogus.“
 
Lavinkite kūną fiziškai. Tarp kūno ir proto būklės yra glaudus ryšys: kuo labiau treniruojate savo kūną, tuo stipresni tampa nervai.
 
Praktikuokite „emocinio poilsio dienas“. Psichologai emocinio perdegimo profilaktikai rekomenduoja tylos dienas, buvimą vienumoje. Pavyzdžiui, vieną dieną per savaitę išjunkite telefoną ir apskritai kuo mažiau bendraukite. Kai žmogų supa tyla, jo pasąmonė pati įjungia savireguliacijos mechanizmus, kurie padeda atgaivinti organizmą po emocinių perkrovų.
 
Atidžiai rinkitės darbą
 
Jei galiausiai ieškodamas išsigelbėjimo nuo to chroniško nuovargio ir nepasitenkinimo nutarėte pakeisti darbą, prieš įsidarbindami į naują vietą būtinai pasidomėkite, ar organizacijai nėra būdinga didelė personalo kaita. Tai pirmas visos organizacijos emocinio perdegimo požymis. Toks darbas neabejotinai atsilieps ir jūsų sveikatai. Jei jaučiatės pažeidžiamas, ko gero, verčiau pirmenybę teikite tam darbui, kurį galima planuoti savo nuožiūra.
 
Beje, jeigu pastebite pirmuosius šios problemos požymius, stenkitės rasti savo aplinkai kuo daugiau baltos ir mėlynos spalvų. Tai gali būti drabužiai, paveikslai, gėlės, galiausiai namų sienų spalva. Specialistų nuomone, būtent šios spalvos pasąmonės lygiu padeda įveikti emocinį išsekimą. Svarbiausia – neapsimeskite kurti išgirdę savo sielos šauksmą ir imkitės veiksmų.
 
 
  

Žymos: Darbas, Ligos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Girdėjau, žmona sudaužė tavo BMW. O pati – gyva?
– Kol kas gyva. Vonioj spėjo užsirakinti...