Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Neringa Mataitytė   |   2015-12-05

Moterų diskriminacija darbe – kliūtis progresui

  
Moterų diskriminacija darbe – kliūtis progresui
© Flikcr.com
Moterų diskriminacija darbe stabdo visuomenės progresą ir užkerta kelią įmonės efektyvumui.
Panašią į mūsų pašnekovės patirtį turbūt teko išgyventi dar šimtams ar tūkstančiams darbo ieškančių moterų, kurių protas ir gebėjimai lieka neatskleisti vien dėl požiūrio, kad jos „sukurtos tik namams”.

Kol vieni gina lygybės idėją ir siūlo sprendimus, kiti vis tik abejoja šios problemos egzistavimu ir smerkia aktyvistus. Moterų diskriminacija visame pasaulyje reiškiama įvairiais būdais, tačiau viena pagrindinių formų yra diskriminacija darbe. Su ja susiduria didžioji dalis dirbančių moterų, o Anglijoje apie šią problemą taip pat prabylama vis garsiau. Galbūt įgimtas britiškas konservatyvumas, o gal ir natūraliai susiklosčiusi tendencija lėmė, kad anglai šioje srityje vis dar atsilieka nuo daugelio pažengusių valstybių.

„Tiesa” pakalbino su šia problema susidūrusias moteris ir pamėgino daugiau sužinoti apie jų diskriminaciją darbe.
„Susimąsčiau, ar aš iš tiesų esu per kvaila atsakingam darbui, ar kažkas negerai su visuomenės požiūriu”, – pokalbį pradėjo anonime norinti likti lietuvė. Įgijusi Verslo vadybos bakalauro bei Verslo teisės magistro laipsnius ji ėmė aktyviai ieškoti darbo. Tiesa, pradžia buvo sėkminga. Mergina keletą metų dirbo tarptautinėje įmonėje, kurioje įgijo neįkainojamos darbo patirties. Vėliau į kitą miestą persikelti nusprendusi ir darbą privalėjusi pakeisti pašnekovė išgyveno susidūrimą su diskriminacija.
 
„Mano gyvenimo aprašyme puikavosi du universiteto laipsniai ir keturi metai patirties tarptautinėje kompanijoje, tačiau darbo paieškos ilgą laiką buvo bevaisės”, – nuostabos neslėpė moteris. Galbūt galima manyti, kad darbo vietai kelią užkirto neteisingai atsakyti interviu klausimai, tačiau diskriminacija ir nepriėmimo priežastys atsispindėjo dar nepradėjus atsakinėti.
 
„Ar esate ištekėjusi? Kiek vaikų turite? O gal planuojate? Kada planuojate? Gal turite sužadėtinį?” – štai į tokius klausimus darbo pokalbiuose buvo priversta atsakyti mūsų pašnekovė. Kyla abejonių, ar tokie atsakymai atskleidžia moters gebėjimus ir jos potencialią naudą įmonei, ar labiau „nuramina” darbdavį dėl motinystės atostogų ir kitokių su moterimis susijusių problemų baimės.
 
Požiūris į moters prigimtį dažnai užkerta joms kelią siekti karjeros aukštumų. Panašią į mūsų pašnekovės patirtį turbūt teko išgyventi dar šimtams ar tūkstančiams darbo ieškančių moterų, kurių protas ir gebėjimai lieka neatskleisti vien dėl požiūrio, kad jos „sukurtos tik namams”. Žvelgiant į moterį kaip į protingą ir įmonei reikalingą darbuotoją, klausimai apie asmeninį jos gyvenimą negali būti keliami.
 
Mūsų pašnekovė darbo paieškos metu turėjo nemažai pokalbių ir dauguma iš jų prasidėdavo minėtais klausimais. „Juos išgirdus suprasdavau vadovo požiūrį, o tuomet išgyvendavau vis tą pačią neviltį ir taikydavausi su mintimi, kad teks laukti kito interviu”, – pasakojo mergina.
 
Jungtinės Karalystės (JK) organizacijos „UK Feminista” pateiktais duomenimis, kasmet šalyje net 30 tūkst. moterų yra atleistos dėl nėštumo, o 400 tūkst. moteriškos lyties atstovių dėl tos pačios priežasties yra sumažinama alga arba nesuteikiamas paaukštinimas. Britėms taip pat tenka susidurti su klausimais apie asmeninį gyvenimą, dėl kurių apribojamos jų karjeros galimybės.
Sudužusios viltys
 
Dėl įsivyravusių požiūrių moterys turbūt dažnai yra priverstos apsvarstyti tolimesnę savo karjerą ir sumažinti ambicijas. JK rimtas pareigas įmonėse užimančių moterų yra vos 17 proc., kai tuo tarpu net 70 proc. gauna minimalią algą ir 54 proc. dirba mažesnio išsilavinimo reikalaujančius darbus.
 
„Tiesos” kalbinta pašnekovė pasakojo apie skaudžią patirtį, kurią teko išgyventi karjeros kelyje.
 
„Įmonėje man puikiai sekėsi dirbti, vadovas nuolat girdavo ir patikėdavo vis daugiau užduočių, kviesdavo į susitikimus su partneriais, o vėliau maloniai aptarinėdavo darbo reikalus ir išklausydavo mano nuomonės. Jaučiausi vertinama ir labai dėl to džiaugiausi, tačiau laikui bėgant suvokiau, kad visos galimybės atsivėrė dėl vadovo simpatijų man”, – anot moters, vėliau ji ėmė jausti priekabiavimą, vadovas darbo susitikimus paversdavo asmeniniais.
 
„Dirbau prie vieno rimto projekto, į kurį įdėjau visas savo pastangas. Dėl jo įgyvendinimo kartu su vadovu turėjome vykti į užsienį apžiūrėti objektą, tačiau kelionėje supratau, kad vengdama jo priekabiavimo užkertu sau kelią į tolimesnę karjerą,” – moteris neapsikentusi nusprendė išeiti iš darbo, o jos viltys dėl sėkmingos ateities darbe sudužo.
 
„Vis dar keliu klausimą, ar iš tiesų puikiai atsiskleidžiau ir įmonėje mano gabumai pravertė, ar tai tebuvo įrankis mane seksualiai išnaudoti”, – dvejoja pašnekovė. Ji teigė esanti tikra, kad daugeliui moterų tenka patirti priekabiavimą, tačiau ne visos išdrįsta prabilti ir užkirsti tam kelią.
 
Šioje situacijoje apgauta pasijustų kiekviena. Vadovas leido darbuotojai tikėti savo sugebėjimais ir sėkme, kai ji tebuvo jo pagundos objektas. Taip dar kartą atskleidžiama, kad moters protas ir gabumai tampa antraeiliu dalyku, o siekis užimti aukštas pareigas virsta neišpildyta svajone.
 
JK atsilieka nuo lyderių
 
Be aptartų situacijų lyčių diskriminaciją darbe taip pat įrodo nelygus uždarbis. „UK Feminista” skelbė, kad JK pilno etato darbuose vyrų atlygis yra 10 proc. didesnis nei moterų, o nepilną etatą dirbančios moterys gauna net 34 proc. mažiau už vyriškos lyties atstovus. „Pasaulio Ekonomikos Forumo” duomenimis (ang. World Economic Forum) JK pagal lygaus atlygio indeksą užima tik 26 vietą.
 
Ar tikrai moters paskirtis apsiriboja vyro poreikių tenkinimu ir vaikų auginimų? Vertėtų kelti klausimą, ar su tokiu požiūriu neužkertame kelio iškilti gabioms specialistėms ir prisidėti prie valstybės ekonominio augimo bei visuomenės tobulėjimo.
 
Vyraujančios problemos įspėja, kad tobulėti lyčių lygybės klausimu dar tikrai yra vietos. Visgi progresui būtinas bendras visuomenės supratimas, kad moterų diskriminacija nėra savaime suprantamas ir sprendimų nereikalaujantis reiškinys. Jungtinių Tautų padalinio „JT Moterys” (angl. UN Women) darbuotojai pabrėžia, kad viena didžiausių kliūčių yra neigiamai šiuo klausimu nusistatę žmonės. Organizacijoje dirbančių atstovų nuomone, progresui yra būtinas įdirbis su šiais žmonėmis, dialogo sukūrimas ir mėginimas įdiegti supratimą, kad teisių sulyginimas yra naudingas visiems.
 
Moters silpnumas ir neva nepajėgumas aukštoms pareigoms vis dar yra užsilikęs šiandieninėje visuomenėje. Vilniaus Universiteto medicinos studentas Dominykas, paklaustas apie lyčių lygybę savo studijuojamoje specialybėje neslėpė, kad labiau norėtų būti gydomas vyro.
 
„Moterys emocionalios, o tai gali trukdyti tinkamai atlikti savo darbą medicinos srityje. Čia reikia aštraus proto, šaltų nervų ir racionalaus mąstymo. Merginos viską puikiai įsimena, atsakingai mokosi, tačiau to gali neužtekti rimtesniems medicinos iššūkiams įveikti”, – pasakojo studentas.
 
Lygybė naudinga visiems
 
Jungtinių Tautų atstovai įsitikinę, kad moterų diskriminacijos panaikinimas atneštų socialinių, ekonominių, politinių ir net pscihologinių pranašumų visuomenei. Mokslinkai ištyrė, jog didesnis moterų skaičius darbo rinkoje skatina spartesnį ekonominį augimą. Per pastaruosius 50 metų išaugęs daugelio Europos valstybių, JAV bei Kanados pragyvenimo lygis didele dalimi buvo praplėstų moterų teisių pasekmė. Tyrimai taip pat įrodė, kad verslo įmonės dirba kur kas efektyviau, jei jų vadovybėje yra bent keletas moterų. Išsiaiškinta ir tai, kad moterų įgalinimas prisideda ir prie mažesnio kūdikių mirtingumo.
 
Argi ne akivaizdu, kad iš stereotipinio moters įvaizdžio ir didelių rėmų jos veiklai prasmės šiandien nebėra? Apribota teisė į mokslą iš mūsų atima šaunias specialistes, diskriminavimas darbe neleidžia skleistis įmonių efektyvumui, o kiekvieno piliečio abejingumas ir nenoras keisti požiūrį ar imtis sprenimų užkerta kelią progresui.
 
Diskriminacijai darbe turi būti skiriamas itin didelis dėmesys. Galimybė sužibėti moterims karjeros srityje gali priversti visuomenę pažvelgti į jas kitu kampu ir sutikti, kad visgi jų vieta ne tik virtuvėje.
 
 
  

Žymos: Darbas, Diskriminacija, Moterys, JK

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Nesuprantu, kodėl visi rašikliai banko aptarnavimo skyriuje pritvirtinti prie stalviršio su virvute? Aš patikiu jiems savo pinigus, o jie negali man net tušinuko patikėti?