Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2014-02-08

Namų tvarkytoja ar darkytoja?

  
Namų tvarkytoja ar darkytoja?

Nors žodžiai „tarnas“ ar „tarnaitė“ šiais laikais nebemadingi ir daugelio ausiai skamba įžeidžiamai, tačiau apskritai ši profesija gan paklausi, ypač – dideliuose miestuose.

 Vaikų auklės, namų pagalbininkės ar namų ūkio ekonomės, senų tėvų slaugytojos... Tam tikrais gyvenimo momentais šios moterys (dažniausiai tai būna moterys) namuose aktyviems ir užsiėmusiems žmonėms reikalingos kaip oras ir vanduo. Jos palengvina gyvenimą, tačiau... ir įneša į namų šeimininkų privatų gyvenimą šiokių tokių (nebūtinai pageidaujamų) pokyčių. Kaip santykiuose su namų pagalbininke išlaikyti „aukso viduriuką“?
Konfliktas „užprogramuotas“
 
Visi esame girdėję istorijų apie žiaurias vaikų aukles ir beširdžius namų šeimininkus... Psichologų nuomone, namų šeimininkų ir jų pagalbininkų situacijos konfliktas jau tarsi slypi pačioje terminijoje, net jei žodį „tarnas“ ir pakeitėme korektiškesniais pavadinimais.
 
Žmonių sąmonėje viena pusė, darbdaviai, tarsi asocijuojasi su privilegijuotuoju „dolce vita“, o kita – net su vergovine santvarka... Šįkart pažvelkime, kokios gi problemos tyko moters, nusprendusios, kad nebenori (nebegali) ant savo pečių tempti visų namų rūpesčių ir kad atėjo laikas pasisamdyti pagalbininkę.
 
Moralinės ir etinės problemos
Nepilnavertiškumo jausmas, sumišimas ir net gėda – tokie jausmai užplūsta ne vieną moterį, pirmą kartą įsileidusią į savo „namų šventovę“ svetimą žmogų, kuris nuo šiol perims dalį jos pareigų. Psichologų nuomone, to priežastis dažniausiai būna konservatyvus auklėjimas, kai nuo mažens mergaitei buvo įdiegta, kad begaliniai darbai namuose – šventa kiekvienos moters pareiga. Moteris, besirūpindama namais, tarsi taip išreiškė savo meilę artimiesiems – ir staiga to netekusi nebežino, kaip elgtis, kuo tai pakeisti. Be to, moterys prisipažįsta, kad iš tiesų būna nelengva apkrauti fiziniu darbu dažnai pagal amžių į mamas tinkančią moterį, nes tai tarsi prieštarauja auklėjimo kanonams dėl pagarbos vyresniems žmonėms.
 
Ką daryti? Pirma, svarbu visada atminti, kad ne išnaudojate žmones, o suteikiate jiems galimybę užsidirbti. Ir, be abejo, svarbu keisti savo požiūrį į meilės artimiesiems išraiškas – suvokti, kad rūpestis jais gali būti išreiškiama ne tik begaliniu kilimų dulkinimu ir visų namų kampų šveitimu. Tai suvokus bus tikrai daug lengviau dalį buities atiduoti svetimam žmogui, kad galėtumėt su artimaisiais praleisti daugiau laiko bendraudami.
 
Nepasitikėjimas. Savaime visai suprantamas jausmas – juk į savo asmeninę erdvę įsileidžiate visai svetimą žmogų ir jam patikite savo namus, daiktus, dažnai – net savo vaiką. Šis žmogus gali sužinoti ir jūsų asmeninio gyvenimo ypatumus. O baimė turi konkrečias išraiškas. Pirmiausia, bijote, kad šis žmogus gali neigiamai paveikti jūsų šeimos narių gyvenimą fiziškai – apvogti, blogai pamaitinti ar pan. Antra, suprantate, kad stebėdamas jūsų gyvenimą jis gali „išnešti šiukšles iš kiemo“. O kartais tas nepasitikėjimas turi dar ir seksualinę potekstę – pvz., jei padėjėja jauna, o jūsų vyras „neatsparus“... Be abejo, tas pats pasakytina ir apie vyrų baimes, na, kad ir dėl žmonų asmeninių vairuotojų ar asmens sargybinių.
 
Ką daryti? Kaip tik todėl priimant į namus dirbti žmones labai svarbios rekomendacijos. To neatstos nei užsakytas pokalbis su psichologu, nei vaizdo kameros kiekviename kambaryje. Turėtumėte pasinaudoti visomis išankstinės apsaugos priemonėmis šeimos labui. Būtinas labai išsamus abiejų šalių pokalbis, kurio metu turi nuskambėti klausimai ir atsakymai apie viską – apie šeimą, įpročius, gyvenimo būdą ir ateities planus. Ir klausykite intuicijos – patirtis rodo, jog kartais tenka atsisakyti žmogaus paslaugų vien todėl, kad greta jo jaučiate diskomfortą.
 
Organizacinės problemos
 
Kaip suorganizuoti bendrą buitį? Jei samdomas žmogus jūsų namuose praleis daug laiko, iš anksto detaliai apgalvokite visą dienotvarkę, kad neatsitiktų taip, jog jūsų auklei nėra kada net nueiti į dušą, bet taip pat kad ir jūsų pačių neerzintų jos veiksmai.
 
Ką daryti? Viską apgalvoti ir suplanuoti. Aiškiai įvardyti, kas padėjėjai neleistina, ir pasidomėti, kas jai būtina, kad galėtų normaliai dirbti ir džiaugtis gyvenimu. Ar ji gali naudotis jūsų kompiuteriu ir žiūrėti televizorių jūsų svetainėje? Ar gali rūkyti ir jei taip – kur? Tūkstančiai neaptartų kasdienių smulkmenų vėliau gali pavirsti nemažomis įtampomis ir konfliktais.
 
Santykių ribos
 
Bendraujant vengti kraštutinumų. Neretai namų šeimininkai pradžioje būna pernelyg minkštaširdžiai, netgi šiek tiek pataikauja namų padėjėjams ir savo reikalavimus jiems pateikia prašymo forma. Arba, atvirkščiai, pernelyg kategoriškai ir nekorektiškai. Abi šios formos neleistinos. Atminkite, šioje situacijoje jūs – ne ponia ar ponas, o tiesiog vadovas. O nuo vadovo profesionalumo ir mokėjimo surasti bendrą kalbą su kolektyvu priklauso darbo efektyvumas ir jūsų mažos komandos sėkmė.
 
Mokėti aiškiai apibrėžti pareigas, bet kartu nepažeisti jums dirbančio žmogaus teisių ir gerbti jo žmogiškąjį orumą. Kuo tiksliau formuluosite užduotis, terminus, kuo tikslesnes instrukcijas duosite, tuo greičiau ir veiksmingiau jos bus vykdomos. Namų pagalbininkei nereikia užsiminti, kad būtų neblogai nublizginti langą – jai turite pasakyti konkrečiai ir nedviprasmiškai, kada tai turi būti padaryta ir kaip už tai bus apmokėta (jei šis darbas neįeina į kasdienes jos pareigas). Nebijokite išsakyti ir pagrįstų pretenzijų, nes turite teisę reikalauti kokybės.
 
Nepereikite prie asmeniškumų. Viena yra pasakyti, kad gėlės nelaistytos jau visą savaitę, ir pareikalauti ištaisyti situaciją, ir visai kas kita – pradėti kaltinti žmogų išsiblaškymu, neprofesionalumu ar dar blogiau – tam pavartoti leksiką, kuri peržengia formalaus bendravimo ribas. Jei norite pasiekti rezultatų, įžeidinėjimai nepadės. O jei darbuotojas jūsų netenkina ar jam atrodo, kad jūs reikalaujate pernelyg daug, būtina išsiaiškinti ir susitarti arba ieškoti naujo pagalbininko.
 
Mokėkite apginti savo interesus, bet gerbkite kito darbą. Su profesionalais, atliekančiais savo darbą, ir jūs turite elgtis profesionaliai. Kvalifikuotos auklės su vaikais moka bendrauti netgi geriau, nei nuolat užsiėmusios mamos. Šie žmonės gauna atlygį už savo darbą, išlaiko savo šeimas ir gyvena tokį pat gyvenimą, kaip ir jūs, jie nei geresni, nei blogesni. Tiesiog jų darbas kitoks, nei jūsų. O jei jūs, ketindami pasisamdyti namų padėjėją, manote, kad darote jam malonę, – tai neadekvatu. Ir jei jums norisi galvoti, kad žmogus priklauso nuo jūsų ir jūsų nuotaikų, todėl ir leidžiate sau elgtis kaip patinka, – būkite pasirengę ir atsakomajai reakcijai.
 
Mokėkite išlaikyti distanciją. Dažnai bendraudami, o juo labiau gyvendami kartu norom nenorom galite peržengti formalaus bendravimo ribą, ir tai – nieko baisaus. Galite pasidomėti ir sveikata, vaikų pasiekimais, ir kartu išgerti arbatos, bet tai neturi atsispindėti jūsų darbiniuose santykiuose. Jei matote, kad taip „suartėjus“ vėliau bus sunku pareikalauti iš aptarnaujančio personalo, kad jie gerai atliktų savo pareigas, verčiau neformalaus bendravimo neeskaluoti. Išlikite mandagūs, dėmesingi, bet kontroliuokite asmeninės informacijos, kuria galite keistis su namų pagalbininkais, srautą.
Pats paprasčiausias variantas – daugiau klausytis, mažiau kalbėti. Nes jei atvirumo valandėlę papasakojote savo vaikų auklei, koks niekšas yra jūsų vyras ir kokia jūs su juo nelaiminga – išlaikyti distanciją bus be galo sunku...
 
 
  

Žymos: Darbas, Profesija,

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Teisme:
– Ar jūs žinote, kiek galite gauti už melagingus parodymus?
– Žadėjo tūkstantį dolerių!