Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Justė Juškevičiūtė   |   Tiesa.com   |   2019-03-30

Ar dviguba pilietybė išgelbėtų lietuvybę Jungtinėje Karalystėje?

  
Ar dviguba pilietybė išgelbėtų lietuvybę Jungtinėje Karalystėje? Tautiečių, gyvenančių JK, dilema: kaip savo vaikus sudominti lietuvių kalba ir pačia Lietuva.

Jei tėvai nuo pat jų atžalų pirmųjų dienų žinotų apie teisę turėti dvi pilietybes, tikėtina, teiktų didesnį dėmesį lietuvių kalbai.

Jungtinėje Karalystėje (JK) užaugus naujai lietuvių kartai vis dažniau pasigirsta pastebėjimų, kad jai lietuvių kalba jau nereikalinga. Šiuos nuogąstavimus iš dalies patvirtina prastėjantys jaunimo gebėjimai lietuviškai reikšti mintis.
Nors dažniausiai kaltę dėl emigrantų vaikų kalbos žinių verčiame juos auginantiems tėvams, šie tik gūžčioja pečiais, tikindami, kad jau net nežino, kaip savo vaikus sudominti kalbos mokymusi. „Jiems tai neįdomu“, – liūdnai konstatuoja užsienyje savo atžalas auginantys lietuviai.
 
Laikraščiui „Tiesa“ Londone gyvenančios mamos sutiko papasakoti savo šeimų istorijas.
 
Nesusišneka su močiute
 
Pietų Anglijoje, Bournemouth’e, gyvenanti Laima Lietuvą paliko 2009-aisiais. Tuomet ji išvyko šeimai uždirbti pinigų, tačiau neilgai trukus į Angliją atvyko ir vaikai. „Pirmąją dukrą į Angliją atsivežiau, kai jai buvo šešeri. Nieko nelaukusi pradėjau ją leisti į vietinę mokyklą.
 
Nors prieš išvykdama ji visiškai nemokėjo anglų kalbos, nepraėjo nė pusmetis, ir ji pradėjo laisvai susikalbėti su vietiniais vaikais, – šypteli ji. – Antroji dukra čia gimė, tai angliškai kalba visiškai be akcento.“
 
Moteris tikina, kad namuose kalbama lietuviškai, tačiau tai vaikams jau kelia sunkumų. Kurioziškų situacijų kyla ir bandant susikalbėti su Lietuvoje likusiais giminaičiais. „Kuo vaikai geriau mokėjo anglų kalbą, tuo prasčiau kalbėjo lietuviškai, nors mes su vyru esame lietuviai ir namuose kalbame tik lietuviškai.
Prisimenu tokią situaciją, kai po keleto metų, praleistų čia, mano pirmoji dukra, kuri savaitgaliais lankė lietuvių kalbos pamokas, taip pamiršo gimtąją kalbą, kad kalbėdama su Lietuvoje gyvenančia močiute negalėjo jos suprasti. Teko man vertėjauti.
 
Net paprasčiausius sakinius dukra pradėjo tarti su tokiu stipriu akcentu, kad tapo sunku suprasti“, – apmaudo neslepia Laima. Visgi Laima džiaugiasi, kad bent jaunėlė dukra lietuviškai kalba geriau. „Čia gimusi dukra taip pat lanko lietuvišką mokyklėlę.
 
Kurį laiką lietuviškai kalbėjo visiškai be akcento, nes vasaras leisdavo Lietuvoje pas močiutę, tačiau pradėjus lankyti anglišką mokyklą situacija pasikeitė“, – sako pašnekovė. Laima tikina, kad jų šeimoje lietuvybės puoselėjimas vien kalbos mokymusi neapsiriboja. Moteris savo dukroms nuolat pasakoja apie Lietuvą.
 
„Aš joms labai daug pasakoju apie Lietuvą, ypač apie Vilnių, nes ten užaugau. Pripažinsiu, kartais jos noriai klausosi šių istorijų, ir aš jas stengiuosi dar labiau pagražinti, Lietuvą pristatydama kaip pasakų šalį, bet būna atvejų, kai jos užsikemša ausis ir anglų kalba sako, kad joms nuobodu.
 
Kartais nežinau, kaip dar jas sudominti, atrodo, ir močiutės siunčia knygeles, meškučius, kalbančius lietuviškai, bet tos pastangos ne visada pasiteisina“, – guodžiasi mama. Moteris tikisi, kad laikui bėgant dukros pačios norės geriau išmokti lietuvių kalbą.
 
„Bet kokiu atveju man mokyti jas lietuvių kalbos buvo labai svarbu, nes, net jei vaikai gimsta užsienyje, jie yra lietuviai, turi lietuviško kraujo, tad nemokyti šios kalbos minties net nekilo.“
 
Lietuvių mokyklos nelanko
 
Londone gyvenanti 35 metų Ieva įstikinusi – užsienyje gyvenantys tėvai savo vaikus privalo supažindinti su lietuvių kalba, tačiau, jei mato, kad jiems neįdomu, versti jų mokytis šios kalbos nevertėtų. „Aš su savo vaikais kalbu lietuviškai, bet specialiai jų nemokau.
 
Man atrodo, kad mokykloje jie pakankamai pavargsta – kam grūsti į galvą papildomą informaciją apie lietuvių kalbos gramatiką, laikus. Jie geba susišnekėti lietuvių kalba, tiesa, kalba su akcentu ir ne visada lengva juos suprasti“, – neslepia pašnekovė.
 
Abu Ievos vaikai gimę JK, tad kol kas turi tiek Anglijos, tiek Lietuvos pilietybę. Moteris mano, kad sulaukusios aštuoniolikos jos atžalos rinksis tik Didžiosios Britanijos pilietybę. „Jei nebus galima turėti dviejų, mano vaikai turėtų pasilikti Didžiosios Britanijos pilietybę.
 
Jie čia užaugę, tad būtų keista, jei jos atsisakytų“, – tikina Ieva. Moteris svarsto, kad, jei tėvai nuo pat jų atžalų pirmųjų dienų žinotų apie teisę turėti dvi pilietybes, tikėtina, teiktų didesnį dėmesį lietuvių kalbai.
 
„Aš manau, kad dabar tėvams tiesiog nusvyra rankos, kai jų vaikai nesidomi savo šaknimis. Pastebiu, kad jie yra visai kitokie nei Lietuvoje užaugę draugų vaikai. Jiems įdomūs kitokie dalykai“, – kalba ji.
 
Bėdas išspręstų dviguba pilietybė?
 
Šiaurės Airijos Dungannono miesto šeštadieninės lituanistinės mokyklos „Lietuvytis“ vadovė Lina Žiemienė pastebi, kad norinčių mokytis lietuvių kalbos skaičius kasmet auga.
 
Pasak mokyklos vadovės, vis daugiau tėvų supranta, kad kelių kalbų mokėjimas yra tik privalumas vaiko išsilavinimui.
 
– Ponia Lina, kiek vaikų šiuo metu jūsų mokykloje mokosi lietuvių kalbos?
 
– Mūsų mokykloje šiuo metu mokosi 78 vaikai. Kasmet turime laukiančiųjų sąrašą, nes mokslo metų pradžioje norinčių būna daugiau, o mūsų galimybės priimti visus yra ribotos.
 
Mūsų šeštadieninis „Kalbų klubas“, kurio didžiają dalį sudaro „Lietuvytis“ ir kur dar mokosi lenkų bei rusų tautybių vaikai, yra finansuojamas Šiaurės Airijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento.
 
Taigi, esame priklausomi nuo projekto biudžeto, tačiau tėveliams nereikia mokėti už mokyklos išlaikymą.
 
– Ar pastebėjote kažkokias sąsajas tarp „Brexit“ ir noro mokytis lietuvių kalbos?
 
– Sunku pasakyti, ar dėl Brexit“ padaugėjo norinčių mokytis lietuvių kalbos – rugpjūčio pabaigoje visada turime didžiulį naujokų antplūdį. Mūsų klubas jau užsitarnavęs savo vardą ir tapęs labai populiarus tarp tėvų ir vaikų.
 
Jei vaikas šeštadienį ryte noriai keliasi ir eina į lietuvišką mokyklą, tai geriausias noro mokytis savo kalbos rodiklis. Žinoma, ir tėvai, ypač jauni, jaučia vis didesnį poreikį mokyti savo vaikus gimtosios kalbos. Juk močiutės gali ir nebesusikalbėti, jei vaikaičiai nemokės savos kalbos.
 
– Kaip manote, kodėl vaikui taip lengva „paleisti“ lietuvių ir „pagauti“ anglų kalbą net ir tuo atveju, kai abu tėvai yra lietuviai, o namuose kalbama tik gimtąja kalba?
 
– Vaikai labai imlūs, o visa aplinka yra kitakalbė. Čia jie į anglišką pradinę mokyklą pradeda eiti nuo 4 metų, kada vaikas tik pradeda gilinti savo kalbinius įgūdžius. Ir anglų kalba jiems tampa pirmąja kalba, nieko čia nepadarysi.
 
Bet žinau daug mišrių šeimų, kuriose vaikai kalba mažiausiai trimis kalbomis, viena jų – lietuvių. Tada lietuviška mokykla ir pasidaro reikalinga visiems. O mes kuo daugiau skatiname tėvus ją išlaikyti ir namuose. Žmonės labai rimtai pradeda vertinti dviejų ir daugiau kalbų mokėjimo naudą.
 
– Kaip manote, ar dvigubos pilietybės įteisinimas galėtų dar labiau paskatinti mokytis lietuvių kalbos?
 
– Be abejo! Juk užaugę kai kurie mūsų vaikai ir anūkai norės ir pagyventi, ir mokytis, o gal išvyks verslo reikalais ar bent trumpam aplankyti Lietuvos. Kitas dalykas, kad JK mūsų piliečiai, kurie turi pastovaus gyvenimo pagrindą, nekilnojamojo turto ar panašiai, vis dažniau pildo dokumentus britų pilietybei gauti, atsisakydami Lietuvos paso.
 
Taip prarandami savi piliečiai. Dviguba pilietybė – tai tikrai rimtas žingsnis išsaugant lietuvybę užsienyje. Tai didelis paskatinimas, savo šalies dėmesio pajautimas ir didelis įpareigojimas, turint Lietuvos pasą būti tikru lietuviu.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Rado žmogelis pinigų. Perskaičiuoja... Žiūri – trūksta!