Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vainius Bartasevičius   |   Tiesa.com   |   2019-04-28

Dviguba pilietybė: ko galime išmokti iš Latvijos pavyzdžio

  
Dviguba pilietybė: ko galime išmokti iš Latvijos pavyzdžio
© pixabay

Sparčiai artėjant referendumui dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės išplėtimo verta atidžiau pažvelgti į kitų Europos Sąjungos (ES) šalių praktiką. Gerai žinoma, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, griežtai ribojančių dvigubą pilietybę.

O kaip dvigubą pilietybę reglamentuoja artimiausi Lietuvos kaimynai, susiduriantys su panašiais gyventojų emigracijos keliamais iššūkiais? Štai Latvijoje nuo 2013 m. spalio galiojančios pilietybės išsaugojimo sąlygos yra labai panašios į tas, kurias referendumu siekiama įteisinti Lietuvoje.
Latvijos piliečiai, įgiję „leidžiamos“ šalies pilietybę, išsaugo Latvijos pasą. Šiuo metu į sąrašą šalių, kurių atžvilgiu Latvija pripažįsta dvigubą pilietybę, patenka ES, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (ELPA), NATO šalys, taip pat Australija, Brazilija ir Naujoji Zelandija. Kadangi Latvijos Konstitucija nedraudžia dvigubos pilietybės, ši pilietybės išsaugojimo tvarka buvo įteisinta paprastu įstatymo pakeitimu.
 
Su pilietybės politika susiję klausimai Latvijoje yra ypač jautrūs. Kai Latvija 1991 m. atkūrė savo nepriklausomybę, kitataučiai čia sudarė net 48 procentus šalies gyventojų. Dauguma jų buvo sovietiniu laikotarpiu į Latviją dirbti atvykę rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Atkurtoje Latvijos valstybėje susidariusi demografinė padėtis kėlė grėsmę realiai šalies nepriklausomybei ir latvių tautos kultūriniam išlikimui.
 
Esant tokiai situacijai įstatymų leidėjai nusprendė automatiniu būdu pilietybę suteikti tik tiems asmenims, kurie buvo Latvijos piliečiai dar iki pirmosios sovietų okupacijos 1940 metais, bei jų palikuoniams. Tuo tarpu sovietmečiu į Latviją gyventi persikėlę rusakalbiai Latvijos pilietybę įgyti galėjo (ir vis dar gali) tik natūralizacijos keliu.
 
Ši Latvijos politika iš karto sulaukė daug kritikos ne tik iš Latvijos rusakalbių, kurie Latvijos priimtą tvarką laikė neteisinga, o natūralizacijos procedūrą kritikavo dėl sudėtingo latvių kalbos egzamino, bet ir iš tarptautinių organizacijų (tarp jų ES ir NATO).
 
Pastarosios apeliavo į Latvijos vykdomos pilietybės politikos nedemokratiškumą, nes didelė dalis Latvijos gyventojų neturėjo šalies pilietybės ir negalėjo dalyvauti renkant valdžios institucijas, kurių sprendimams privalėjo paklusti.
 
Vis dėlto pagrindiniai Latvijos pilietybės politikos principai išliko nepakitę iki šios dienos, o 2015 metais Latvijos pilietybės neturintys asmenys vis dar sudarė 16 procentų visų šalies gyventojų. Nenuostabu, kad ir parlamentiniuose debatuose dėl dvigubos pilietybės įteisinimo nemažai dėmesio skirta rusakalbių klausimui.
Siūlomas selektyvus dvigubos pilietybės pripažinimo modelis netenkino tarp rusakalbių populiarios „Santarvės“ partijos, kuri jame įžvelgė diskriminacijos elementų. 2013 metų gegužės 9 dieną vykusio parlamentinio posėdžio, kuriame buvo aptariamas dvigubos pilietybės įteisinimas, metu „Santarvės“ partijos nariai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad pagal pasiūlytas pilietybės įstatymo pataisas Latvijos pilietybę įgyti norintis Rusijos pilietis turėtų atsisakyti Rusijos pilietybės.
 
Be to, Rusijoje ir kitose į įstatyme išvardintų šalių sąrašą nepatenkančiose valstybėse gyvenantys Latvijos piliečiai negalėtų įgyti tos šalies pilietybės neprarasdami Latvijos paso. Tokiu būdu rusakalbių klausimas tapo svarbia Latvijoje vykusių debatų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo dalimi. Maža to, selektyvus dvigubos pilietybės įteisinimo modelis galėjo sukelti įtampą tarp latvių daugumos ir skaitlingos rusakalbių mažumos.
 
Šiuo požiūriu, dvigubos pilietybės įteisinimas su pasirinktomis šalimis Latvijoje buvo pavojingesnis sprendimas nei kada nors galėtų tapti Lietuvoje, neturinčioje tokios didelės rusakalbių bendruomenės. Nepaisant etninės įtampos išaugimo grėsmės, Latvijos Seimas priėmė dvigubą pilietybę įteisinančias pilietybės įstatymo pataisas.
 
Kokie buvo pagrindiniai šio sprendimo motyvai? Dvigubos pilietybės įteisinimo kritikai dažnai žvelgia į šį klausimą iš žmogaus teisių perspektyvos ir pabrėžia, kad „dvigubas“ pilietis atsiduria privilegijuotoje pozicijoje asmens, turinčio tik vieną pilietybę, atžvilgiu. Ir iš tiesų, dvigubos pilietybės įteisinimas atneša apčiuopiamos naudos antros pilietybės siekiantiems asmenims ir simboliškai sugrupuoja šalies piliečius pagal turimų pasų skaičių.
 
Kita vertus, ne mažiau svarbu suprasti, kokią naudą toks žingsnis atneša valstybei. Latvijos pilietybės įstatyme įvardinta, kad vienas iš įstatymo tikslų yra išsaugoti Latvijos piliečių bendruomenę išaugusios migracijos sąlygomis. Aiškiai įvardijus šį tikslą įstatymo nuostatai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo emigravusiems asmenims buvo suteiktas ypatingas statusas. Dvigubos pilietybės įteisinimas leidžia Latvijai išlaikyti savo piliečius, net jei jie gyvena ne Latvijoje, ir įgyvendinti vieną iš pamatinių Latvijos pilietybės įstatymo tikslų.
 
Pabrėžtina, kad jau minėtame gegužės 9 dienos Latvijos Seimo posėdyje nebuvo išsakyta kritikos pačiai dvigubos pilietybės išplėtimo idėjai – diskusija daugiausiai sukosi aplink šalių, su kuriomis dviguba pilietybė gali būti pripažįstama, sąrašą. Latvijos pilietybės įstatymas remiasi pragmatiška prielaida, kad įstatymas turi prisitaikyti prie migracijos reiškinio, o ne jį paveikti, nes siekiai daryti įtaką emigracijos procesams palaikant dvigubos pilietybės draudimą apčiuopiamų vaisių neatneštų.
 
Latviai įteisino dvigubą pilietybę platesne apimtimi nei tai bandoma padaryti Lietuvoje. Pagal 2013 metais įtvirtintą tvarką, „leidžiamų“ šalių piliečiai turi teisę įgydami Latvijos pasą išlaikyti ir pirmąją pilietybę. Tuo tarpu Lietuvoje apie dvigubos pilietybės įteisinimą natūralizuotiems asmenims net nediskutuojama – neatsitiktinai ir gegužės 12 dienos balsavimas vadinamas referendumu dėl pilietybės išsaugojimo, o ne dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
 
Lietuvoje bus balsuojama dėl pilietybės išsaugojimo tais atvejais, kai Lietuvos piliečiai pagal kilmę (tie, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimimu dėl to, kad nors vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis) įgyja konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę.
 
Akivaizdu, kad tokia atsargi dvigubos pilietybės įteisinimo formuluotė pasirinkta siekiant padidinti referendumo sėkmės galimybes. Net ir pavykus gegužės 12 dienos referendumui, kai kuriais atvejais dviguba pilietybė ir toliau nebūtų toleruojama. Pavyzdžiui, pilietybės išsaugojimo galimybės neturėtų Lietuvos piliečiai ne pagal kilmę, tai yra tie, kurie įgijo Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu.
 
Antra, Lietuvos pilietybę siekiantys įgyti kitataučiai asmenys turėtų atsisakyti pirmojo paso. Nors šiuos apribojimus referendumo sėkmės atveju galėtų panaikinti Seimas, balsavimo rezultatai įstatymo leidėjo taip elgtis neįpareigotų. Minėti dvigubos pilietybės apribojimai – nors ir paliečia palyginti nedidelį asmenų skaičių – rodo, kad Lietuvoje pilietinė bendruomenė pirmiausia apibrėžiama naudojant kilmės kriterijų.
 
Pabrėžtina, kad ir šiuo metu Lietuvoje galiojantis pilietybės įstatymas nedraudžia dvigubos pilietybės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę. Jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų, dvigubos pilietybės institutas būtų dar stipriau susietas su kilme, o absoliuti dauguma antrą pasą turinčių asmenų būtų lietuviai.
 
Nors tai yra siauresnis dvigubos pilietybės įteisinimo modelis už latviškąjį, kuris numato galimybę ir šalies pilietybę įgijusiems ne Latvijos kilmės asmenims būti Latvijos ir antros valstybės („leidžiamos“) piliečiais, Lietuvoje jis sulaukia nemažai gyventojų pasipriešinimo. Kokio dydžio šis pasipriešinimas, sužinosime gegužės 12 dieną.
  

Žymos: Referendumas, Balsavimas, Dviguba Lietuvos pilietybė, dviguba pielietybė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Suvalkietis semia vandenį kibiru iš kūdros ir pila žemėn. Praeivis klausia:
– Ką gi tu čia, žmogau, darai?
– Noriu išsemti vandenį iš balos.
– Tu ką?! Iš proto išsikraustei?
– Išsikraustytum ir tu, jei paskandintum muilą.