Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2014-05-22

Kova už gyvenimą su katėmis

  
Kova už gyvenimą su katėmis Lietuvių šeima įsitikinusi, kad veislinė katė padėtų vaikui iškęsti ligą.

Vaikui susirgus reta ir vaistais nepagydoma liga tėvai dažniausiai pasirengę išbandyti viską. Vieni pagalbos kreipiasi į Dievą, kiti – į žolininkus, o treti viliasi, kad jų atžalai gali padėti geriau jaustis naminis gyvūnas. Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi lietuvis Tomas (vardas pakeistas, aut. past.), panoręs įsigyti gydančią veislinę katę ir susidūręs su jam nesuprantamais veisėjų įsitikinimais.

 Septynmetis Tomo sūnus jau trejus metus serga išemine šlaunikaulio nekroze. Tai tam tikra klubo nekrozės forma, angliškai vadinama Legg Calve Perthes liga. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia vaikams (statistiškai suserga 1 iš 1200 vaikų), o jo priežastys iki šiol nenustatytos. Sergant šia liga dėl sutrikusios klubakaulio kraujotakos pamažu žūsta klubo kaulo galva, o ligonis jaučia stiprų skausmą, kuris gali išplisti po visą koją. Daliai jaunų ligonių laikui bėgant kaulas sugyja savaime, tačiau kai kuriems prireikia itin skausmingų chirurginių operacijų. Bet kuriuo atveju medikai negali garantuoti, kad ligonis pasveiks ir niekada nebejaus skausmo.
„Tiesos“ pašnekovas Tomas, prašęs neskelbti daug informacijos apie jo šeimą, pasakojo, jog jo sūnui pasireiškė reta ligos eiga – dar neišgijus vienai kojai prasidėjo bėdos ir su antrąja. „Nebegalime naudotis ramentais, tad pradėjome ieškoti kitų variantų, kaip padėti sūnui. Vienas iš jų – kačių „galios“ gydyti žmones. Tikiu, kad viskas, kas nenatūralu, netenka gamtos dovanotų mistinių savybių, tad nutarėme įsigyti nesterilizuotą katę, kurios hormonai nebūtų sutrikdyti ir nebūtų pakenkta jos prigimtiniams gebėjimams“, – sakė dviejų vaikų tėvas.
 
Pasitarusi ir apsvarsčiusi privalumus bei trūkumus Tomo šeima nusprendė įsigyti grynaveislę Burmese arba Burmilla veislės katę. Specialūs reikalavimai naujam šeimos nariui: nesterilizuota ir veislyne gimusi grynakraujė jauna patelė. Nors studijose apie kačių gydomąją galią bei poveikį ligoniams neįvardijamos konkrečiai šių veislių katės, lietuviai jas pasirinko dėl, jų manymu, tinkamiausio šeimai charakterio.
 
„Burmilla katės mums patiko labiau dėl charakterio ypatybių ir dėl to, kad jų veislynai yra netoli mūsų gyvenamosios vietos. Jos – puikios kompanionės, taip pat puikiai jaučia, kada šeimininkas blogai jaučiasi ar jam ką nors skauda, ir neretai pašalina atsiradusius skausmus. Sugebėjimas nuraminti skausmą, mano manymu, priklauso nuo katytės hormonų“, – tvirtino pašnekovas. Nors, Tomo teigimu, jų šeima nėra turtinga, o išsirinktos veislės katės atsieina nepigiai, apie 400–650 svarų sterlingų, visgi dėl vaiko gerovės buvo nuspręsta ieškoti norimo gyvūno.
 
Sterilizuoja prisidengdami rekomendacijomis
Pradėjusi gyvūno paieškas šeima tarsi stojo į kovą su vėjo malūnais, mat Jungtinės Karalystės bei Lietuvos veisėjai kategoriškai atsisako parduoti nesterilizuotas pateles su dokumentais, jei jas įsigyjantis žmogus nėra veisėjas ar neplanuoja juo tapti. „Susisiekėme su keletu veisėjų, išdėstėme jiems savo norus ir jų priežastį, sutikome pirkti katytę be dokumentų, kurie, mūsų manymu, reikalingi pradedant veislyną, tačiau nei vienas veisėjas nesutiko. To neleidžia kažkokios neaiškios taisyklės. Tai nėra rekomendacija sterilizuoti gyvūną, tai – konkreti sąlyga, ir jei su ja nesutinki, negauni teisės įsigyti katę. Esame tikri, kad tai tik verslo koncepcija“, – paieškų rezultatus apibendrino Tomas.
 
„Tiesos“ žurnalistei susisiekus su 5 skirtingais Jungtinės Karalystės Burmilla kačių veisėjais paaiškėjo, kad pardavėjai savavališkai kastruoja pateles, o nekastruotų parduoti nesutinka. „Taip, nesterilizuota katytė iš mūsų veislyno (pavadinimas redakcijai žinomas) jums kainuotų 450 svarų, sterilizuota – apie 100 daugiau, priklausomai nuo to, kaip ji reaguos į sterilizacijos procedūrą.
 
Nesterilizuotą Burmillą parduočiau jums tik tuo atveju, jei planuojate pradėti jas veisti, kitu atveju, pagal GCCF nurodytas rekomendacijas, privalau gyvūną sterilizuoti“, – rašė viena iš veisėjų.
 
„Tiesos“ žurnalistei pateikus veislyno kūrimo planus ir paprašius susitikti, kad būtų galima aptarti įsigyjamų kačiukų kilmę, veisėja griežtai atsisakė parduoti kačiukus veisimui, tačiau nenurodė šio sprendimo priežasties.
 
Kita veisėja, paprašyta parduoti katytę, atsakė, jog visas pateles ji daug metų sterilizuojanti. „Nesterilizuotas pateles parduodu tik žmonėms, kuriais jau galiu pasitikėti, tiems, kurie turi ilgai veikiantį veislyną ir žino, kaip rūpintis šiomis katėmis. Naujiems veisėjams nenoriu duoti kačiukų su kilmės dokumentais, nes nežinau, kaip jie vėliau bus veisiami ir su kuo poruojami prisidengiant kilmingais tėvais. Esamiems veisėjams užsisakyti pateles rekomenduoju vos gimus kačiukams, nes turiu suplanuoti jų sterilizavimą“, – kalbėjo vieno iš didžiausių Jungtinės Karalystės Burmillų veislynų savininkė. Moteris taip pat patarė pasidomėti kačių kastravimo taisyklėmis, kuriomis privalo vadovautis kiekvienas veisėjas bei kilmingą murklį įsigyjantis žmogus.
 
Jungtinės Karalystės kačių registracijos tarnyba (GCCF) skelbia, kad kilmingas kates, parduodamas ne veisimui, rekomenduojama sterilizuoti bei registruoti Neaktyvių veislinių kačių sąraše. Jei katė nekastruota, tačiau registruota minėtajame sąraše, jokie jos palikuonys negalės būti registruojami kaip veislės atstovai. Tad teisiškai veisėjas gali parduoti kilmingą, vesti vaikus galinčią patelę ir vėliau nepelnyti blogos reputacijos dėl standartų neatitinkančių kačiukų – tereikia parduodamą gyvūną užregistruoti kaip negalintį susilaukti kilmingų palikuonių.
 
Įstatymo kastruoti nėra
 
Jungtinės Karalystės įstatymuose nenurodoma, jog veislines kates privaloma sterilizuoti, jei neplanuojama jų veisti. Su „Tiesa“ bendravusios veisėjos tikino priešingai: esą už katės reprodukcines savybes, pagal įstatymus, atsakingos būtent jos, o ne nauji gyvūno šeimininkai.
 
„Neparduodu kačiukų žmonėms, kurie atsisako juos sterilizuoti. Toks elgesys prieštarauja Gyvūnų apsaugos aktui bei didina nereikalingų kačių skaičių prieglaudose. Sėkmės ieškant kitaip manančio veisėjo“, – rašė Burmilla kačių veislyno atstovė.
 
Aplinkos apsaugos aktas, galiojanti Anglijoje, Velse bei Škotijoje nuo 1990-ųjų, nurodo, kad teisiškai šeimininkas gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jei būste laiko per daug kačių. Šių gyvūnų skaičius priklauso nuo gyvenamojo ploto dydžio bei kaimynų požiūrio. Jei aplinkinių netrikdo gyvūnų keliamas triukšmas ar kvapas, o jie yra gerai prižiūrimi, šeimininkas gali auginti kiek tik nori lytiškai aktyvių ir neaktyvių kačių.
 
Gyvūnų apsaugos akte apie privalomą patelių sterilizaciją rašoma nedaug – teigiama, jog ši teisė ir atsakomybė už galimus palikuonis paliekama savininkui. Lietuvis Tomas įsitikinęs, kad veislinių kačių pardavėjai nemyli gyvūnų, kaip tikina, o tiesiog laiko juos reprodukciniais aparatais ir siekia kuo daugiau užsidirbti sumažindami galimą konkurenciją. „Veisėjai mums nurodė problemas, su kuriomis susidurtume augindami katę: ji rujotų, triukšmautų, bandytų ištrūkti pas katinus. Žinome tai, bet galime susidoroti su šiomis bėdomis, kad tik padėtume vaikui. Mes būtume nauji katės šeimininkai, tad mes ir turime spręsti, kastruoti ją ar ne. Veisėjams katės tėra tik konvejeris, gaminantis produktą. Pardavėjas turi teisę rekomenduoti sterilizaciją, o ne pats ją atlikti dėl teisiškai nepagrįstų priežasčių“, – nusivylimo neslėpė vyras.

Gydo ir neveislinės katės
 
Faunos komunikacijų ir tyrimų institutas išsiaiškino, kad kiekviena katė murkimu sukuria mediciniškai naudingą, terapinę, vibraciją, siekiančią apie 20–150 hercų. Toks garsas veiksmingas kaulų, žaizdų bei raumenų gijimo ir augimo, skausmo malšinimo, patinimo mažinimo, sausgyslių atsinaujinimo, sąnarių judėjimo bei dusulio mažinimo procesams. Būtent dėl šių gydomųjų, bet mediciniškai nepatvirtintų savybių Tomo šeima ir nusprendė įsigyti veislinę katę.
 
Daugybė atliktų tyrimų patvirtino, kad kačių buvimas namuose sumažina streso lygį bei širdies ligų pavojų. Dvi neveislines kates auginanti 78-erių metų Janina „Tiesai“ sakė, kad šios tikrai turinčios gydomųjų savybių. „Aš sergu reumatu, tad man dažnai permuša širdis ir beveik nuolat skauda sąnarius. Katukai miega su manimi, o kai prisėdu, visada gulasi ant kelių, kur labiausiai skauda. Gydytojai dar prieš penkerius metus prognozavo, kad iš skausmo negalėsiu paeiti, tada kaimynė patarė įsigyti katę. Nuo mažens pratinau ją prie rankų, gal todėl ir būna visada šalia. Juokiuosi, kad išmokiau katę mane pagydyti, nors niekad iki tol netikėjau tokiais metodais“, – atviravo moteris.
 
Janina gyvena nuosavame name ir niekad nėra sterilizavusi nė vieno augintinio, mat ji tiki, kad negalima atimti to, ką davė gamta. Katei atsivedus pirmąją jauniklių vadą moteris vieną pasiliko sau, nes, kaip pati sakė, jai trūko draugijos. „Žinokit, mano Murka kažkaip išmoko numalšinti skausmą, bet Pūkis, atrodo, jau turėjo tą savybę. Kaimynė sakė, kad patinėliai negydo, bet maniškis – gydo. Kai namie sukiojasi du katinai, nesijaučiu vieniša, pasikalbu su jais, paglostau, o vakare, kai nebeturiu darbų ir ilsiuosi, jie visada atsigula ten, kur man tą dieną labiausiai skauda. Kartais Pūkis užsiropščia net ant peties, jei per dieną ranka išvargsta“, – kalbėjo senjorė.
 
Burmilla ar Burmese veislių katės ieškantis Tomas teigė norintis pažinti savo augintinės charakterį, būtent todėl ieškantis ne bet kokios katės. „Tiesos“ pašnekovas prašė skaitytojų padėti jo šeimai rasti veislinę nesterilizuotą katytę ir padėti jo sūnui kovoti su liga. Lietuvių šeima neprašo aukoti jiems pinigų ar suteikti labdaros – jiems užtektų veisėjo iš Lietuvos ar Jungtinės Karalystės, sutinkančio parduoti norimą gyvūną.
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Gyvūnai, Ligos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ką daro lietuvis, kai Lietuvos futbolo rinktinė tampa Europos čempione?
Išjungia kompiuterinį žaidimą ir eina miegoti.