Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2013-04-25

Meilės šunims kaina 

  
Meilės šunims kaina Deramai auklėjamas net ir pavojingiausias šuo gali tapti šeimos draugu.

Plačiai nuskambėjusi istorija apie penkių šunų sudraskytą paauglę britę išgąsdino gyventojus ir privertė susimąstyti D. Britanijos Vyriausybę. Agresyvius šunis veisti ir auginti šalyje uždrausta prieš porą dešimtmečių, tačiau išskirtos tik kelios veislės. „Tiesa“ aiškinosi, kodėl naminiai gyvūnai vis dažniau užpuola žmones ir kaip šią bėdą galėtų išspręsti šalies valdžia.

Nuo 1991 metų Jungtinėje Karalystėje uždrausta auginti bei veisti pitbulius, japonų tosas, brazilų mastifus, Argentinos dogus bei bet kuriuos kovinius arba kovinės išvaizdos šunis. Pavojingoms veislėms priskirti: rotveileriai, Amerikos pitbuliai, dobermanai, vokiečių aviganiai ir Stafordšyro bulterjerai, šių veislių šunis šeimininkai turėtų akylai stebėti bei dresuoti. Beje, būtent vokiečių aviganiai ir Stafordšyro bulterjerai puikuojasi atitinkamai ketvirtoje ir penktoje populiariausių D. Britanijoje auginamų šunų dešimtuko vietose.
„Tiesa“ kalbino Stafordšyro bulterjerą auginančią Germantę Razanauskaitę, tvirtai tikinčią, jog šuns agresyvumas nepriklauso nuo jo veislės. „Vos įsigiję Bosą pradėjome mokyti jį pagrindinių komandų bei draugiško elgesio. Bet kurią gyvą būtybę mokant netinkamo elgesio ar blogai prižiūrint, rezultatai bus neigiami. Nesvarbu, ar mokysi pitbulį, „stafą“, ar pudelį –bet kuris šuo gali tapti agresyvus. Šią taisyklę galima taikyti ir žmonėms“, – nuomone dalijosi mergina.
Kita pašnekovė, fotografė Ieva Vaitkuvienė, auginanti Labradoro retriverį, ir pritarė, ir prieštaravo Germantei: „Teko skaityti, kad šuo nepaveldi agresijos, tačiau jis paveldi tam tikras psichologines savybes, charakterį, būdingą veislei. Jeigu tos savybės nukreipiamos netinkama linkme, gaunamas blogas rezultatas. Veislė lemia dalį charakterio, kitą dalį – šeimininko pastangos. Ką duosi savo šuniui, tą iš jo gausi atgal.“
Germantės teigimu, jos šuo nėra užpuolęs žmogaus, tačiau jei jį puola kitas gyvūnas, jai kartais tenka įsikišti.
 
Amerikos veterinarų asociacijos teigimu, šunų agresija priklauso nuo jų veislės. Dešimties metų tyrimų rezultatai parodė, kad agresyviausi ir pavojingiausi šunys – pitbuliai. Į dešimtuką patenka ir pavojingai atrodantys dobermanai, rotveileriai bei karališkieji dogai. Tyrimų rezultatai parodė, kad vienos iš agresyviausių veislių yra nekaltai bei draugiškai atrodantys čiau čiau, senbernarai, haskiai, malamutai bei vokiečių aviganiai.
 
Veterinarijos gydytojas Rimantas Liudvinaitis „Tiesai“ sakė, jog šuns agresija nuo veislės priklauso tik truputį. Daugiausia įtakos turi auklėjimas: „Pavojingos veislės šunį galima išauklėti taip, kad jis būtų draugiškas augintinis, lygiai taip pat ir taikios veislės šunį galima paversti agresyviu. Beveik viskas priklauso nuo lavinimo bei dresūros.“
 
Šunų užpuolimų daugėja
Per pastarąjį dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje šunų užpultų žmonių padaugėjo 94 proc. Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, nuo 2006 metų medikų pagalbos prireikia daugiau nei 6,5 tūkst. užpultų žmonių kasmet. 45 proc. pacientų kasmet atliekamos plastinės veido ar kitų kūno dalių operacijos. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, nuo 2008 metų šunys mirtinai sudraskė 20 žmonių.
11 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Germantė niekad nematė žmogų puolančio šuns, tačiau Lietuvoje mergina teigė kartą atsidūrusi situacijoje, kuomet vaiką puolė Sibiro laika. I. Vaitkuvienė sakė D. Britanijoje mačiusi, kaip mergaitę vijosi Stafordšyro mišrūnas: „Mergytė klykė, jos tėvas bėgo jai iš paskos, o šuns šeimininkas kvietė augintinį pas save. Šuo, matyt, tą bėgimą priėmė kaip žaidimą, tad tą kartą nepuolė rimtai. Tačiau manau, kad vaikui trauma liks visam likusiam gyvenimui.“
 
Veterinarijos gydytojo nuomone, puolant šuniui reikia stengtis išlikti ramiam. „Žinoma, kiekvienas žmogus puolamas reaguoja skirtingai, tačiau reikėtų stengtis nemosikuoti rankomis, apskritai nekelti jų į viršų, nedaryti jokių staigių judesių, nes taip šuo dar labiau įaudrinamas. Kritiniu atveju svarbiausia užsidengti kaklą bei galvą“, – sakė R. Liudvinaitis.
 
Deramai auklėjamas net ir pavojingiausias šuo gali tapti šeimos draugu.
 
Bijo ne šuns, o veislės
„Tiesos“ pašnekovės, auginančios skirtingų veislių šunis, kaip susitarusios teigė, jog gyvūnus reikia prižiūrėti kaip šeimos narius: „Įsigijusi šunį pradėjau domėtis šunų dresūra ir jį auklėti pagal šios srities specialistų patarimus. Kol gyvenome Vilniuje, mano šuo išlaikė socializacijos testą „Šuo mieste“, po kurio galima šunį vesti mieste be ansnukio“, – sakė Ieva. Stafordšyro bulterjero šeimininkė Germantė sutiko su šia nuomone: „Auginame šunį kaip šeimos narį, apgaubiame jį šiluma ir meile. Už tai jis mums atsilygina šimteriopai.“
 
Mergina įsitikinusi, jog žmonės dažnai bijo svetimų šunų tik dėl jų veislės: „Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad „stafai“ – pavojingi šunys. Dažnai žmonės mus nulydi priešiškais žvilgsniais, ypač po plačiai nuskambančių šunų užpuolimų. Nežinau, kiek žmonės iš tikro bijo, o kiek turi nusistatymų prieš konkrečias veisles. Žmones apkandžioja ne tik koviniai šunys, tačiau kažkodėl piktinamasi tik dėl šių veislių.“
 
R. Liudvinaičio teigimu, auklėjant šunį svarbu jam įdiegti, kad aplinkoje, kurioje jis gyvena, „būrio vadas“ yra šeimininkas, o ne šuo: „Gyvūnas turi būti auklėjamas taip, kad šeimininkas galėtų iš jo paimti, tarkim, maistą, o šis nieko nedarytų, nes laikytų šeimininką viršesniu“, – teigė veterinarijos gydytojas.

Pavadėlis būtinas ne visur
Jungtinėje Karalystėje galiojantys šunų kontrolės įstatymai nėra itin griežti. Šunį vedžioti su pavadėliu privaloma viešose bei kitose vietose, kuriose yra ženklai, skelbiantys apie šunų kontrolės įstatymo galiojimą. Toli gražu ne visuose parkuose esama šių ženklų, tad šeimininkai leidžia savo augintiniams laisvai lakstyti ten, kur žaidžia vaikai ir laksto kiti šunys. Šiais metais Vyriausybė siūlo sugriežtinti šunų kontrolės įstatymą ir įvesti pataisą dėl viešose vietose privalomų antsnukių, nors tam gyvūnų teisių šalininkai itin prieštarauja.
 
Labradoro retriverį auginanti Ieva teigė leidžianti savo šuniui palakstyti tose vietose, kuriose įstatymai nedraudžia to daryti. Kartą vaikštinėjant jos šunį užpuolė kitas palaidas šuo. Moteris teigė patyrusi didžiulį šoką ir nepatikėjusi užpuoliko šeimininko įtikinėjimais, jog jo augintinis taip pasielgęs pirmą kartą. „Aš ir kito šuns šeimininkas puolėme skirti šunų, tačiau tai padaryti buvo sunku, nes kitas šuo buvo be antkaklio, stiprus ir didelis. Po kelių minučių grumtynių juos atskyrėme, bet agresorius per sekundę išsivadavo iš šeimininko ir vėl atakavo“, – dėstė Ieva ir pridėjo, kad jos Labradoras tąkart buvo gerokai apdraskytas, bet į policiją iš išgąsčio ji nesikreipė. Fotografė teigė įsitikinusi, kad niekada negali būti tikras dėl šuns veiksmų, tad reikia augintinį nuolat stebėti ir numatyti jo elgesį: „Stengiuosi savo šunį vedžioti taip, kad jis nesukeltų diskomforto aplinkiniams, tarkime, baimės vaikams.“
 
Germantė teigė savo šunį visada vedžiojanti už pavadėlio ir mananti, jog taip turėtų elgtis kiekvienas šeimininkas. „Antsnukio nededu, bet vis dažniau pasvarstau, jog derėtų jį turėti. Jei kada Bosas susipeštų su kitu šunimi, greičiausiai, nepriklausomai nuo situacijos, aš likčiau kalta, juk mano šuo įtrauktas į „juodąjį pavojingųjų sąrašą“, – svarstė mergina.
 
Baudžiami ne visi
Jungtinės Karalystės įstatymai už šuns kontrolės reikalavimų nesilaikymą numato baudas iki 5 tūkst. svarų bei 2 metų nelaisvės. Baudžiamojon atsakomybėn šeimininkai gali būti patraukti už draudžiamos veislės šuns auginimą, už tai, kad augintinis užpuolė žmogų ar gyvūną, kad šeimininkas nesurinko šuns išmatų ar leido jam įeiti į kitam asmeniui priklausančią teritoriją. Jei šeimininkas nevalo to, ką palieka jo šuo, jis gali būti nubaustas iki 80 svarų sterlingų bauda.
 
Šunų kontrolės akte yra du punktai, kuriuose skelbiami pavadėlio naudojimo viešose vietose įstatai prieštarauja vienas kitam. 3 dalies 1 punktas skelbia, kad šuo visada privalo būti vedamas už pavadėlio, jei nėra ženklų, leidžiančių lakstyti laisvai. Antrasis punktas skelbia, jog šeimininkas privalo tose pačiose vietose užsegti šuniui pavadėlį, jei jam liepia policijos ar rajono tarybos narys. Už augintinio vedžiojimą be pavadėlio draudžiamose vietose numatoma bauda nuo 50 svarų sterlingų, tačiau nelabai aišku, kur ir kada galima paleisti šunį, jei pavadėlį prisegti reikia tik liepus pareigūnui.
 
Jei nedraudžiamos ir nepavojinga laikomos veislės šuo užpuola ar net sudrasko žmogų, teismas neturi teisės priverstinai užmigdyti šuns, nebent jis nuolat elgiasi agresyviai. Veterinarijos gydytojo teigimu, nėra įstatymo, numatančio priverstinę šuns eutanaziją, jei jo psichika stabili. Pasirinkti turi šeimininkas, ir jei jis tiki, kad šuo daugiau niekada nepuls, galima jį treniruoti. „Jei šuo pasielgia agresyviai, vienas iš būdų sutramdyti jo vėlesnį elgesį – kastracija. Taip pat gydytojas gali skirti raminamųjų vaistų. Tokiems šunims privaloma dėvėti antsnukį. Taip pat yra specialių elektrinių antkaklių, valdomų nuotoliniais pulteliais. Nors ši priemonė diskutuotina, dažnai naudojama ji gali sukelti dar didesnę agresiją, tačiau puolimo atveju šeimininkas sutramdytų savo šunį“, – sakė R. Liudvinaitis.
 
Šuns šeimininkas, specialiai pjudantis savo augintinį, davęs jam komandą pulti kitą gyvūną ar žmogų, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Už intenciją pakenkti naudojant savo šunį šeimininkui gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo. Jungtinėje Karalystėje specialiai kovai dresuojamas šuo laikomas ginklu, kuris gali būti atimtas be įspėjimo, o už jo laikymą iškelta baudžiamoji byla.
 
 
  

Žymos: Anglija, Sigita Limontaitė, Nelaimė, Gyvūnai, Gyvenimas Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Mokytoja:
- Šiandien mes mokysimės veiksmažodžių asmenavimo. Asmenuosim
veiksmažodį „dainuoti". Petriuk, jeigu tu dainuoji, kaip tu pasakysi?
- Aš dainuoju.
- Teisingai. O jei dainuoja tavo sesuo?
- Nutilk, gyvate.