Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Margarita NARVYDAITĖ   |   Vyriausioji redaktorė   |   2010-03-26

Apie neįvykusią diskusiją

  
Apie neįvykusią diskusiją

Kovo 18-ąją Londono Santaros Šviesos klubas pakvietė žiniasklaidos atstovus į diskusiją tema „Išeivijos žiniasklaida: jos įtaka ir svarba bendruomenei“. Susirinkome daugeliui antrais namais tapusioje LR ambasadoje, gerą valandą aušinome burnas, bet diskusija neįvyko. Kodėl?

="line-height: 150%">Pirmiausia – todėl, kad į klausimą, kokia žiniasklaidos (šiuo atveju – laikraščių ir internetinių portalų užsienyje gyvenantiems lietuviams) įtaka ir svarba bendruomenei, ne tik neatsakyta, bet ir nebuvo bandoma to padaryti.
 
Prieš negausiai susirinkusią auditoriją susėdome penkiese: Rimantė Kurkauskaitė, rašanti trysmilijonai.lt, ilgametė „Infozonos“ redaktorė Zita Čepaitė, neseniai į Londoną atvykęs ir malonia staigmena tapęs buvęs kolega Anatolijus Jakimovas, redaguojantis anglija.lt. Man teko garbė atstovauti TIESOS redakcijai.
 
Negalėjusių ar paprasčiausiai nepanorusių susitikti su skaitytojais „Londono žinių“ atstovu spontaniškai tapo rašytojas Šarūnas Navickas, kuris į renginį atėjo vedamas smalsumo ir jau buvo patogiai įsitaisęs salėje tarp žiūrovų.
 
Pasigedau ir londonietės.lt – laikmetį atitinkančio internetinio puslapio atstovų dalyvavimas būtų tapęs gaivesnio oro pliūpsniu pokalbyje, kuriame labai greitai tapo beviltiškai trošku. Padėties negelbėjo ir online bandžiusių prisijungti kolegų iš Lietuvos bei seniausio išeivijos leidinio „Draugas“ redaktorės Dalios Cidzikaitės nuoširdūs pasisakymai, nes ryšys buvo toks prastas, kad vargiai galėjai girdėti, kas sakoma. Galiausiai virtuali konferencija visai nutrūko, susirinkusiems primesdama jausmą, kad atsidūrėme Laiko Mašinoje, nešančioje mus į praėjusį amžių.
 
Pokalbį pradėjome klausimu, kokia žiniasklaidos misija ir ar ji XXI amžiuje apskritai egzistuoja? Ši mėgstama tema buvo akimirksniu pasigauta, bet jos tolesnis vystymasis – liūdnai nuspėjamas.
 
Šiuolaikinė žiniasklaida – Tuštybės mugė, kurios niekingas tikslas – pasipelnyti iš bukos skaitytojų auditorijos. Mano didžiausiai nuostabai ir nusivylimui, tokiai pozicijai į taktą galvas linkčiojo ir greta sėdintys kolegos. Tokia nuostata, be kita ko, labai populiari visuomenėje ir daugeliu atvejų tarpsta labai palankioje dirvoje. Tačiau stebina ne tai. Tokios prielaidos dera teoretikams, kritikuojantiems žiniasklaidos veiksmus ir poveikį, dažnai, ir ne be pagrindo, nusivylusiems skaitytojams, bet tik ne mums, žurnalistams. Mums, kurie turėtume tiesiogiai atsakyti už savo veiksmus, kylančius iš mūsų pačių vidinių nuostatų ir asmeninių tikslų. Žinoma, jei savo darbą dirbame iš pašaukimo.
 
Mūsų žiniasklaida ir jos tikslai yra tokie, kokie esame mes ir mūsų tikslai. Mes kuriame žiniasklaidą, o ne žiniasklaida kuria mus.
 
Galbūt ši mintis būtų per drąsi ir per idealistiška turint galvoje sąlyginai (lyginant su kur kas didesnėmis pasaulio šalimis) milžinišką Lietuvos žiniasklaidos „mašiną“, kurioje vienas žurnalistas – tik bejėgis sraigtelis. (Nors tai irgi netiesa – bejėgis tu esi tiek, kiek pats nusprendi būti bejėgis.) Bet, patikėkite, ši mintis tikrai nėra per drąsi kalbant apie mikroskopinius išeivijos leidinius, kuriuose neretai dirba vos du trys žurnalistai!
 
Ir jeigu tu jautiesi „Londono kaimo paskalų surinkėju“, kuriam, be kita ko, perlipus per save, reikia „nusileisti iki skaitytojų lygio (ši mintis ne mano, ji buvo viešai išsakyta pokalbio metu!), galbūt derėtų pagalvoti, ar tikrai esi savo vietoje?
 
Nesinori plėstis ir gilintis į tokias beprasmiškas „diskusijas“. Glaustai pasakysiu, kad toliau sekė neetiška, neprofesionali, ir, svarbiausia – nekonstruktyvi vieni kitų darbo kritika, į kurią nebuvo leista atsakyti (kai kurių aršiai kritikuotų net nebuvo salėje!). Buvo mėtomasi absurdiškais kaltinimais, ryškiai žaibavo ir kitos lengvai nuspėjamos nacionalinės savybės.
Ryškiausia jų – netolerancija kitokiai nuomonei, noras įpiršti savo „nenuginčijamą“ tiesą. Savaime suprantama, jog tokiomis sąlygomis DISKUSIJA yra neįmanoma.
 
Pabaigai pasakysiu – štai kodėl po šio laikraščio pavadinimu parašyta: TIESA – kiekvienam sava. Nes gerbiame turinčius savo nuomonę, neniekiname skirtingos patirties, džiaugiamės galėdami ją paskleisti. Džiaugiamės ir tuo, kad egzistuoja kiti leidiniai, dirbantys kitaip ir pateikiantys kitokį žiniasklaidos produktą – nuomonių pliuralizmas leidžia susidaryti maksimaliai objektyvų pasaulio vaizdą. O juk sakoma, kad žiniasklaida – visuomenės veidrodis.
 
Tikiu, kad nė vienas TIESOS autorius neišgyvena vidinių prieštaravimų turėdamas „nusileisti“ iki savo auditorijos lygio. Mes dirbame savo auditorijai, kurią gerbiame ir kuria didžiuojamės.
 
O grįžtant prie pagrindinio kaltinimo žiniasklaidai – kad ji šiandien tėra verslas, pridursiu: nė vienas sėkmingas verslas nepajuda iš nulinio taško, jei jo iniciatoriai nedega idealizmu, netiki tuo, ko siekia, ir nemyli savo darbo. To nuoširdžiai linkiu ir mūsų redakcijai, ir visiems pasaulyje išsibarsčiusiems kolegoms, sunkiai dirbantiems savo darbą, nors nė vienas iš jų dar nesusikrovė milijono ir niekada nesusikraus. Tačiau galbūt kažkas turtėja kiekvieną dieną. Vidumi.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Godus moka du kartus. Bukas moka tris kartus. Mokesčių mokėtojas moka visada.