Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Mantas Petruškevičius   |   2016-06-29

„Brexit“ braška: bręsta nauji rinkimai?

  
„Brexit“ braška: bręsta nauji rinkimai? Kitą rytą po balsavimo paaiškėjo, kad protesto balsai privirė košės ne vieneriems metams į priekį.
Kaip teigia teisininkai, pats referendumas buvo patariamasis, o ne teisiškai privalomas. Teoriškai Vyriausybė galėtų jį atmesti, nors tai neabejotinai sukeltų nemažos dalies tų 52 procentų britų, kurie balsavo už „Brexit“, pasipiktinimą.

Jungtinės Karalystės piliečiai praėjusį ketvirtadienį priėmė istorinį sprendimą palikti Europos Sąjungą. Kitaip nei Londono mero ar savivaldos rinkimuose, referendumo įkarštyje nei lietuviai, nei lenkai, nei kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai balso teisės neturėjo. Balsuoti galėjo tik D. Britanijos pilietybę turintys asmenys, ir jie, daugumos imigrantų nerimui, pasirinko išstoti iš ES.

Jau kitą rytą paaiškėjo, jog protesto balsai šaliai privirė košės ne vieneriems ir ne dvejiems metams į priekį, o dalis balsavusiųjų „prieš“ netrukus suskubo gailėtis savo sprendimo. Dar kiti internete bandė galų gale išsiaiškinti (geriau vėliau negu niekada), kas yra ta Europos Sąjunga ir kam jie staiga nusprendė atsukti nugarą.
Nenuostabu, kad kol kas nežinomybės daugiau, negu aiškių atsakymų. Iš visos informacijos gausos pabandykime atsirinkti svarbiausius britų visuomenę dominančius klausimus. Nuo atsakymų į juos paieškų priklausys ir kiti, mums dar svarbesni sprendimai, kurie nulems visų D. Britanijoje gyvenančių žmonių ateitį.
 
Ar referendumas gali nieko nelemti?
 
Kaip teigia teisininkai, pats referendumas buvo patariamasis, o ne teisiškai privalomas. Teoriškai Vyriausybė galėtų jį atmesti, nors tai neabejotinai sukeltų nemažos dalies tų 52 procentų britų, kurie balsavo už „Brexit“, pasipiktinimą. Jų atstovai reikalauja Jungtinės Karalystės Vyriausybės remtis Lisabonos sutartimi ir ES teisės aktais, pagal kuriuos galima pradėti įgyvendinti garsųjį 50-ąjį straipsnį, anglų jau pramintą „breakup 50“ (liet. „Atsiskyrimo straipsnis“).
 
Per referendumo kampaniją Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas, kuris kitą rytą po balsavimo paskelbė pasitraukiąs iš savo posto, ne kartą perspėjo rinkėjus apie galimus neigiamus padarinius visai šalies ekonomikai, jeigu skyrybos įvyktų. Paaiškėjus rezultatams jis teigė, jog paliks postą po kito partijos suvažiavimo, o jo įpėdinis nuo rudens galės pats spręsti ir diriguoti pasitraukimo iš ES paradui.
Vis dėlto neatmetama ir antrojo referendumo tikimybė, nes referendumo rezultatus dar turės patvirtinti parlamentas, kurio dauguma narių pasisako už šalies pasilikimą ES. Savo ruožtu, Davidas Cameronas Bendruomenių rūmuose pirmadienį teigė, kad referendumo rezultatai „turi būti priimti ir išstojimo procedūros įgyvendintos kaip įmanoma greičiau ir naudingiau visai šaliai“. Tačiau, kaip žinia, jo žodis jau nebebus lemiamas.
Referendume balsuoti galėjo tik D. Britanijos pilietybę turintys asmenys, ir jie nusprendė palikti ES. Referendume balsuoti galėjo tik D. Britanijos pilietybę turintys asmenys, ir jie nusprendė palikti ES.
 
Ar bus antrasis referendumas?
 
Daugelis nusivylusių rezultatais rinkėjų praėjusį penktadienį pradėjo visuotinę parašų rinkimo akciją internete dėl naujo balsavimo. Ją netrukus pasirašė daugiau nei trys su puse milijono žmonių. Analitikų nuomone, teisinių kliūčių antrajam referendumui nėra. Tačiau surengti antrą referendumą reikia ryžto ir drąsos, kurios iš į krūmus sprunkančių politikų laukia vis daugiau nusivylusių rinkėjų.
 
Ar bus nauji rinkimai?
 
Yra ir kitas scenarijus, pagal kurį „Brexit“ klausimas gali būti peržiūrėtas iš naujo. Tai – nauji visuotiniai Parlamento rinkimai. Visuomenėje pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad nebūtų stebuklo, jeigu visuotiniai rinkimai būti surengti per ateinančius tris keturis mėnesius, o būsimos rinkimų kampanijos metu rastųsi galimybė iš naujo pasitarti su žmonėmis svarbiausiu klausimu – dėl referendumo.
 
Tačiau tam yra būtinas aktyvus leiboristų partijos įsitraukimas sprendžiant „Brexit“ dilemą. Kol kas jų lyderis socialistas Geremy Corbynas laikėsi atokiau ir nebuvo labai pastebimas Europos šalininkų kampanijose. Paskutiniuose ir svarbiausiuose televizijos debatuose, iš Wembley‘o arenos transliuojamuose visai šaliai, leiboristų gretose matėme ne partijos lyderį, o naująjį Londono merą Sadiką Khaną. Šią savaitę atsistatydino dauguma leiboristų lyderio deleguotų šešėlinių ministrų, o partijos viduje lyderiui buvo išreikštas nepasitikėjimas. Jeigu leiboristams netolimoje ateityje tektų ieškoti naujo lyderio, nuo jo aktyvumo ir autoriteto labai priklausytų naujų Parlamento rinkimų galimybė.
 
Ar Škotija ir Šiaurės Airija gali blokuoti „Brexit“?
 
Škotija – greičiausiai taip, Šiaurės Airija – turbūt ne. Škotijos, kurios 62 proc. rinkėjų atidavė savo balsus už sąjungą su Europa, Ministrė Pirmininkė Nicola Sturgeon pasiūlė teoriškai įmanomą, tačiau abejotiną scenarijų, pagal kurį Škotijos parlamentas galėtų bandyti vetuoti „Brexit“. Jeigu bendro sutarimo dėl blokavimo nebus, daug didesnė tikimybė, kad bus surengtas antras referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės, kuriame būtų iš naujo keliamas klausimas dėl šalies ateities Jungtinėje Karalystėje.
Pirmajame referendume 2014 metais 55,3 proc. škotų balsavo už pasilikimą JK, tačiau šį kartą rezultatai gali būti priešingi.
 
Škotai visuomet buvo ir tebėra kur kas didesni Europos gerbėjai, negu anglai, ir save neabejotinai laiko Europos Sąjungos dalimi. Po praėjusio ketvirtadienio referendumo škotai yra tarsi įsprausti į kampą. Už galimybę likti britais, bet būti ir teisėtais europiečiais per pastaruosius du referendumus pasisakė dauguma škotų. Kad šis status quo nepasikeistų, vienas iš realiausių ir vis dar įmanomų scenarijų – pasiųsti britus prie balsadėžių dar kartą.
  

Žymos: Referendumas, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du kelių policininkai tikrina susistabdę vargšelį „zapuko“ vairuotoją. Staiga iš toli baisiu greičiu atlekia naujas, galingas džipas. Vienas policininkas šoka jo stabdyti. Džipas sustoja pralėkęs puskilometrį, paskui atbulas privažiuoja prie policininkų. Lėtai atsidaro langas ir pro jį išlenda vos į tą langą telpantis piktas veidas.
– Tu stabdei, žąsine?! – pasiteirauja vairuotojas.
– Ne, ne aš, – išsigąsta policininkas.
– Tai gal tu? – klausia jis kito pareigūno.
– Ne, aš nestabdžiau, – puola atsikalbinėti ir antrasis.
– Klausykit, vyrukai, geriau jau grąžinkit man teises, – staiga pareiškia „zapuko“ vairuotojas, – arba aš pasakysiu, kuris stabdė.