Kai savaitraščio maketas – lyg dėlionė – lapas po lapo prisipildo nuotraukų, reportažų, skelbimų, naujienų iš Lietuvos ir pasaulio, apima keistas jausmas: jis, laikraštis, pats tampa savotišku pasauliu. Ir mažų mažiausiai – dvimate erdve.

="text-align: left">Vienoje, kiek statiškoje, gyvena šio numerio herojai su savo sėkmių ir nesėkmių istorijomis, dažniausiai neišvengiamai sušmėžuoja kruvinų pasaulio dramų atšvaitai, įsikuria ir vienas kitas keistuolis, atviruolis (kaip šįkart: Tegul atleidžia man Dievas ir žmona, kartais taip norisi moteriškos šilumos...). Kartais įsigeria į popierių gal ir netyčia pašnekovui išsprūdęs žodis ar jo netolerantiška nuomonė (tikrai nenoriu nurodyti jums puslapio...).