Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   Tiesa.com   |   2013-03-14

Emigrantai – išvaryti ar pabėgę patys? 

  
Emigrantai – išvaryti ar pabėgę patys? Dalis emigrantų Lietuvą palieka ne tik ieškodami ekonominės naudos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus iš Lietuvos emigravo beveik 43 tūkst. žmonių. Emigracijos priežastys įvardijamos pačios įvairiausios: socialinės, kultūrinės, politinės. Pati emigracija, kaip save stimuliuojantis veiksnys, taip pat vadinama viena iš priežasčių. „Tiesa“ aiškinosi, kodėl į Jungtinę Karalystę patraukę lietuviai paliko namus ir ar ryžtųsi grįžti atgal.>>>

2011 metais išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo daugiau nei 26 tūkst. lietuvių. Lyginant su 2010 metų duomenimis paaiškėjo, jog į Jungtinę Karalystę išvyko 14,5 tūkst. mažiau žmonių. Tačiau pernai atlikto Lietuvos gyventojų surašymo duomenys parodė, kad D. Britanija vis dar vilioja lietuvius – beveik pusė (47 proc.) susiruošusiųjų laimės ieškoti svetur renkasi būtent šią šalį. Šių metų pradžioje suskaičiuota, kad Lietuvoje liko vos 2 mln. 979 tūkst. gyventojų.
„Tiesa“ kalbino lietuvius, į Jungtinę Karalystę išvykusius iš skirtingų miestų. D. Britanijoje dirbantys ir gyvenantys pašnekovai emigraciją pasirinko dėl skirtingų priežasčių. Viena dukrą auginanti Marytė Šeputienė, kilusi iš Tytuvėnų, Lietuvoje nebaigė jokios aukštosios mokyklos. Baigusi vidurinę moteris išsikraustė į Šiaulius ir ten dirbo pardavėja, tačiau prieš kelerius metus nusprendė, kad atėjo laikas susikurti geresnį ir patogesnį gyvenimą.
 
Į Lietuvą nori, bet negrįžta
 
Prieš ketverius metus Londone gyvenanti sesuo pasiūlė M. Šeputienei su šeima atvykti į D. Britaniją. „Pirmiausia išvyko mano vyras, sesuo padėjo jam rasti darbą, o po kelių mėnesių išvažiavau ir aš. Parduotuvėje per mėnesį uždirbdavau iki tūkstančio litų, tad nebuvo gaila atsisakyti šio darbo“, – sakė moteris. Pinigų užsidirbti išvykusios M. Šeputienės gyvenimas Londone pasikeitė iš esmės. Iš pradžių ji namie augino dukrą, šeimoje dirbo tik vyras, tačiau, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, porą pastarųjų metų finansiškai išlaikyti save ir vaiką moteriai tenka vienai.
 
Artimiausiu metu į Lietuvą grįžti neplanuojanti moteris nesigaili savo sprendimo emigruoti. „Šiuo metu dirbu elektros laidų fabrike. Per mėnesį uždirbu daugiau nei tūkstantį svarų, už kuriuos pakankamai gerai gyvenu ir aš, ir duktė. Užtenka pinigų ir taupymui, ir kelionėms.“ M. Šeputienė neslėpė, kad gavusi tokį pat darbą Lietuvoje norėtų grįžti, tačiau reikėtų rimtai apsvarstyti šį žingsnį.
 
Tytuvėnų seniūnijos darbuotoja vyresnioji specialistė Lina Lukošienė teigė, kad miestelio ekonominė situacija prastėja kasmet: „Kasmet daugėja šeimų, gaunančių socialines pašalpas, miestelyje daugiausia pensinio amžiaus žmonių, o darbingų žmonių kasmet mažėja. Žinoma, didelę įtaką miesteliui padarė ir emigracija.“
 
D. Britanijoje dabar gyvenančios M. Šeputienės teigimu, pirmaisiais metais ji jautėsi svetima naujoje šalyje, tačiau dabar esanti laiminga. „Norėčiau grįžti į Lietuvą, tačiau iki šiol mane sulaikė paprasta priežastis – nežinočiau, ką ten veikti ir kokį darbą dirbti, kad galėčiau sau ir dukrai leisti tiek, kiek leidžiu Londone. Į Tytuvėnus greičiausiai negrįžčiau, rinkčiausi Šiaulius, jie man arčiau širdies“, – teigė pašnekovė.
Marytės Šeputienės teigimu, D. Britanijoje geriau ne tik jai, bet ir jos dukrai.
 
Per pastaruosius trejus metus Tytuvėnuose gyventojų sumažėjo beveik 500. L. Lukošienės teigimu, išvykimą į užsienį per dvejus metus deklaravo 85 žmonės. Seniūnijos darbuotojos nuomone, emigrantams iš Tytuvėnų užsienyje tampa geriau tik materialiai, tačiau ne morališkai: „Tytuvėnuose telkšo nemažai ežerų, aplink miestelį gausybė švarių ir gražių miškų. Čia nuostabi gamta, tad labai gaila, kad vietinės įstaigos kasmet gauna vis mažesnę valstybės paramą, joms tenka atsisakyti darbuotojų, o darbo netekusiems asmenims ir jų šeimoms tenka rinktis emigraciją arba prašyti pašalpos, kurios darbingo amžiaus žmonės ne visada nori.“
 
Emigruoti suviliojo troškimas pažinti
 
Prieš trejus metus į Jungtinę Karalystę atvykusi Kristina dar Lietuvoje įgijo bakalauro bei magistro laipsnius, tačiau didesnio miesto šurmulys iš Jonavos kilusią merginą visada traukė. „Išvykau dėl kelių priežasčių: nusprendžiau, kad gyvendama D. Britanijoje turėsiu daugiau galimybių keliauti, susipažinsiu su kitomis kultūromis, lavinsiu anglų kalbą ir galbūt tęsiu mokslus.“
 
Nors Kristinai, nusprendus išvažiuoti iš Lietuvos, teko atsisakyti karjeros galimybių Lietuvoje bei palikti artimuosius, mergina teigė nesigailinti ir šiuo metu dar nenorinti atgal į Lietuvą: „Planuoju D. Britanijoje pagyventi dar bent dešimt metelių, o pasenti Lietuvoje. Tėvynėje man nestigo nieko, turėjau darbą, uždirbau pakankamai, bet ir čia jaučiuosi labai gerai. Šiuo metu dirbu ne pagal išsilavinimą, tačiau ieškau darbo, kurio pobūdis bei atlyginimas mane tenkintų visapusiškai.“
 
Jonavos seniūno Valerijaus Krugliakovo teigimu, pastaruoju metu Jonavos ekonominė situacija taisosi: „Jonaviečių gyvenimo kokybė truputį geresnė nei buvo, tarkim, prieš dvejus metus. Vis daugėja žmonių, užsiimančių visuomenine veikla, taip pat po truputį mažėja nedarbas.“ Seniūnas pasakojo, kad Jonavoje jaučiamas ir didesnis darbuotojų poreikis: „Negaliu pasakyti, koks atlygis siūlomas žmonėms, tačiau šiais metais darbdaviai aktyviau ieško darbuotojų, nei pernai ar užpernai.“
 
Anksčiau Jonavoje, o dabar Londone gyvenanti Kristina paneigė visuomenėje paplitusią nuomonę, jog emigrantai išvyksta tik dėl gardesnio duonos kąsnio. Registratore dirbanti ir daugiau nei minimumą uždirbanti mergina net gavusi tokį pat darbą negrįžtų į Lietuvą. „Dar nesijaučiu viską pamačiusi, nuveikusi tai, ką norėjau nuveikti. Didžioji Britanija žavi perspektyvomis, įvairiu kultūriniu gyvenimu, kosmopolitiškais ir tolerantiškais žmonėmis. Niekada nesijaučiau svetima šiame šurmulyje, tad kodėl nesemti rieškutėmis to, ką man siūlo“, – sakė Kristina.
 
Išvykimą deklaruoja dėl šildymo lengvatų
 
Kalbėdamas apie emigracijos mastą V. Krugliakovas nedžiūgavo. Jonavos seniūnijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus iš miesto išsikraustė 4 tūkst. gyventojų, ir šis skaičius liūdina. Pernai išvykimą deklaravo 300 žmonių, o parvykimą – 500. Seniūnas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek jonaviečių emigravo, mat dalis deklaracijų nepatvirtina žmogaus išvykimo. „Labai dažnai išvykimo deklaracija užpildoma net neišvykus iš Lietuvos. Mat siekdami gauti pašalpą žmonės sugalvojo pasukčiauti. Nemažai žmonių deklaruoja išvykimą, išsiregistruoja iš tėvų namų, po mėnesio grįžta ir prisiregistruoja nebe tėvų namuose, o savivaldybėje. Priklausydami savivaldybei neturintieji gyvenamosios vietos ir darbo gali pretenduoti į valstybės skiriamą kompensaciją šildymui bei pašalpą“, – sakė V. Krugliakovas.
 
Dėl vis dažniau pasitaikančių tokių atvejų Jonavos seniūnas sakėsi pramokęs atpažinti tikrą emigrantą nuo apsimetėlio: „Paskutiniu metu iš tiesų į užsienį išvykstančiuosius atpažįstame paprastai – iškeliauja nebe po vieną, o su visa šeima.“
 
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Jonavos išvyko šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, o iki 2013 metų jų sumažėjo dar tūkstančiu. Duomenys apie tikslų jonaviečių, emigravusių į Jungtinę Karalystę, skaičių, neskelbiami.
 
Emigravo dėl meilės
 
Vienam didžiųjų Lietuvos miestų, Šiauliams, Vyriausybė grasina atimti didmiesčio vardą, mat nuo 2010 iki 2013 metų iš jo išsikraustė 18 tūkst. 606 žmonės. Oficialių duomenų, kiek šiauliečių iškeliavo į Jungtinę Karalystę, nėra. „Tiesa“ kalbino šiaulietę Agnę, D. Britanijoje gyvenančią jau ketvirtus metus. Finansų valdymo bakalaurą įgijusi mergina išvyko tą pačią dieną, kai gavo diplomą.
 
Agnės teigimu, ji norėjusi dirbti ir gyventi Šiauliuose, nors mokėsi Vilniuje, tačiau ką tik diplomą gavusiai studentei pasiūlymų buvo ne itin daug. „Na, norėjau grįžti į Šiaulius, kur gyvena mano tėvai, maniau, įsidarbinsiu kokiame banke, įsigysiu namus ir gyvensiu. Paskutinį mokslų ketvirtį žvalgiausi ten darbo ir gavau vieną pasiūlymą, tačiau viskas pasisuko ne pagal planą“, – sakė finansininkė.
 
Mergina pasakojo, kad jos vaikinas dar jai besimokant gyveno Londone, ir ją nuolat traukė šis miestas. „Planavau grįžti į Šiaulius ir toliau bendrauti su draugu per atstumą, bet mokslams baigiantis pajutau laisvę ir supratau, kad galiu rinktis pati. Kaip sakoma, meilė akla“, – juokėsi Agnė.
 
Išvykusi iš Lietuvos mergina sakosi nesigailinti. Porą mėnesių ieškojusi sau tinkamos darbo vietos Agnė gavo pasiūlymą pasipraktikuoti viename iš didžiausių Didžiosios Britanijos bankų. „Pasimokiau pusę metų už juokingą atlyginimą, ir galiausiai mane priėmė. Iš pradžių norėjau tik gauti darbą, tačiau laikui bėgant supratau, kad čia man suteikiama daug daugiau galimybių tobulėti. Šiuo metu esu trimis laipteliais aukščiau, nei buvau pirmąją darbo dieną“, – teigė bankininkė.
 
Agnė ir jos vaikinas seniai planavo sukurti šeimą, tačiau pirmiausia norėjo gyvenime įsitvirtinti patys. Bankininkės nuomone, likus Šiauliuose jai nebūtų taip gera, kaip yra dabar: „Na, būčiau ką nors dirbusi už kur kas mažesnį atlyginimą, mokėčiau paskolą už būstą ir nebūčiau tiek pasiekusi, kiek dabar. Ištekėjau, laukiuosi vaikelio ir drąsiai galiu pasakyti, kad diplomo įteikimo dieną iš meilės aptemęs protas man išėjo į gerą.“
 
 
 
 
  

Žymos: Anglija, Londonas, Sigita Limontaitė, Emigracija, Lietuviai Anglijoje, Emigrantai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Iš supermamų forumo: „Visą naktį verkiau. Patarkite – kodėl?“