Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Indrė Makaraitytė, savaitraštis ATGIMIMAS   |   2011-10-18

Gydytojai – tarp skurdžios realybės ir piktų pacientų

  
Gydytojai – tarp skurdžios realybės ir piktų pacientų

Ministerija pagaliau turėtų reaguoti į vis daugiau priekaištų sulaukiančią šeimos gydytojų sistemą. Nuo ūmios me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos mi­ru­sio pa­aug­lio tė­vai siū­lo dar kar­tą įver­tin­ti, ar šei­mos gy­dy­to­jai, kaip jun­gia­mo­ji gran­dis su spe­cia­lis­tais, ge­rai at­lie­ka sa­vo dar­bą ir ar ap­skri­tai to­kia sis­te­ma, kai pir­miau­siai pa­cien­tas, ku­ris per­žen­gia po­li­kli­ni­kos slenks­tį, tu­ri ei­ti tie­siai į šei­mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą, pa­si­tei­si­no.

Tė­vai tei­gia, kad gal­būt tai ir ne­bū­tų iš­plė­šę vai­ko iš mir­ties na­gų, bet, jei šei­mos gy­dy­to­ja bū­tų bent pa­si­da­li­ju­si su tė­vais sa­vo nuo­gąs­ta­vi­mais, o ne pa­si­li­ku­si juos sau, gal­būt jie bū­tų anks­čiau sa­vo sū­nų nu­ve­žę į li­go­ni­nę.
Dau­gy­bė tė­vų ir šiaip žmo­nių, ku­rie yra su­si­dū­rę su šei­mos gy­dy­to­jais, reiš­kia jiems dau­giau kri­ti­kos, nei ga­li­ma bū­tų ti­kė­tis. Skau­džios ne­lai­mės, kai kaž­kur po­li­kli­ni­kų ko­ri­do­riuo­se pa­si­kly­dę žmo­nės mirš­ta pa­ke­liui ar tik pa­te­kę į li­go­ni­nę, at­sklei­džia, kad pro­ble­ma tik di­dė­ja.
 
Li­go­ni­nės purkš­tau­ja – dėl to, kad pa­cien­tai iš šei­mos gy­dy­to­jų ne­su­lau­kia tin­ka­mos pa­gal­bos, jie grū­da­si li­go­ni­nių pri­ima­muo­siuo­se. Dau­giau nei pu­sės su­sir­gu­sių vai­kų tė­vai, anot li­go­ni­nių va­do­vų, į li­go­ni­nes at­va­žiuo­ja be siun­ti­mų, tai­gi ap­len­kę po­li­kli­ni­kas ir šei­mos gy­dy­to­jus. Pa­dė­tis su su­au­gu­siai­siais esą da­ro­si pa­na­ši, tik tuo­met jau pil­nė­ja ne li­go­ni­nių pri­ima­mie­ji, o pri­va­čios gy­dyk­los. Ge­riau kar­tą su­si­mo­kė­ti, jei iš­ga­li, bet ne­gaiš­ti nei lai­ko, nei ri­zi­kuo­ti svei­ka­ta.
 
Šei­mos gy­dy­to­jai pri­vers­ti tei­sin­tis. Jiems ant pe­čių gu­li la­bai daug at­sa­ko­my­bės, o ran­kos daž­nai su­riš­tos. Pir­miau­siai dėl kva­li­fi­ka­ci­jos. Jie tu­ri ir vai­kų svei­ka­tą pri­žiū­rė­ti, ir iš­ma­ny­ti su­au­gu­sių­jų vi­daus li­gas, bū­ti ir nef­ro­lo­gai, ir gi­ne­ko­lo­gai. Be to, jei kva­li­fi­ka­ci­jos gal­būt ir už­tek­tų bent jau įtar­ti li­gą, kad nu­siųs­tu­mei pas rei­kia­mą spe­cia­lis­tą, šei­mos gy­dy­to­jas yra pri­vers­tas tau­py­ti įstai­gos lė­šas.
 
O iš vi­so ši­to – gran­di­nė pro­ble­mų.
Ge­rai, kai šei­mos gy­dy­to­jas yra kri­tiš­kas ir ne­už­gui­tas bei ne­bi­jo pa­sa­ky­ti, kad kaž­ko ne­ži­no ar ne­su­pran­ta. Mat tuo­met di­des­nė ti­ki­my­bė, kad duos siun­ti­mą pas spe­cia­lis­tą. Bet jei šei­mos gy­dy­to­jas spau­džia­mas sa­vo įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­jos ne­už­krau­ti spe­cia­lis­tų, tau­py­ti pi­ni­gus ir be rei­ka­lo ne­už­sa­ky­ti la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų? Ne­ga­na to, dar su­lau­kia ir kri­ti­kos, kad, jei iš­ra­šo per daug siun­ti­mų, va­di­na­si, yra pras­tas gy­dy­to­jas. Šei­mos gy­dy­to­jai skun­džia­si, kad ypač jie ap­ri­bo­ti iš­ra­šy­da­mi siun­ti­mus ele­men­ta­riems la­bo­ra­to­ri­niams ty­ri­mams, net ir pa­sė­lį an­ti­bio­ti­kų rū­šiai nu­sta­ty­ti ga­li pa­siū­ly­ti ne vi­si šei­mos gy­dy­to­jai.
 
Da­bar pa­dė­tis yra blo­ga – nu­ken­čia ir nie­kuo ne­kal­ti ge­ri gy­dy­to­jai, ku­rie gal­būt ir ga­lė­tų pa­dė­ti, bet ne­ga­li. Ir pa­cien­tai, ku­rie ne­su­lau­kia tin­ka­mos pa­gal­bos ir ap­krau­na ki­tas gy­dy­mo gran­dis. Ar­ba tie­siog mirš­ta pa­ke­liui pas spe­cia­lis­tą.
 
Bet ši­ta dis­ku­si­ja grei­čiau­siai ir vėl nu­tils, nes ji nuo­lat ky­la ir apie tai kal­bė­ta ne vie­ną kar­tą. Pa­dė­tį keis­ti – tai ne tik pa­šne­kė­ti, bet ir „per­stum­dy­ti“, o gal net ir pa­pil­dy­ti ke­le­tą biu­dže­to ei­lu­čių. Pa­klo­dė siau­ra ir nie­kas ne­no­ri sa­vo kraš­to pa­si­trum­pin­ti.
 
Tad iki ki­tos ne­lai­mės, ger­bia­mie­ji.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Paprastai mergaitėms patinka lėlytės, o berniukams – gražios mašinėlės. Bet kodėl paaugus viskas pasidaro atvirkščiai?