Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2014-10-23

Internetinių vagysčių pinklėse

  
Internetinių vagysčių pinklėse Įtarus, kad kažkas prisijungė prie asmeninės paskyros, pirmiausia būtina pakeisti slaptažodį.

Kibernetinės atakos ir išpuoliai šiuo metu ypač neramina pasaulį, šiurpulį kelia ir žinios, jog vis dažniau programišiai pakenkia pavieniams asmenims. Pinigų iš nepažįstamų asmenų internete gauna ne tik interneto blogiečiai programišiai, bet ir eiliniai sukčiai, apsimetę pažįstamais žmonėmis. „Tiesa“ aiškinosi, kaip galima suprasti, kad papuolėte į sukčiaus akiratį.

„Atsiprašome už nepatogumus, Aš šiuo metu Kardifas, Jungtinė Karalystė. Esu cia per savaite, ir aš tiesiog turejo mano rankineje pavogtas autobusu stoties. Jame yra visi mano dokumentu, telefona, pinigu ir pasa. Aš jau bando rušiuoti dalyku bet reikia šiek tiek iš jusu pagalbos. Prašome turiu jums paskolinti man 2000 dolerių Aš grąžinsime pinigus, kaip tik aš grįšiu. Ar galite padėti man siųsti pinigus per western union pinigų pervedimą? Aš galiu duoti jums išsamią informaciją apie tai, kaip siųsti pinigus Aš esu laukia jusu atsakymo.” (kalba netaisyta, - aut. past.), – toks elektroninis laiškas atkeliavo į „Tiesos“ redakcijos pašto dėžutę.
Adresas, iš kurio siųstas laiškas, registruotas Rimo vardu, jame taip pat buvo nurodytas vienam iš Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjų priklausantis telefono numeris. Nors lietuviškai parašytame laiške ne viską buvo galima suprasti, jo turinį „Google Translate“ programa išvertė taisyklinga anglų kalba.
Žurnalistė, įtarusi, kad susidūrė su sukčiumi, atsakė, jog pinigų paskolinti ji galinti, tačiau pasidomėjo, kodėl prašoma JAV dolerių, jei rankinė, esą, buvo pavogta Jungtinėje Karalystėje ir būtent iš jos nukentėjusiajam reikia grįžti namo. Taip pat pasiteiravo, kada reikia prašomų pinigų ir kiek jų pakaktų norint grįžti iš Cardiffo namo, kaip buvo minima laiške.
 
Neatsakęs nei į vieną klausimą virtualus „nukentėjusysis“ per keletą minučių pateikė duomenis ir nurodymus, kaip bei kur siųsti pinigus. „Aciu už Jusu atsakyma. Prašome rasti artimiausią Western Union tarnyba ir padėti man siųsti pinigus su informacija žemiau. Vardas: Pagarbiai Rimas Armaitis. Adresas: 1 Whitchurch Road Cardiff, Cardiff CF14 3IL. UK. Western Union galėsite pasivaišinti bet banko ar pašto. Laukiu jūsų atnaujinimas“ (kalba netaisyta, – aut. past.), – atsakė pašnekovas ir pridūrė, kad jam reikia 700 svarų, ir kuo greičiau.
 
Tačiau žurnalistei paprašius pateikti už jį laiduojančio žmogaus kontaktinius duomenis ar kitokią garantiją, kad skola bus grąžinta, lietuviu prisistatęs susirašinėjimo draugas dingo kaip į vandenį. Nepavyko susisiekti su rašiusiuoju ar elektroninio pašto savininku nei elektroniniu paštu, nei laiške nurodytu lietuvišku telefono numeriu.
 
Nepakanka pakeisti slaptažodį
Ekspertų teigimu, suprasti, kad į jūsų elektroninį paštą ar socialinio tinklo paskyrą buvo įsilaužta, visai nesudėtinga. Nukentėjusieji pirmiausia pastebi, kad jų elektroniniame pašte atsirado laiškų, kurių šie niekad nesiuntė. Socialinių paskyrų užgrobėjai dažniausiai skelbia pranešimus, prašančius spustelėti ar ką nors parsisiųsti. Kompiuterinių technologijų specialistai tikina, jog tokiais atvejais, kai žmogus aptinka savo kompiuteryje neaiškų virusą ar kai iš kompiuterio netikėtai dingsta tam tikri duomenys, labai didelė tikimybė, kad į asmeninę paskyrą buvo įsilaužta.
 
Įtarus, kad jūsų slaptažodis buvo atspėtas ir prie asmeninių duomenų gali prieiti kitas asmuo, derėtų pradėti nuo įspėjimo turimiems kontaktams.
 
Antras žingsnis, perspėjus visus, kad neatidarinėtų iš jūsų gautų elektroninių laiškų ar žinučių ir nespaustų ant juose esančių nuorodų, – pasikeisti slaptažodį. Jei buvo įsilaužta į elektroninį paštą, elektroninės bankininkystės sistemą, socialinę anketą ar bet kur, kur reikalingas slaptažodis, būtina nedelsiant pakeisti visus duomenis kiekvienoje interneto svetainėje, kurioje vartotojas užsiregistravęs. Svarbu pakeisti prisijungimo duomenis ne tik ten, kur įtariama esant nelegalios veiklos, bet ir elektroniniame pašte, į kurį atkeliauja pranešimai apie pakeistus duomenis.
 
Kai kurios kompanijos, pastebėjusios neįprastą veiklą paskyrose, praneša jų vartotojams ir siūlo atnaujinti informaciją. Į gautą tokio pobūdžio pranešimą nederėtų numoti ranka, verčiau naudotis saugumo priemonėmis, nei vėliau nukentėti. Portale staysafeonline.org patariama, kad pakeitus visus prisijungimų duomenis reikėtų, naudojant legalią antivirusinę programą, išvalyti ir asmeninį kompiuterį.
 
Nei buto, nei tūkstančių
 
Internetiniai sukčiai išvilioja pinigus ne tik įtartinais prašymais elektroniniu paštu. Taip pat dažnai jie apsimeta siūlantys paslaugų ar prekių, už kurias prašo sumokėti iš anksto, o vėliau pradingsta. „Tiesos“ pašnekovė Ema būtent taip neteko ir išsinuomoto buto, ir beveik 2 tūkst. svarų.
 
Lietuvė su vaikinu ir draugų pora ieškojo išsinuomoti dviejų kambarių buto. Tinkamą variantą jie rado socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje, kurioje buvo siūlomos nuomos paslaugos. Susisiekusi su tariama buto šeimininke londonietė teigė gavusi nuotraukų ir buto adresą bei pasiūlymą nuvykti jo apžiūrėti, tačiau tik iš išorės, mat pati šeimininkė esą gyvenanti Liverpoolyje. „Tada labai daug susirašinėjome, prašiau įvairiausių įrodymų, kad ji neapgautų ir kad butas tikrai jos. Elektroniniu paštu ji atsiuntė savo ir nuomotojo pasų kopijas, buto nuomos sutartį bei mokesčių mokėjimo sąskaitą su jos vardu, ir man to užteko, kad įsitikinčiau, jog moteris nemeluoja“, – susitarimo vyksmą apibūdino Ema.
 
Jau susitarus, kad ketveriukė nuomosis butą, kurio nematė, šeimininkė paprašė sumokėti 600 svarų užstatą už porą, iš viso 1200 svarų. Lietuviai neabejodami pervedė nurodytą sumą ir sutarė dieną, kada keliaus apžiūrėti būsto su iš Liverpoolio atvyksiančia moterimi. Dar prieš susitikimą nuomotoja atsiuntė bilieto į Londoną kopiją, kad nuomininkai jaustųsi saugūs, jog ji tikrai atvyksta, ir paprašė jai pervesti 500 svarų už nuomą. „Sakė, jei aš ja nepasitikiu, galiu pinigus per „Western Union“ išsiųsti savo draugės vardu. Mes taip ir padarėm. Kitą dieną nuėjome patikrinti, ar juos kas nors paėmė, – jų nebebuvo. Parašiau tai moteriai, kad neberašytų man, jeigu jau gavo pinigus, tačiau ji prisiekė, kad neėmė pinigų, nes šie buvo siųsti ne jos vardu“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė ir pridūrė, kad nors apgavikė savininkė ir neigė paėmusi nuomos pinigus, bei vis dar siūlė susitikti apžiūrėti buto, kol galiausiai nebeatsakė į trumpąsias žinutes ir laiškus.
 
1700 svarų praradę draugai rankų nenuleido ir kreipėsi į policiją, bet ten jiems buvo atšauta, kad tokiais atvejais jie nelabai gali padėti, mat juos apgauti galėjo ne moteris, o vyras, be to, jų prarasta suma nėra tokia didelė, kad būtų pradėtas tyrimas. „Manau, kad mus apgavusi moteris turėjo pažinčių „Western Union“ ir net ne savo vardu nuėmė persiųstus pinigus. Pasimokiau pati ir patariu kitiems: jei būsto šeimininkas negali susitikti tą pačią dieną ir aprodyti nuomojamų patalpų ar tikina gyvenantis kitame mieste, negaiškite laiko ir pamirškite tą būstą“, – patarimą skaitytojams davė Ema.
 
Nors „Western Union“ kompanijos tinklalapyje skelbiama, kad atsiimant persiųstus pinigus būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei konkrečios operacijos kodą, tai ne visai tiesa. Kai kuriuose įmonės filialuose atsiimant pinigus dokumentų neprašoma. Tą patį įtarė ir pati Ema: „Kai su drauge nuėjome pažiūrėti, ar šeimininkė nusiėmė pinigus, draugė tik pasakė vardą ir pavardę, jokių dokumentų jos niekas neprašė.“ Taip pat pinigus, gautus per šią kompaniją, galima pasiimti net nenuėjus į jos filialą, pakanka žinoti siuntimo operacijos kodą ir turėti galimybę prisijungti prie interneto. Dauguma interneto sukčių prašo naudotis šiuo būdu, nes jis labiausiai tinkamas apgavystėms.
 
Pinigus galima susigrąžinti
 
Jungtinės Karalystės Vyriausybės pagalbos tinklalapyje nukentėjusiems nuo internetinių apgavysčių patariama pranešti apie sukčius. Tai padaryti galima ne tik kreipiantis į policijos pareigūnus, mat jie retai pradeda smulkaus sukčiavimo tyrimus. Portale fca.org.uk nurodyti telefono numeriai, kuriais galima pranešti apie įvykdytą nusikaltimą. Taip pat svetainėje galima rasti dokumentų formas, kurias užpildžius reikėtų pateikti ne policijos nuovadoje, o specialiems sukčiavimo bylas tiriantiems pareigūnams. Šios srities specialistai visą parą svetainėje actionfraud.police.uk gali atsakyti į rūpimus klausimus ir patarti, ką daryti ir kur kreiptis nukentėjus.
 
Jungtinėje Karalystėje galioja įstatymas, nurodantis, kad kai kuriais finansinių apgavysčių atvejais nukentėjusysis gali atgauti prarastus pinigus, tačiau ne visada. Dažniausiai pinigus grąžina bankas, tačiau jei vagiui pinigai buvo persiųsti gavus melagingą elektroninį laišką, bankas atsisako padengti nuostolius.
 
Kreditų vartojimo įstatyme aiškiai nurodoma, kad bankas grąžina kredito kortele sumokėtą sumą, jei prekės ar paslaugos, už kurias buvo sumokėta, niekad neegzistavo arba jų pardavėjas dingo. Kredito kortelės – saugiausias būdas atsiskaityti, mat jos savininkas, pasitelkęs minėtą įstatymą, gali pateikti skundą kortelę išdavusiam bankui ir apkaltinti, kad šis neapsaugo kliento interesų ir suteikia galimybę nesaugiai atsiskaityti. Dažniausiai, siekdami išvengti ieškinio, tokius prašymus bankai patenkina, jei norima susigrąžinti suma siekia nuo 100 iki 30 tūkst. svarų.
 
Jei sukčiui buvo sumokėta naudojantis debeto kortele, susigrąžinti prarastą sumą ne taip paprasta. Nukentėjusysis gali prašyti banko grąžinti pinigus pasinaudodamas banko sąskaitos atidarymo sutartyje nurodyta pinigų grąžinimo politika. Jei į asmens internetinės bankininkystės sistemą buvo įsilaužta ir vėliau pastebėta, kad atlikti mokėjimai ar pinigų pervedimai, kurių sąskaitos savininkas nedarė, bankas privalo grąžinti prarastą sumą. Jei pinigai buvo pervesti naudojantis tarptautinių pervedimo įmonių paslaugomis, pavyzdžiui, „MoneyGram“, „Western Union“ ar „PayPoint“, bankai nuostolių nepadengia.
 
 
  

Žymos: Internetas, Sigita Limontaitė, Nusikaltimai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Iš darbdavio pamąstymų: už pinigus kiekvienas kvailys dirbti gali, o man kvailių


nereikia!