Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vilis NORMANAS   |   2010-04-23

Islandijos ugnikalnis nuleido Europą ant žemės

  
Islandijos ugnikalnis nuleido Europą ant žemės

Kartais atrodo, kad esame visagaliai. Ypač, jei neseniai perskaitėme mokslinį žurnalą, kuriame pasakojama, kaip netolimoje ateityje pateksime į tolimiausias planetas, o visus juodus darbus už mus nudirbs robotai.

="line-height: 150%">O gal dar ir pažiūrėjome galingą Holivudo filmą, su superherojais, kuriame įmanoma viskas – nugalėti ateivius arba mirtiną virusą, užkariauti Pandoros planetą ir įveikti pusiau žmones, pusiau robotus.
 
Deja, realiame gyvenime mokslinė fantastika baigiasi ten, kur prasideda gamtos stichijos. Ir tuomet nereikia būti tiksliųjų mokslų daktaru, kad suprastum – gamta yra niekam nepavaldi. Jokie superherojai, jokie žmogaus pasiekimai niekada negalės įveikti gamtos su visomis jos negandomis ir nelaimėmis.
 
Islandijos ugnikalnio išsiveržimas ir visiškai nuo jo vulkaninių pelenų debesies paralyžiuoti Europos lėktuvų skrydžiai – tik mažas priminimas visur skubantiems europiečiams.
Gal laikas sustoti? Ir bent akimirką pasižiūrėti į gamtą, kuri taip laukia žmonių dėmesio. Nes dabar atrodo, kad į gamtą mes žiūrime tik tada, kai ji mus baudžia. Ir baudžia skaudžiai.
Vargu ar kas nors suskaičiavo visus praleistus skrydžius, įvairiuose Europos (ir ne tik) kampeliuose išsibarsčiusius žmones. Lyg siurrealistiniame filme apie pasaulio pabaigą, nematomas priešas uždengė mums akis, sujaukė planus, privertė nervintis ir keisti darbo grafikus.
 
Mums dar pasisekė, kad šis „priešas“ – pati gamta. Ne ateiviai, ne grobuonys, ne teroristai ir ne mirtinas virusas, kuris visiškai paralyžiuotų pasaulio harmoniją. Harmoniją, kuri, pasirodo, gali būti labai lengvai pažeidžiama – tereikia visai nedidelės „nelaimės“.
Šį kartą mus nustebino gamta. Bet tai bent jau buvo galima nuspėti. Išsisklaidžius vulkaninių pelenų debesiui, gyvenimas vėl grįš į įprastas vėžes. Lėktuvai kils ir leisis nesustodami. Mes skraidysime ir tvarkysime reikalus, negalvodami, kad šis pasaulis gali pasiūlyti šį tą daugiau ir gražiau.
 
Net jei žiūrėti į gamtos grožį po visų „mados specialistų“ spekuliacijų ir atrodo kvaila.
Bet ar ne mažiau kvaila praeiti pro gyvenimą oro uostų koridoriais ir niekada neišvysti to spektaklio, kurį rengia ne pasipelnyti trokštanti televizija, o gyvoji gamta?
Islandijos ugnikalnis trumpam nutupdė Europą ant žemės ir privertė bent kurį laiką pažvelgti į gamtą, esančią aplinkui. Ir gyvenimą – „čia ir dabar“.
 
Juk nėra pasaulyje tokio skubaus reikalo, kuriam reikėtų aukoti gyvenimą.
 
Dabar šiltas pavasaris – pasižiūrėkite, kaip švelniai ir aistringai bunda gamta. Gal tai įkvėps, nuramins, padės rasti reikiamą sprendimą ir primins beveik budistinę išmintį: visko, ko labiausiai reikia, mes turime su savimi. Bet mažiausiai mokame tuo naudotis. Galbūt tai metas pakeisti šį įprotį.
 
Juk nieko neįvyko dėl tų sutrukdytų skubių skrydžių. Tik žmonės suirzo, kad nespės atlikti dar vieno darbo, o darbai, kaip žinia, niekada nesibaigė – jų vis daugiau ir daugiau.
Taip gamta, savotiškai, iš mūsų visų susireikšminusių ir svarbių darbų tiesiog pasityčiojo.
Ir juokingiausia, kad prasidėjus pirmiesiems skrydžiams, žmonės pradėjo ploti, lyg išvydę tikrą stebuklą. Tarsi skubėjimas būtų didžiausia šiuolaikinio pasaulio vertybė, be kurios mes visi pasmerkti būti nelaimingais.
 
Ar mūsų skubančiame pasaulyje įmanoma sustoti? Ar galima sustabdyti akimirką žavingą? Ar gyvenimas jau yra nesustabdomas lėkimas? Kai nerandame laiko nei sau, nei savo artimiems žmonėms.
 
Gal ir gerai, kad išsiveržė Islandijos ugnikalnis. Jis leido dar kartą pajusti, ką reiškia gyvenimas, kuriame nereikia niekur skubėti, o keliauti galima ir autobusais.
 
Juk šiaip ar taip – nuo likimo nepabėgsi. Todėl padėkokime gamtai, kuri mus stabdo ir leidžia daugiau laiko praleisti gyvenant, o ne lekiant ir skubant – dažniausiai nežinia nei kur, nei kodėl. Gamta mus moko. Ir gerai, kad šį kartą pamokė švelniai. Nereikia laukti skaudžių pamokų, kad padarytume reikiamas išvadas.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kalbasi du vyrai:
– Klausyk, tavo žmona į darbą vaikšto?
– Hm. Vaikšto...
– Teisingai, ir aš saviškei neduodu pinigų talonėliams...
document.write ("<\/scr"+"ipt>");