Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vilis Normanas   |   2010-05-25

Kuo tiki Bažnyčia?

  
Kuo tiki Bažnyčia?

Pastaruoju metu daug kalbama apie Katalikų bažnyčią krečiančius pedofilijos skandalus. Netikintieji piktinasi, kad ši institucija gina pedofilus, o tikintieji teigia, kad kunigų pedofilijos atvejai – tik lašas jūroje. Tačiau klausimas išlieka labai opus – ar Katalikų bažnyčia netampa korumpuota institucija, dangstančia nusikaltėlius?

 
Bažnyčia niekaip nenori atsisakyti celibato – seno viduramžiais priimto įstatymo, kuriuo Romos katalikų dvasininkams ir vienuoliams draudžiami seksualiniai santykiai bei santuoka.
 
Susilaikymas nuo intymumo laikomas kažkuo itin šventu. Kažkuo, kas žmogų ne tik išskiria iš kitų, bet ir daro aukštesnį už kitus. Galima ilgai diskutuoti, ar ėjimas prieš gamtą tikrai yra šventumo požymis, tačiau toks ginčas kol kas neduos jokių rezultatų.
 
Vis dėlto Katalikų bažnyčia bijo ne to, kad kunigai taps panašesni į pasauliečius, ji bijo, kad bus sugriautas ilgus amžius jos ginamas nekintamumo pagrindas. Juk milžinišką Bažnyčios įtaką iki šių dienų išlaiko būtent tai, kad jos įstatymai iš principo nekinta jau šimtmečius. Būtent teiginys, kad Biblija yra Dievo žodis, o Naujasis Testamentas padiktuotas Jėzaus Kristaus, suteikia Katalikų bažnyčiai tikro išskirtinumo.
 
Beveik pažodžiui besilaikanti Naujojo Testamento religija ir tėra gyva tik šiuo tekstu – be jo ji taptų ne Dievo žodžio skleidėja, o paprasčiausiu žmonių sugalvotu tikėjimu. Štai kodėl permainos ir nauji vėjai beveik nepasiekia šios institucijos, ir ji kartais net absurdiškai neigia kai kuriuos šiuolaikiškus dalykus.
 
Pavyzdžiui, kategoriškai prieštarauja prezervatyvų naudojimui. Prieš prezervatyvus pasisakantys bažnyčios atstovai visai nejuokauja – jie kalba rimtai, nors bet kuriam šiuolaikiškam (net ir tikinčiam) žmogui tai kelia juoką. Dėl to ši religija – priešingai nei, tarkim, budizmas – primena archajišką ir tiesiog persenusią nomenklatūrą, kuri bando išsilaikyti vien tuo, kad yra archajiška ir neva gina šimtametes tradicijas.
 
Niekas neneigia teigiamų šios religijos aspektų, niekas nesiginčija, kad yra milijonai ištikimų ir geriausių ketinimų kupinų kunigų. Tačiau mažai atsiras tokių, kurie sutiktų, kad šiais laikais dar galima gyventi laikantis senų senovėje nustatytų dogmų.
Tai esminė kova. Bažnyčios kova tarp noro valdyti kuo daugiau tikinčiųjų ir plačiosios visuomenės reikalavimo, kad Katalikų bažnyčia pripažintų klaidas ir už jas atsakytų.
Bet jei Bažnyčia sutiktų prisiimti atsakomybę už klaidas, tai reikštų, jog ji pripažįsta, kad tiesos sensta, kad nėra amžinų ir nekintančių vertybių, kad pasaulis yra reliatyvus. Kad neįmanoma – tikrąja to žodžio prasme neįmanoma – tokia religija, kuri tiesiog galiotų amžinai, be jokių pokyčių.
 
Būtent to labiausiai ir bijo Vatikanas. Būtent to nenori pripažinti daugelis krikščionybės gynėjų ir puoselėtojų – kad nėra nieko, kas būtų amžina. Kad visa, kas yra, kinta.
 
Kintamumo teorijos atsisakoma ne be priežasties. Negi manote, kad Katalikų bažnyčia savo noru atsisakys įtakos? Žinoma, ne. O pokyčiai būtent ir reiškia besikeičiantį statusą. Ir nebūtinai į gerą pusę.
 
Tad ir kyla klausimas – kuo iš tiesų tiki Bažnyčia?
 
Ji, kaip gerai organizuota politinė partija, tiki, kad svarbiausia yra išlaikyti reitingus. Ji tiki, kad nepaisant visų jos trūkumų, kur kas blogiau – prarasti turimą įtaką. Todėl kur kas lengviau nulinčiuoti pedofilijos skandalo aukas, nei atšaukti celibatą.
 
Labai teisingai Dalia Žemaitytė savo straipsnyje bernardinai.lt apibūdino dabartinę Bažnyčios situaciją po skandalo. „Audra atrodo lyg praūžusi, bet toli gražu. Krizė Bažnyčioje nepraėjo. Prireiks nemažai laiko ir dar daugiau pastangų atkurti, kas prarasta, – pasitikėjimą. Vienas po kito sekę pedofilijos skandalai sukrėtė Bažnyčią, kai kurie nusisuko, o nenusisukę liko jei ne nustėrę, tai bent jau susimąstę apie savo vietą Bažnyčioje.“
 
Susimąstysime visi ir apie tai, o kas dar liko šventa? Kažin ar dar liko šiuolaikiniame pasaulyje tų, kuriuos būtų galima pavadinti tikrai šventais. Kitaip sakant, nėra nė vieno, kuris galėtų į kitą mesti akmenį... Štai kodėl braška Bažnyčios pamatai. Nes viskas pasaulyje kinta.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Zoologijos sode mama sako Petriukui:

– Vaikeli, neglostyk liūto, gal jis blusų turi.