Kartais pagalvoju...kiek daug pas mus visus pykčio, neapykantos vieni kitiems

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskutinę vasaros dieną išplatintas pranešimas apie tai, kaip netoli Londono esančio Crawley miesto lietuvių bendruomenė jau ne pirmą kartą paremia vargingai Lietuvoje gyvenančias šeimas, o šįkart aprūpino vaikus mokyklai reikalingomis priemonėmis.

Bendruomenė paramą teikia tyliai – jeigu ne paramos gavėjų žinutė, šie geri darbai gal niekada ir neišlįstų į dienos šviesą.

 

„Būkite ne paprasčiausiai geri, o geri dėl ko nors. (H. D. Toras )

 

Lankiau vaikučius, kurie laukia rugsėjo 1-osios. Buvo daug emocijų: šypsenų, juoko, apkabinimų, ašarų- matant jų nuoširdų džiaugsmą ir dėkingumą...

 

Dabar jie rytojaus laukia dar labiau, nes pasipuošė rūbeliais bei turi gražių, reikalingų mokyklai priemonių. (Didžiulį AČIŪ tariu Vaida Kairaityte-Jakubauskiene ir Lietuviu Bendruomene Gintaras Crawley, kurie nepamiršta gimtinėje esančių pačių mažiausiųjų❤️).

Kartais pagalvoju...kiek daug pas mus visus pykčio, neapykantos vieni kitiems.

 

Gal tiesiog pagalvokime, pamatysime, kad tai taip beprasmiška, ir veltui švaistom savo brangų laiką, kurį geriau skirtume geriems darbams, ar tiesiog savo artimiesiems.

 

Gražaus vakaro ir dar puikesnės rugsėjo 1-osios dienos visiems!”, – rašė JK lietuvių paramą Kupiškio rajone esančio Noriūnų kaimo gyventojams perdavusi Eglė Blaževičienė.

 

Pranešimo komentaruose netrūko sveikinimų ir šios gerumo gerumo akcijos iniciatoriams. Tačiau, tarsi patvirtindama teksto autorės žodžius apie pyktį ir neapykantą, viena moteris sugebėjo įžvelgti negatyvą ir stebėjosi, kodėl JK lietuviai pasirinkto paremti šiuos, o ne kitus vaikus.