Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Evelina Uždavinytė   |   2010-06-15

Meilė be sienų

  
Meilė be sienų

Dar visai neseniai lietuvių santuokos su užsieniečiais buvo tikra egzotika. Jei mišri pora apsigyvendavo Lietuvoje, jie akimirksniu tapdavo įžymybėmis, apie kurias rašydavo žurnalai ir rodydavo televizija.

ent="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type">

Atsivėrus sienoms tautiečiai plūstelėjo į užsienį, o užjūrio princai ir princesės vis dažniau aplankydavo Lietuvą. Tarptautiniai romanai ėmė megztis ir internetinėje erdvėje. Mišrios santuokos ėmė dygti kaip baravykai po lietaus.

 

Tačiau apie laimingas istorijas žurnalai ėmė rašyti vis rečiau, o štai dramos ir tragedijos – visada būdavo godžiai „praryjamos“.

 

Ypač didelio susidomėjimo, o neretai ir pasmerkimo, sulaukdavo tos moterys, kurios pasiryždavo tekėti už tolimųjų šalių piliečių: pakistaniečių, indų, arabų. Nejučia visuomenė mišrią santuoką ėmė tapatinti tik su nesėkmėmis ir nelaimėmis.    

 

 Laimė subyrėjo į šipulius

Prieš penkerius metus Lietuva buvo prilipusi prie televizijos ekranų, kai rodė Londone gyvenančios Giedrės dramą. Jos buvęs vyras į gimtąjį Maroką slapta išvežė du jų vaikus.

 

Legaliu keliu susigrąžinti mažylių Giedrei nebuvo jokios galimybės: Marokas nėra pasirašęs tarptautinių sutarčių, ir jame veikia tik savi įstatymai, pagal kuriuos vaikai po tėvų skyrybų atitenka tėvui.

 

Žurnalistai moterį supažindino su lenkų detektyvu Krzystofu Rutkovskiu, kuris žadėjo padėti susigrąžinti vaikus. Tačiau išlaisvinimo operacija nebuvo sėkminga – sūnus ir dukra liko su tėvu.

 

O šios istorijos pradžia buvo labai graži. Išvažiavusi gyventi į Londoną Giedrė sutiko dvylika metų vyresnį marokietį Fuadą, turintį verslą Didžiosios Britanijos sostinėje. Vyras buvo baigęs dvi aukštąsias mokyklas Paryžiuje, kalbėjo keturiomis kalbomis. Netrukus pora susituokė, susilaukė dviejų atžalų. Lietuvė net baisiausiame sapne nesapnavo, kad toks išsilavinęs žmogus gali ryžtis pagrobti vaikus!

 

Kaip vėliau susiklostė Giedrės ir jos atžalų likimas, televizija nebepapasakojo. Reikia tikėtis, kad buvę sutuoktiniai vis dėlto atrado civilizuotą būdą bendrauti ir dalintis vaikų globa.

 

Įveikė visas kliūtis

Dar viena istorija, kurią aptarinėjo visa Lietuva – afganistaniečio Naveedo ir lietuvės Editos meilės istorija.

 

Pora susipažino internetu. Kelis mėnesius trukęs bendravimas per atstumą peraugo į rimtesnius santykius. Afganistaniečio neišgąsdino, kad Edita viena augina dukrelę, o moteris patikėjo, kad jos naujojo draugo jausmai – rimti.

 

„Meilė – tikra beprotybė“, – viename interviu prisipažino Edita, dėl Naveedo pasiryžusi tolimai kelionei į Kazachstaną. Afganistanietis negavo Lietuvos vizos, tad jie galėjo pasimatyti tik šioje šalyje.

 

Pora kartu praleido visą mėnesį, keliavo, bendravo ir... atšoko vestuves. Katalikų tikėjimą išpažįstanti Edita nepabūgo tuoktis mečetėje. Pasak moters, jie abu gerbia vienas kito religiją.

 

Tačiau vėliau porai teko skirtis: ji grįžo į Lietuvą, jis – į Afganistaną. Tik parskridusi moteris sužinojo, kad Kazachstane registruota jų santuoka negalioja, ir vyras negalės pas ją atvykti.

 

Septynis mėnesius Naveedas laukė, kol jam bus išduota Lietuvos viza. Galiausiai jis atvyko pas mylimąją ir, stebint televizijos kameroms, dar kartą jai pasipiršo. Pora įsikūrė gimtojoje Editos Tauragėje.

 

Drąsa mylėti

Daugelis sakys – kokia kvailystė šitaip rizikuoti! O jei tas kitatautis turi piktų kėslų ar ieško naudos? Bet gal tai visai ne kvailystė, o drąsa pasikliauti širdimi ir kovoti už savo laimę?

 

Juk meilė niekam neduoda garantijų. Net ir susituokęs su savo tautiečiu nežinai, ar po trejų metų neištiks krizė, ar buvęs idealus sutuoktinis nepradės girtuokliauti, smurtauti, ar nepasuks į kairę, ar nepasigvieš turto...

 

Meilei neegzistuoja valstybių sienos. Meilei nėra neįveikiamų atstumų. „Meilė nepaiso tautybės“ – priduria šiame numeryje kalbintos mūsų herojės. Airijoje gyvenančiai dainininkei Raimondai Masiulytei nuolat tenka girdėti kalbų, kad jos santuoka su pakistaniečiu yra fiktyvi. O Londone įsikūrusi Diana jau dvejus metus kantriai laukia, kol jos vyras vėl gaus vizą ir atvyks iš Bolivijos pas ją ir sūnų.

 

Pasmerkti ir šaipytis – turbūt lengviausia. Pasidžiaugti kitų laime – kur kas sunkiau. Prieš vertindami kitų gyvenimą nepamirškite – vieną dieną ir jus gali aplankyti nutrūktgalvė meilė, kuriai nerūpi niekas: nei odos spalva, nei religija, nei išsilavinimas, nei turtai, nei kalba. Ar turėsite drąsos ją priimti?

 

 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du girtuokliai dalyvauja savo sugėrovo laidotuvėse. Vienas sako kitam:
– Tu tik pažiūrėk, Vasia geriau už mus atrodo!
– O tai ko tu nori - jis jau tris dienas negeria!