Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Renata Skardžiūtė-Kereselidzė   |   2011-02-14

„Multikulti” žlugimo geografija plečiasi

  
„Multikulti” žlugimo geografija plečiasi
© D.Dokšaitė
O štai išeivėms iš Azijos skirtų žurnalų reklama rado savo vietą ant britiškų telefono kabinų.

Davidas Cameronas pareiškė, kad valstybinis daugiakultūriškumas Britanijoje žlugo. Tai jau antroji šalis – po Vokietijos, kurios premjeras viešai suabejojo integracijos politika.

="text-align: left">Sau­gu­mo kon­fe­ren­ci­jo­je Miun­che­ne D.Ca­me­ro­nas (D.Kameronas) tvir­ti­no, kad Bri­ta­ni­jai rei­kia stip­res­nio tau­ti­nio ta­pa­tu­mo „no­rint su­stab­dy­ti žmo­nes nuo įvai­rių eks­tre­miz­mų“. Ki­tais žo­džiais ta­riant, tai, kad nė­ra ben­dros vals­ty­bės vi­zi­jos, po­li­ti­ko nuo­mo­ne, ke­lia pa­vo­jų vi­sai vi­suo­me­nei. Nors abie­jo­se ša­ly­se imig­ran­tai yra rei­ka­lin­ga dar­bo jė­ga, prie­šiš­ku­mas jiems au­ga, kaip ir imig­ran­tų skai­čius. Vo­kie­ti­jo­je imig­ra­ci­ja yra sie­ja­ma su nu­si­kals­ta­mu­mu, ne­dar­bu ir so­cia­li­nės sis­te­mos iš­nau­do­ji­mu: ap­klau­sos ro­do, kad dau­giau kaip 30 proc. res­pon­den­tų ti­ki, jog ša­ly­je yra per daug at­vy­kė­lių. D.Ca­me­ro­no kal­ba su­ta­po su An­glų gy­ni­mo ly­gos de­monst­ra­ci­ja Lu­to­ne, kur su­si­rin­ko tūks­tan­čiai ra­di­ka­lios de­ši­nės ak­ty­vis­tų. To­kia­me kon­teks­te nu­skam­bė­jo prem­je­ro žo­džiai, kad „pa­sy­vios to­le­ran­ci­jos“ lai­kas bai­gė­si ir su­si­skal­džiu­sios ben­druo­me­nės tu­rė­tų su­si­vie­ny­ti į vie­ną ben­drą vi­suo­me­nę.
 
Dau­gia­kul­tū­riš­ku­mas žlu­go

D.Ca­me­ro­nas prieš sa­vai­tę Miun­che­ne ir A.Mer­kel prieš pus­me­tį vie­šai su­abe­jo­jo dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo dok­tri­na. Pa­sak po­li­ti­kų, ji ska­ti­na skir­tin­gų kul­tū­rų žmo­nes gy­ven­ti vi­siš­kai at­sie­tus gy­ve­ni­mus vie­no­je vals­ty­bė­je. „Pa­gal vals­ty­bi­nio dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo dok­tri­ną mes ska­ti­no­me skir­tin­gas kul­tū­ras gy­ven­ti sa­vo gy­ve­ni­mus, at­ski­rai vie­ni nuo ki­tų ir nuo pa­grin­di­nės kul­tū­ros. Mes ne­su­ge­bė­jo­me pa­teik­ti vi­suo­me­nės, ku­riai jie no­rė­tų pri­klau­sy­ti, vi­zi­jos. Mes net­gi to­le­ra­vo­me tas seg­re­guo­tas ben­druo­me­nes, ku­rių el­ge­sys vi­siš­kai ne­su­de­ri­na­mas su mū­sų ver­ty­bė­mis“, – kal­bė­jo D.Ca­me­ro­nas, pa­brėž­da­mas, kad tai truk­ti ne­be­ga­li. Jo nuo­mo­ne, dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo ide­o­lo­gi­ja lė­mė, kad bu­vo pra­leis­tas mo­men­tas ir vie­to­je in­teg­ra­ci­jos bu­vo su­kur­tos vi­siš­kai skir­tin­gos pra­si­len­kian­čios ben­druo­me­nės vie­na ša­lia ki­tos.

Kaip al­ter­na­ty­vą jis siū­lo su­si­telk­ti į na­cio­na­li­nio ta­pa­tu­mo stip­ri­ni­mą. „Stip­res­nio pri­klau­so­my­bės jaus­mo tau­tai ar­ba vie­tai, ku­rio­je gy­ve­ni, kū­ri­mas ir yra rak­tas sie­kiant tik­ro su­si­tel­ki­mo. Tai lei­džia žmo­nėms pa­sa­ky­ti: „Aš esu mu­sul­mo­nas, aš – in­du­sas, aš – krikš­čio­nis, bet aš taip pat lon­do­nie­tis“, – sa­kė Bri­ta­ni­jos prem­je­ras. Kaip ir Vo­kie­ti­jos va­do­vė, jis pa­brė­žė bū­ti­ny­bę imig­ran­tams iš­mok­ti ša­lies kal­bą ir per­im­ti pa­grin­di­nes ver­ty­bes. Bri­tai ga­li įves­ti ir tam tik­rų nau­jo­vių, to­kių kaip pri­va­lo­mi ben­druo­me­ni­niai dar­bai vi­siems še­šio­lik­me­čiams pa­aug­liams.

D.Ca­me­ro­nas yra be­ne pir­ma­sis mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, taip tie­siai iš­reiš­kęs sa­vo po­žiū­rį į pro­ble­mą, ta­čiau tam iš da­lies bu­vo klo­ja­mas ke­lias jau anks­čiau. To­ny Blai­ras (To­nis Blei­ras) at­ša­lo nuo dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo po bom­bų spro­gi­mo Lon­do­ne 2005–ai­siais, o jo mi­nist­rai ap­ri­bo­jo fi­nan­sa­vi­mą toms ben­druo­me­ni­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios ne­si­ė­mė veiks­mų prieš eks­tre­miz­mą. Gor­do­nas Brow­nas įsi­trau­kė į il­gai tru­ku­sią kam­pa­ni­ją, siek­da­mas su­stip­rin­ti „bri­tiš­ku­mą“. Šiuo me­tu už už­da­rų du­rų mi­nist­rų ka­bi­ne­tas per­žiū­ri „pre­ven­ci­jos“ stra­te­gi­ją, ku­ria re­mian­tis bus mė­gi­na­ma ko­vo­ti su eks­tre­miz­mu. Ta­čiau stra­te­gi­jos pa­vie­ši­ni­mas, nu­ma­ty­tas šį mė­ne­sį, grei­čiau­siai bus ati­dė­tas, ir kol kas ne­aiš­ku, kaip bus įgy­ven­din­ti prem­je­ro žo­džiai.
 
Skel­bia ko­vą su eks­tre­miz­mu

D.Ca­me­ro­nas Miun­che­ne kal­bė­da­mas apie te­ro­riz­mo iš­ta­kas tvir­ti­no, kad, no­rint už­kirs­ti ke­lią eks­tre­miz­mui, rei­kia di­des­nės Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mu­sul­mo­nų kul­tū­ri­nės in­teg­ra­ci­jos į bri­tų vi­suo­me­nę. „Di­džiau­sią mums gre­sian­tį pa­vo­jų ke­lia te­ro­riz­mo ata­kos, iš ku­rių kai ku­rias, de­ja, įvyk­do mū­sų pa­čių pi­lie­čiai.“ Vos ke­le­tą die­nų prieš tai „The Dai­ly Te­leg­raph“ pa­vie­ši­no ži­nią, kad JK žval­gy­ba bai­mi­na­si „uni­ka­laus po­bū­džio te­ro­riz­mo ata­kų grės­mės“, ku­rią ke­lia ra­di­ka­lios bri­tų mu­sul­mo­nų gru­pės.

Ne­ri­mą vals­ty­bės va­do­vams ke­lia va­di­na­mo­ji is­la­miš­ko­jo eks­tre­miz­mo ide­o­lo­gi­ja, ku­rios pats ra­di­ka­liau­sias spar­nas re­mia idė­ją, kad ša­rios įsta­ty­mais val­do­mas pa­sau­lis ga­li bū­ti su­kur­tas bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis, įskai­tant ir te­ro­riz­mą. Kiek švel­nes­nių pa­žiū­rų ide­o­lo­gai at­me­ta prie­var­tą, bet pa­lai­ko kai ku­rias ra­di­ka­lias idė­jas, to­kias kaip prie­šiš­ku­mas li­be­ra­lio­sios de­mo­kra­tijos ver­ty­bėms.

Bri­ta­ni­jos prem­je­ras iš­kė­lė ga­na įdo­mų klau­si­mą: kur bai­gia­si vals­ty­bės neut­ra­lu­mas sa­vo pi­lie­čių ir jų iš­pa­žįs­ta­mų ver­ty­bių at­žvil­giu? Va­ka­rų ša­lys, ga­na il­gai ko­vo­ju­sios su prieš­ta­ro­mis tarp sa­vi­raiš­kos lais­vės ir ak­ty­vios „li­be­ra­lio­sios ta­pa­ty­bės“, at­ro­do, ap­si­sto­ja ties pas­ta­rą­ja. Bri­tai kol kas ne­už­drau­dė deng­ti vei­dų mu­sul­mo­nų mo­te­rims ar sta­ty­ti mi­na­re­tų, bet, at­ro­do, ga­na rim­tai nu­si­tei­kę ko­vo­ti su li­be­ra­liz­mui prieš­ta­rau­jan­čio­mis ide­o­lo­gi­jo­mis. Pa­sak D.Ca­me­ro­no, bai­gė­si pa­sy­vios to­le­ran­ci­jos lai­kas ir at­ėjo me­tas ak­ty­viam „jė­gos li­be­ra­liz­mui“. Kol kas ne­aiš­ku, kaip toks ag­re­sy­vo­kai skam­ban­tis li­be­ra­liz­mas bus įgy­ven­din­tas. Bet aki­vaiz­du, kad ben­druo­me­nės, ypač is­la­miš­kos, pri­va­lės la­biau steng­tis pa­ro­dy­ti, kad jos ne tik at­si­ri­bo­ja nuo te­ro­ris­ti­nių ak­tų smur­to, bet taip pat ir ak­ty­viai ska­ti­na li­be­ra­li­ą­sias ver­ty­bes, to­kias kaip pa­gar­bą žmo­gaus tei­sėms, mo­te­rų ir vy­rų ly­gy­bę, de­mo­kra­tiją ir įsta­ty­mų vir­še­ny­bę. D.Ca­me­ro­nas pa­ža­dė­jo, kad tos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios „ne­pri­si­de­da prie ko­vos su eks­tre­miz­mu“, ne­ga­lės pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės pa­ra­mą.
 
Mu­sul­mo­nų ben­druo­me­nė nu­si­vy­lu­si

Mu­sul­mo­nų ben­druo­me­nė Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne­slė­pė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo prem­je­ro kal­ba. Ir nie­ko nuo­sta­baus – jo­je D.Ca­me­ro­nas su­sie­jo žlu­gu­sią in­teg­ra­ci­ją, mu­sul­mo­nus ir eks­tre­miz­mą. Ir, nors jis aiš­kiai sten­gė­si at­skir­ti is­la­mą kaip re­li­gi­ją ir „mu­sul­mo­nų eks­tre­miz­mą“, di­džiau­siu pa­vo­ju­mi prem­je­ras pa­va­di­no jau­nus vy­rus, be­si­re­mian­čius iš­kreip­ta is­la­mo in­ter­pre­ta­ci­ja ir pa­si­ruo­šu­sius „su­si­sprog­din­ti sa­ve ir ben­dra­pi­lie­čius“.

Bri­ta­ni­jos mu­sul­mo­nų ta­ry­bos ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­dė­jė­jas dr. Fai­sa­las Hanj­ra (Fai­sa­las Han­džra) Ca­me­ro­no kal­bą api­bū­di­no kaip nu­vi­lian­čią. „Po­žiū­ris į ko­vą su te­ro­riz­mu ne­at­ro­do ypač nau­jas, – ra­di­jo in­ter­viu tei­gė dr.Hanj­ra. – At­ro­do, kad mu­sul­mo­nų ben­druo­me­nė vėl at­si­dū­rė dė­me­sio cen­tre ir yra trak­tuo­ja­ma kaip pro­ble­mos da­lis, o ne kaip spren­di­mo da­lis.“

Stip­rios mu­sul­mo­niš­kos ben­druo­me­nės ta­po Va­ka­rų vals­ty­bių tra­di­ci­ja. Jos su­lau­kia daug imig­ran­tų – at­vy­ku­sie­ji ga­na na­tū­ra­liai bū­rė­si į ben­druo­me­nes su sa­vo tė­vy­nai­niais, o kar­tais per­ženg­da­mi tau­tiš­ku­mo ri­bas – su ben­drą re­li­gi­ją iš­pa­žįs­tan­čiai­siais. Bet kar­tu jos yra ir dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo kū­ri­nys. Vals­ty­bių va­do­vams bu­vo pa­pras­čiau tvar­ky­ti rei­ka­lus su imig­ran­tų ben­druo­me­nių at­sto­vais nei su pa­ski­rais as­me­ni­mis, to­dėl val­džia dau­ge­ly­je vals­ty­bių ska­ti­no to­kias imig­ran­tų struk­tū­ras, sky­rė joms vals­ty­bės pa­ra­mą ir sten­gė­si de­rė­tis su ben­druo­me­nių at­sto­vais. Taip bu­vo su­kur­tos vos ne vals­ty­bės vals­ty­bė­je, tu­rin­čios sa­vo kal­bą, kul­tū­rą, sim­bo­li­nius ko­dus, lė­šų (sub­si­di­jų, gau­tų iš „di­des­nės“ vals­ty­bės) ir va­do­vų – re­li­gi­nių bei po­li­ti­nių at­sto­vų. No­rint pa­siek­ti vi­siš­ką in­teg­ra­ci­ją, pir­miau­sia rei­kė­tų ma­ty­ti kiek­vie­ną imig­ran­tą kaip in­di­vi­dą, o ne ben­druo­me­nės na­rį. Tam rei­kė­tų „iš­mon­tuo­ti“ ar bent kiek at­lais­vin­ti stip­rias da­bar­ti­nes ben­druo­me­nes. Tik kol kas apie tai ne­kal­ba nei D.Ca­me­ro­nas, nei A.Mer­kel.

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Lietuviška statistika: 10 lietuvių, iš jų 6 depresijoje, 4 Anglijoje.