Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesos skaitytojas.   |   2014-10-30

Skaitytojo laiškas: gyvenimas Londone veda prie savižudybės

  
Skaitytojo laiškas: gyvenimas Londone veda prie savižudybės Skaitytojos laiškas apie emigrantų vienatvę ir viltis.

\"Pastaruoju metu tiek daug jaunų lietuvių pakėlė prieš save ranką. Daug jų tai padarė Anglijoje. Žinoma, ne apie visus pranešė žiniasklaida ar papasakojo draugai. Ir taip žmonės elgiasi tikrai ne iš gero gyvenimo ir ne todėl, kad trūksta pinigų, kurių čia jie turi sočiai.\", - laiške redakcijai rašė TIESOS skaitytojas. Gal ir jūs jaučiatės panašiai?

„Bene kas dieną galvoju, kad dabar jau viskas, tikrai nebeištversiu. Imsiu ir mirsiu lovoje, darbe, gatvėje ar traukinyje. Nustosiu kvėpuoti savaime, eidamas, stovėdamas ar sėdėdamas. Kuo didesnis miestas, tuo didesnė vienatvė ir nepaaiškinamas liūdesys smaugia jo gyventojus.
Londone esu gal dešimtmetį, nors viskas prasidėjo lyg eksperimentas po universiteto baigimo. Buvau jaunas, ambicingas ir beprotiškai smalsus. Atvykome su drauge užsidirbti. Užsidirbus norėjosi dar ir dar. Lietuvoje nusipirkti butą. Paskui jį parduoti, nusipirkti namą. Pradėti verslą. Viską daryti gyvenant ir uždirbinėjant Londone.
 
Kaip nutinka turbūt daugeliui, likau be draugės. Vienui vienas. Negaliu sakyti, kad gyvenu blogai. Kaip ir daugelis imigrantų, turiu viską, ko reikia. Šimtus pinigų kas mėnesį siunčiu Lietuvoje samdomiems darbininkams, verslo plėtrai ir kitoms reikmėms, kuriomis šiuo metu net nesinaudoju. Nubundu ryte, išgeriu kavos, važiuoju į darbą, grįžtu, pavakarieniauju ir einu miegoti. Anksti, nes neturiu, ką daugiau veikti. Gal ir turėčiau, bet nebenoriu.
 
Prieš keletą metų viskas čia buvo įdomu, daug kur dalyvavau, dažnai susitikdavau su draugais, pasibaigus darbui vakarodavau su kolegomis. Dabar visa tai nebeteko prasmės. Likęs vienas sužinojau, ką reiškia alkoholizmas, narkotikai ir paleistuvės. Sužinojau, kad per naktį visai lengvai galima praūžti visos savaitės algą. Bet ir toks gyvenimas nusibodo.
 
Nusibodo ir ieškoti naujų draugų, ir bendrauti su senais. Internete bandžiau surasti ką nors, kas padėtų išvaikyti neigiamas mintis ir emocijas, bet pastebėjau, kad panašius jausmus išgyvena ir gerokai už mane jaunesni žmonės. Nes dėl kokių dar priežasčių vienas kito nepažįstantys jaunuoliai londoniečiai „Facebooke“ kviestų išgerti kavos bet ką iš grupės, kuriai priklauso 12 tūkst. lietuvių? Jiems nesvarbu, su kuo bendrauti, svarbu, kad kas nors su jais kalbėtųsi. Kam savo anketose socialiniuose tinkluose skelbtų nederamus vaizdus ar pasisakymus? Tam, kad po jais komentuotų ir bent interneto plotmėje būtų su kuo pasikalbėti. O kiek jų viešai demonstruoja polinkį į alkoholį, turbūt ir nesuskaičiuočiau.
 
Gal čia dėl rudens, bet kuo toliau, tuo labiau pradeda atrodyti, kad taip, kaip aš, Londone gyvena daugybė lietuvių. Su ateities planais, svajonėmis, kad grįžę namo jie bus tikrai laimingi, o kol kas kenčia. Kol užsidirbs. Kalbėdami su artimaisiais Lietuvoje neparodo, kad jiems plyšta širdis. Bendraudami su pažįstamais ar bendradarbiais elgiasi lygiai taip pat, kaip visi.
 
Negali žinoti, kas dedasi žmogaus galvoje, kol jis pats nepasako, o jei ir pasako – gali meluoti. Pastaruoju metu tiek daug jaunų lietuvių pakėlė prieš save ranką. Daug jų tai padarė Anglijoje. Žinoma, ne apie visus pranešė žiniasklaida ar papasakojo draugai. Ir taip žmonės elgiasi tikrai ne iš gero gyvenimo ir ne todėl, kad trūksta pinigų, kurių čia jie turi sočiai.
Vienatvė užspaudžia gerkles ir aptemdo protą. Vaikštant gatvėmis ar patekus į žmonių minią atrodo, kad vaidini filme apie zombius. Niekas nesižvalgo, nekalbina kitų, tik spokso kažkur į niekur ir skuba skuba skuba nuveikti visų darbų ir uždirbti visų pinigų.
 
Aš ir pats nežinau, kodėl čia tebegyvenu ir kodėl taikausi su didmiesčio tuštybe. Kilus šiam klausimui atsakau sau, kad kol kas mano verslas Lietuvoje dar jaunas, reikia investicijų. Namą būtina suremontuoti. O tam tėvynėje neuždirbsiu taip greitai, kaip tas pavyksta čia. Žinau, kad vėjais leidžiu savo vienintelio gyvenimo metus. Žinau, kad gyvenimas Londone kasdien veda prie savižudybės. Tačiau taip pat žinau, kad grįžęs į Lietuvą neturėčiau iš ko pragyventi ir tada kasdien kamuotų mintys ne apie vienatvę ir vidinį skausmą, o apie tai, iš kur gauti duonos. Nesu pasirengęs kiekvieną rytą spręsti dilemą – šiandien pirkti pieno ar kiaušinių. Tad tenka susitaikyti su esama situacija. Tikiuosi, kad dar metai ar du ir gyvensiu nuosavame name Lietuvoje, kur turėsiu ir širdžiai mielą darbą.“
 
 
TIESOS redakcija už laiško turinį neatsako. Norite pasidalinti savo istorija? Rašykite [email protected]
  

Žymos: Skaitytojo laiškas, Gyvenimas Anglijoje, Londonas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ant kai kurių moterų veido tiesiog šviečia užrašas „Atsargiai – dažyta!“.

*****