Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Daiva Repečkaitė, savaitraštis „Atgimimas“   |   2011-03-15

Tulpėmis šeimos nepamaitinsi

  
Tulpėmis šeimos nepamaitinsi

Šimtoji Tarptautinė moterų diena priminė, kad diskriminacijos prieš moteris formos tapo subtilesnės, bet anaiptol neišnyko. Visuomenė tikisi, kad moterys augins vaikus, bet kartu baudžia už pasirinkimą tai daryti.

="text-align: left">Neužsiveriantis atlyginimų atotrūkis, išsekimas nuo dvigubos naštos (darbo ir šeimos rūpesčių), patiriamas smurtas ir priekabiavimas, menkas politinis atstovavimas, netipiškos lytinės tapatybės (orientacijos) moterų diskriminacija, stereotipų pilna žiniasklaida ir visuomenė – feminizmo pradininkės prieš šimtą metų negalėjo numatyti, kad tikros lygybės įdiegimas taip ilgai užtruks. Nors per kelių kartų gyvenimo laikotarpį visuomenės normos, reguliuojančios lytiškumą ir skirtingų lyčių individams leidžiamą elgesį, pasikeitė, Kovo 8–oji yra proga susimąstyti, kokios neišspręstos problemos neleidžia džiaugtis formalios lygybės vaisiais. Sąrašas yra gana ilgas, tad verčiau pasirinkti porą tipiškiausių.
 
Šaknys – švietimo srityje

Vienas Europos Sąjungos (ES) prioritetų – įtraukti daugiau moterų į tiksliuosius, gamtos ir inžinerinius mokslus, ypač tas šakas, kuriose kuriama didelė pridėtinė vertė. Tai padėtų sumažinti atlyginimų atotrūkį ir sukurtų palankesnę šių sektorių darbo kultūrą. Šiuo metu ES net 66 proc. humanitarinių ir 57 proc. socialinių mokslų pirmakursių – moterys, bet gamtos moksluose jų jau tik 38 proc., inžineriniuose moksluose – 24 proc. Lietuvoje humanitarinius mokslus studijuoja net 75 proc. moterų, socialinius – 68, gamtos – 30, inžinerijos – 23 proc.

NESSE ekspertų tinklo atlikta studija rodo, kad hormonai niekuo dėti dėl tokių pasirinkimų. Didelę įtaką daro mokslo ir darbo kultūra, paremta „vyrišku“ sėkmės modeliu, „mačistine“ konkuravimo kultūra. Atitinkamai moterų sėkmė matuojama pagal tai, kiek jos atitinka šią normą. Tiriant mokyklas, matematika beveik vienodai sekasi ir mergaitėms, ir berniukams, mergaitės skaito kiek geriau, kai kuriose šalyse mergaitėms ir matematika sekasi geriau. Užtat subjektyvus savo matematinių gebėjimų vertinimas tarp lyčių labai skiriasi. Daugumoje šalių berniukai ženkliai labiau pasitikėjo savo matematiniais sugebėjimais.

Savo sugebėjimų nuvertinimas tarp mergaičių kyla ir iš stereotipinių situacijų, kai mergaitės, kurioms sekasi, giriamos kaip „darbščios“, o berniukai – kaip „gabūs“. Bendraamžių spaudimas taip pat labai svarbus. Paauglystėje, kai paprastai apsisprendžiama, ką studijuoti, itin didelę reikšmę turi aplinkinių nuomonė. Daug mergaičių bijo pasirodyti nemoteriškos ir negeidžiamos pasaulyje, kuriame tikslieji mokslai siejami su galia ir vyriškumu.

Tyrimai rodo, kad nepasitenkinimas mokyklos atmosfera dėl visuomenės įdiegtų normų berniukams dažniau prasiveržia kaip maištas prieš mokyklos valdžią ar pasitraukimas iš mokymo sistemos, o mergaitėms būdingesnė savidestrukcija: nerimas, valgymo sutrikimai, depresija, žalojimasis. Kodėl mergaitės stengiasi žūtbūt išsilaikyti nekenčiamoje mokykloje, atsakymą rasite palyginę žemos kvalifikacijos profesijų, kurioms būdingas ryškus pasiskirstymas pagal lytį, pavyzdžiui, nesudėtingas užduotis atliekančių statybininkų ir siuvėjų, atlyginimus.

Nelygybė lydi moteris ir per tolesnius švietimo etapus, įskaitant suaugusiųjų švietimą. Iš „Eurostat“ apklausos dalyvių, nedalyvavusių švietime po paskutinio įgyto išsilavinimo baigimo, bet norėjusių, 41 proc. moterų ir tik 24 proc. vyrų nurodė, kad taip nutiko dėl šeiminių įsipareigojimų.
 
Ieškant pusiausvyros...

Pastaruoju metu politinėse strategijose greta lygių galimybių atsirado naujas raktažodis: darbo ir gyvenimo pusiausvyra. Ja nusakoma galimybė derinti įvairius gyvenimo etapus ir aspektus, nebūtinai dėlioti juos ta tvarka, kokia priimta visuomenėje. Individams turi būti sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, pasimokyti, pasavanoriauti, padirbėti, paauginti vaikus, vėl pasimokyti, padirbėti išėjus į pensiją, galbūt vėl pasimokyti ir pasavanoriauti. Nebūtina jaunystę pašvęsti mokymuisi, tada „kalti“ pinigus, sukaupus jų pakankamai – iškristi iš darbo rinkos ir auginti vaikus, o vėliau grįžti ir bandyti kapanotis. Negana to, darbo ir gyvenimo pusiausvyra turi būti prieinama ir vyrams, ir moterims. Esama netgi teiginių, kad moterys jau pasiekusios subalansuotą požiūrį: dauguma jų nori šį tą pasiekti darbe, bet ne lipdamos kitiems per galvas ir pamiršdamos visa kita. Dabar belieka vyrams prie jų priartėti – prisiimti daugiau atsakomybės šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Kitaip tariant, išmokti „būti šeima“, o ne „turėti šeimą“.

Tačiau pusiausvyrą įtvirtinti įstatymais užtrunka ir sunku (visų gyvenimo sričių ir neįmanoma sureguliuoti), o savaime ji nekuriama. Darbo kultūra yra pagrįsta „vyrišku“ standartu, kurio esmė – radikalus darbo ir asmeninio gyvenimo atskyrimas, suskaidant asmenybę. Iš moterų tikimasi, kad jos prilygs šiam standartui: į darbą ateis „šviežios“ ir kupinos idėjų, o jei namuose laukia prastai miegantys vaikai ar neįgalūs šeimos nariai, tai laikoma jų rūpesčiais. Darbdavių neįkvepia ir, pavyzdžiui, kompanijos „Xerox“ patirtis, kai per penkerius metus, įvedusi lanksčias darbo sąlygas mažus vaikus auginantiems tėvams, firma sutaupė apie milijoną svarų (daugiau kaip 4 mln. litų), nes išaugo darbuotojų produktyvumas ir ištikimybė, sumažėjo kadrų kaita ir naujų darbuotojų mokymo sąnaudos.

Tačiau tol, kol pakanka darbuotojų, pasiryžusių aukoti asmeninį gyvenimą dėl karjeros, nestandartiškai mąstyti pasiryžę tik idėjiškai angažuoti darbdaviai. Visoje ES viršvalandžius dirba (2004 m. „Eurostat“ duomenimis) 16 proc. vyrų ir 10 proc. moterų (žr. lentelę), Lietuvoje – 6 proc. vyrų ir 3 proc. moterų. Viršvalandžiai laikomi ištikimybės firmai ir pasiaukojimo ženklu, tikro karjeristo bruožu. Dėl įvairiausių įsipareigojimų, visų pirma lūkesčių šeimoje, moterys dažnai dirbti papildomo darbo po oficialių valandų negali, dažniau renkasi dirbti puse etato ir už tai yra nubaudžiamos: apribojamos jų kilimo karjeros laiptais galimybės, jos rečiau gauna priedų ar kitokių paskatinimų.

Mažiau darbo valandų nereiškia, kad moterys tinginiauja. Kaip rodo Janneke Plantenga ir kitų autorių tyrimas, Lietuvoje moterys rūpinimuisi šeimos nariais skiria trigubai daugiau valandų nei vyrai (plg. Danijoje – 71 proc. daugiau), vyrai turi beveik ketvirtadaliu daugiau laisvalaikio (plg. Nyderlanduose – 5 proc. daugiau). Pagal šiuos du rodiklius Lietuva, kartu su Ispanija ir Graikija, yra labiausiai atsiliekančios šalys ES.

Vadinamosios stiklinės lubos, kai aukščiausi postai moterims teoriškai prieinami, bet praktiškai nepasiekiami, įvardijamos kaip viena pagrindinių netiesioginės diskriminacijos apraiškų. Jos taptų mažesne problema, jei dviguba našta, kai moterims tenka atlikti daug nemokamo darbo namų ūkiuose, būtų pasidalyta. Taigi vyrai turėtų būti skatinami ir palaikomi, kai imasi aktyvesnio vaidmens šeimoje: ima tėvystės atostogas, laisvadienius prižiūrėti vaikams, kai šie serga, prisiima atsakomybę už sergančius ir neįgalius šeimos narius, atlieka namų ruošos darbus. Jų pastangas turėtų papildyti valstybės kuriama infrastruktūra. Jerome’o De Henau ir kitų tyrimas parodė, kad statistiškai motinų galimybės dirbti ir užsidirbti glaudžiausiai susijusios su prieinamų darželių tinklu.

Visuomenėje, kuri vertina asmeninį gyvenimą dėl karjeros aukojančius individus, kitų interesų turinčios moterys lieka „nubaustos“. Iš to jos daro savo išvadas ir kiek galėdamos atideda iškritimą iš darbo rinkos dėl motinystės. Vadinamoji Europos demografinė krizė, kai mirčių skaičius viršija gimimų, – netiesioginės moterų diskriminacijos rezultatas. OECD tyrimas rodo, kad dauguma europiečių mano, jog idealus šeimos dydis – du vaikai, bet kiek planuojama ir realiai susilaukiama vaikų, priklauso nuo valstybės politikos ir infrastruktūros. Daugiausiai vaikų nori turėti dosnių Skandinavijos, Nyderlandų gerovės valstybių gyventojos.

Statistiniais duomenimis neišmatuosi individualių gyvenimo istorijų, nusivylimų ir skausmo, susitaikymo su padėtimi ir motyvacijos rinktis stereotipinius ar nestereotipinius gyvenimo kelius. Taigi būtų vertingiau, jei Kovo 8–ąją gėles nusprendę dovanoti vyrai išdrįstų kartu paklausti moterų savo aplinkoje (ir savęs), kaip galėtų geriau prisidėti prie jų darbo ir gyvenimo pusiausvyros.
  
Tik faktai... 
  • Dabartiniame Lietuvos Seime – tik 18 proc. moterų.
  • Moterys „ant popieriaus“ gauna vidutiniškai 420 Lt mažesnius atlyginimus.
  • Viršvalandžius visoje ES dirba 21 proc. vadovų ir 15 proc. vadovių, 14 proc. vyrų ir 9 proc. moterų tarnautojų, 12 proc. vyrų ir 7 proc. moterų paslaugų teikėjų, 13 proc. aukštos kvalifikacijos darbininkų ir 5 proc. darbininkių, 11 proc. žemos kvalifikacijos darbininkų ir 4 proc. darbininkių.
  • Kas penkta 15–39 metų moteris Lietuvoje norėtų būti daugiavaikė motina. Tačiau 100 moterų susilaukia 154 vaikų. Viena pagrindinių atotrūkio priežasčių – finansinė padėtis.
  • Du trečdaliai moterų ir beveik pusė vyrų iki 39 m. Lietuvoje mano, kad į namų ūkio biudžetą turėtų pajamų įnešti abu poros nariai. Kas ketvirtas vyras ir 15 proc. moterų norėtų, kad žmona liktų namie, bet tiek pat vyrų ir kiek daugiau moterų mano, kad šeima nukenčia, jei vyras per daug laiko skiria karjerai.
Šaltiniai: „Eurobarometer”, LR statistikos departamentas

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Darbas ne vilkas, nes vilkai nenervina.