Vyrai turi ne vieną dievybę – kur kas daugiau, ir įvairių specializacijų. Sekso deivė, Alaus, Automobilių ar Futbolo dievas, dar – Rytinių blynelių su mėgstamu marmeladu deivė, kitam gal – Cepelinų ... Ir visas šias dievybes vyras garbina, tik kiekvieną – vis kitais žodžiais. Užtat visada, kai ko nors prireikia, vyras puola melstis. Kaip? Ogi taip, kaip išmokė dievas. Arba – aplinkiniai, dažniausiai jo aplinkos vyrai. Apeigos gali būti gan įvairios: kartais tenka aukoti pinigų, kartais laiko, kartais, kad dievai būtų maloningi, tenka paaukoti kokį nors gyvūną. O kartais – atvirkščiai, gyvūnus reikia glostyti, jiems meilintis...

Taigi, visais atvejais, kai siekdamas pamaloninti Sekso deivę ar Lygintų Marškinių deivę vyras kužda Jai į ausį: „Myliu, be tavęs gyventi negaliu, tu pati geriausia“, – jis neapgaudinėja, nemeluoja. Jis paprasčiausiai meldžiasi. Meldžiasi net nesuprasdamas šių žodžių prasmės, nesigilindamas į juos – jam tai tiesiog šventa mantra. Garsų rinkinys. Jis ir pats nežino, kaip tai veikia, bet žino, kad veikia – ir tai daro. Lygiai taip pat, kaip visus kitus, vyras taria ir užkeikimus, kurie veikia Sekso deivę. Ir jei po keturių mėnesių jis nustos tai sakęs – šitai dar visai nereiškia, kad jis jau turi kitą deivę. Lygiai kaip ir nereiškia, kad jis nebetiki į dievybes. Paprasčiausiai... kol lietus lyja ir žemė derlinga, galima juk ir atsipalaiduoti...

Akmens amžiaus žmogus žinojo, kad norint sulaukti iš dangaus lietaus, reikia nuogam palakstyti po laukus. Ir lakstė. Šiuolaikinis vyras žino, jog norint, kad deivė dovanotų seksą, reikia tarti būtent tokius užkeikimo žodžius, ir aukoti gėlių. Ir tada deivė dovanos stebuklą. Na, ne pati nusileis ant žemės, o pasiųs į ją savo vietininkę. Moterį.

Taigi, vyrai nemeluoja, jie taria užkeikimo žodžius, kaip stabams melsdavosi jų protėviai.

Kaip nuspėti?

Pasirodo, daugeliui moterų ir vyrų nesuprantama, jog tam tikri priešingos lyties atstovų šiandienos poelgiai absoliučiai negarantuoja, kad taip jie elgsis ir ateityje. O juk iš tiesų yra taip: jei šiandien vyras dovanoja gėles, tai ne tik nėra garantijų, jog vėliau nupirks automobilį – tai net nereiškia, kad gėlių tikrai dovanos ir ateityje.

Ko gero, vienintelis patikimas būdas nuspėti tolesnį žmogaus elgesį – tai nuspėti to žmogaus vertybes ir jų kaitą. Kol vertybės nesikeičia, žmogaus elgesys išlieka vis toks pat. Bet pasikeis vertybės – pasikeis ir elgesys.

Pyragėliai dievams

O argi moterys elgiasi kitaip? Jos taip pat meldžiasi dievams, tik kitiems nei vyrai: jos meldžiasi dievams, kurie dovanoja vaikus, kurie apiberia materialinėmis gėrybėmis, kurie yra apsauga, atrama gyvenime, kurie suteikia tam tikrą statusą (kad ir ištekėjusios moters statusą), ir pan. Sako, kai kurios net kepa pyragėlius su specialiais įdarais, kuriuos dievai mėgsta. Na, kaip auką dievams ne tik pyragėlius kepa – visokius kasdienius ritualus atlieka, irgi – be jokių garantijų, kad gavusios dievų malonę, tų ritualų kuriam laikui nepamirš. Kai moterys nori dovanų, jos kartoja maldelę: „Mielasis, tu toks dosnus!“ Irdar pakaso dievui paausį...

Tai kodėl gi mums taip sunku suprasti vieniems kitus? Juk kalbėdami savo maldas dievams ir kartodami savo mantras visi prašome to paties: paprastos žmogiškos laimės.