Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2013-06-29

Be ko žmogus negali gyventi

  
Be ko žmogus negali gyventi

Ar kada nors pagalvojote apie tai, kur dingsta vandenynų žuvų griaučiai?



Vandenynų dugne nėra jokių žuvų griaučių sankaupų. Kas su jais atsitinka? Juos sunaikina vandenynuose gyvenantys mikroorganizmai. Sunaikina taip, kad beveik nelieka pėdsakų.
Gyvename mikroorganizmų terpėje
Mus supančiame pasaulyje mikroorganizmų yra gausybė, bet plika akimi jų nematome. Sakoma, kad net švariame ore 1 cm spinduliu nuo duotojo taško būna apie 100 mikroorganizmų. Jų yra ir dešimties kilometrų aukštyje ore, ir dešimties kilometrų gylyje po žeme. Be abejo, ir jūroje. Ne išimtis ir žmogaus žarnynas – jame esančius mikroorganizmus vadiname žarnyno mikroflora. Taigi mes gyvename mikroorganizmų terpėje.
Kiekvieno žmogaus žarnyne tarpsta maždaug 300 rūšių bakterijų (bendras jų skaičius apie 1000 trilijonų). Nuo jų priklauso daugybė svarbių mūsų organizmo procesų. Bakterijos išskiria nuolatinius fermentus – mūsų gyvenimo energijos šaltinį. Manoma, kad žarnyno bakterijos gamina apie 3000 fermentų rūšių.
 
Gerosios ir ne tokios geros...
Žarnyno bakterijos skirstomos į gerąsias ir blogąsias. Tas bakterijas, kurios organizmui naudingos, kaip antai lactobacilli, laikome „gerosiomis,“ tas, kurios organizmui kenkia, – „blogosiomis“.
Tiksliau sakant, gerosios bakterijos yra tos, kurios gamina antioksidacinius fermentus. Žarnyne atsiradus laisvųjų radikalų, šios bakterijos išskiria antioksidacinius fermentus: šiame procese bakterijos žūva, o oksidaciniai fermentai neutralizuoja laisvuosius radikalus.
 
Žarnyne yra nesuskaičiuojama daugybė mažyčių gaurelių. Ertmės tarp jų – puiki vieta lactobacilli bakterijoms tarpti. Čia jos gamina normaliai imuninės sistemos veiklai būtinas ląsteles, limfocitus ir limfocitus žudikus. Limfocitų ir limfocitų žudikų kovoje su svetimkūniais, pavyzdžiui, baltymais, bakterijomis, virusais, vėžio ląstelėmis, atsiranda daug laisvųjų radikalų, kuriuos šalinti padeda lactobacilli bakterijos.
 
Tie laisvieji radikalai, kurie lieka kenksmingi dėl gerųjų bakterijų stokos ar kokios nors kitokios priežasties, sukelia gaurelių, kurie yra labai gležni, uždegimą, dėl to gaureliai nyksta ir atsiranda opinis kolitas, arba Krono liga.
 
Veikiant blogosioms bakterijoms ardomos nesuvirškinamos medžiagos (dėl to susidaro toksinų). Beje, tokia nesuvirškinamų medžiagų fermentacija ir nuodingų dujų išsiskyrimas yra naudingi, nes stimuliuoja žarnyną. Dėl to lengviau pasišalina dujos ir išmatos, o su jomis ir nesuvirškintos medžiagos. Kuo greičiau šis procesas vyksta, tuo geriau. Taigi griežtai skirstyti žarnyno bakterijų į gerąsias ir blogąsias nereikėtų. Blogosios taip pat atlieka joms skirtą darbą, kuris nebūtinai yra blogas.
 
Be gerųjų ir blogųjų bakterijų, žarnyne yra ir tokių, kurios nėra nei toksiškos, nei naudingos. Tai tarpinės, arba neutralios, bakterijos. Tiksliai klasifikuoti jas sunku.
Svarbiausia – pusiausvyra
Labai svarbu palaikyti visų šių skirtingų bakterijų pusiausvyrą. Panašiai kaip vartojant per daug baltymų – nors jie kaip maistingoji medžiaga organizmui yra būtini – organizmas nuodijamas, taip ir per daug blogųjų bakterijų gali pakenkti, nors tam tikras jų kiekis yra reikalingas organizmo sveikatai palaikyti.
Bet žarnyno bakterijų pusiausvyra yra labai lengvai sutrikdoma. Mikroorganizmai pasižymi trapumu, dėl to juos stipriai veikia aplinka. Jei terpė palanki, jie dauginasi labai sparčiai ir jų gali padaugėti tūkstančius ar net milijonus kartų, o jei nepalanki, jie labai greitai žūsta.
 
Tarpinių bakterijų bruožai dar nėra gerai išaiškinti. Tačiau žinoma, kad supamos gerųjų bakterijų, jos irgi gamina antioksidacinius fermentus, o supamos blogųjų bakterijų, išskiria oksiduotus fermentus, taigi virsta blogosiomis bakterijomis. Trumpai tariant, jų veikla labai priklauso nuo to, kokios bakterijos vyrauja jas supančioje aplinkoje.
 
Žmonės – nors blogųjų bakterijų ir nemėgsta – patys kuria joms palankias sąlygas. Organizmas nekaltas, kad mes nesirūpiname mityba ir sveika gyvensena. Tik nuo mūsų veiksmų priklauso, ar tarpinės bakterijos mūsų organizme virs gerosiomis, ar blogosiomis.
 
Gera sveikata priklauso nuo fermentų
Mūsų sveikata priklauso nuo to, kiek papildomų fermentų gali pagaminti žarnyno bakterijos. Kad pagerintume šį rodiklį, turime kurti gerosioms bakterijoms, taigi ir antioksidacinių fermentų gamybai, palankią žarnyno aplinką.
 
Fermentų turintis maistas padeda daugintis gerosioms bakterijoms, taigi jį galima laikyti fermentų žaliava. Jei valgote gerą maistą, geriate gerą vandenį ir apskritai sveikai gyvenate, žarnyno terpė yra gerai reguliuojama, jums nestinga fermentų ir esate gyvybingas.
  

Žymos: Sveikata, Bakterijos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Iš supermamų forumo: „Visą naktį verkiau. Patarkite – kodėl?“