Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Edita Lankauskienė   |   2015-01-01

Paprastas laimės testas

  
Paprastas laimės testas
© flickr.com
Laimingu galima tapti pakeitus požiūrį.

O, kaip mes visi trokštame būti laimingi! Bet ar esame? Kartais galbūt ir patys nebežinome, nes laimė juk nepriklauso nei nuo turtų dydžio, nei nuo pareigų aukščio, nei nuo kūno svorio.

 Ar įmanoma išmatuoti savo laimę ir kokiu nors stebuklingu barometru nustatyti, esi laimingas ar vis dar nelabai? Psichologų nuomone, laimingi ir nelaimingi žmonės į pasaulį žvelgia iš absoliučiai skirtingų pozicijų, ir jų elgesys tam tikrais esminiais gyvenimo aspektais yra diametraliai priešingas. Taigi, kas išduoda, kad mes nesame laimingi? Jei bent į pusę šių klausimų atsakysite teigiamai – susimąstykite...
Ar mėgsti gandus ir paskalas?
 
Pasirodo, paskalas labiausiai mėgsta savo gyvenimu nepatenkinti žmonės. Jiems rūpi visi gandai, visos apkalbos, rūpi kaišioti nosį į svetimą miegamąjį, jau nekalbant apie svetainę ar kiemą. Iš tiesų, jei esi laimingas ir patenkintas, kodėl tau turėtų rūpėti, kas vyksta už svetimų durų? Lyg gyvenime nebūtų svarbesnių ir įdomesnių dalykų! Laimingi džiaugiasi tuo, ką turi, ir nelygina savęs su kitais, o jei žmogus pavydus, gali iš karto įtarti, kad jis nėra laimingas.
 
Ar perdėtai rūpiniesi kitais?
 
Nelaimingi žmonės, net ir neprašyti besigilinantys į kitų problemas, patys bando pasijusti geriau. Dažniausiai tokių žmonių gyvenimas bespalvis ir nuobodus, tad spręsdami kitų problemas jie nors trumpam jį paįvairina ir užpildo tuštumą. Beje, dažniausiai tokie neprašyti patarėjai ir padėjėjai negailestingai teisia ir aptarinėja kitus, nes tik taip jaučiasi esą vertesni už juos.
 
Ar tau labai svarbus kitų įvertinimas?
 
Laimingi žmonės paprastai daro tai, kas jiems patiems patinka, ir nelabai kreipia dėmesį į tai, kaip šitai bus įvertinta aplinkinių. Kitaip tariant, jie nereikalauja patvirtinimo, kad jie geri, vertingi, laimingi. Tuo tarpu nelaimingi žmonės iš tiesų perdėtai jautriai reaguoja į aplinkinių požiūrį ir atrodo, jog jiems svarbiausia – išpildyti aplinkinių lūkesčius, o kaip jautiesi ir ko nori pats – tai jau antrame plane.
Ar įskaudintas grieži apmaudą ir kerštauji?
 
Kerštauja tik tie, kurie jaučiasi nelaimingi, o jei žmogus jaučiasi pagavęs laimės paukštę, tokia mintis jam net neateina į galvą. Jis neeikvoja jėgų kerštui, tiesiog susitaiko su tuo, kas įvyko, ir džiaugiasi vidine ramybe, o kurdamas ateitį mąsto tik pozityviai. Bet jei žmogus nemoka paleisti neigiamų emocijų ir laiko savyje nuoskaudas, tai jis tik gramzdina save į liūdesį ir nemoka būti laimingas. Jis tarsi sprogdina save iš vidaus ir išgyvena nuolatinį stresą.
 
Ar ginčuose visada sieki būti „teisusis“?
 
Laimingi žmonės moka išklausyti ir aplinkinių nuomonę, nes jie ramūs ir žino, kad visi turi savo įsitikinimus. Juk ne visose situacijose tavo nuomonė gali būti pati teisingiausia, tad pastangos visuomet pasirodyti protingesniu už kitus kartais tik parodo priešingai...
 
Ar turi nepagrįstų lūkesčių?
 
Ko gero, svarbiausia gyvenime yra mokėti priimti žmones tokius, kokie jie yra. Iš tikrųjų bus tik geriau, jei suprasi, kad noras juos pakeisti pagal savo lūkesčius neveda niekur kitur, kaip tik į santykių krizę. Juk visos problemos kyla tada, kai mūsų lūkesčiai neišsipildo. O jei tie lūkesčiai nerealūs, tai kaipgi jie gali išsipildyti?
 
Ar sprendi savo asmenines problemas?
 
Kai iškyla problema, ją vienaip ar kitaip reikia spręsti, nes kuo ilgiau ją ignoruosi, tuo labiau ji didės, kol galiausiai stresas ir nuolatinis nerimas pavers tave tikrai nelaimingu žmogumi. Laimingi žmonės daug ryžtingesni, o kuo žmogus nelaimingesnis, tuo labiau jį apleidžia ryžtas.
 
Ar nepasineri į nuolatines analizes?
 
Ne vienas klystame manydami, kad nuolatinis grįžimas prie tų pačių situacijų ir sprendimų padės pasiekti dar geresnių rezultatų. Iš tiesų tai atneš daugiau žalos nei naudos, nes tai bus trypčiojimas vietoje, savotiškas „buksavimas“, kuris suteikia nerimo ir galiausiai priverčia viskuo abejoti ar netgi viską vertinti neigiamai.
 
Ar gyveni praeitimi?
 
Praeitis todėl ir vadinama praeitimi, kad tai jau praėjo – vadinasi, neliko jokios prasmės sielvartauti, nes to, kas buvo, jau nepakeisi. Laimingi žmonės susitaiko su praeitimi, todėl visą dėmesį sutelkia į ateitį. Jie aktyviai ieško naujų galimybių, kad galėtų iš gyvenimo paimti viską, ką jis gali duoti.
 
Ar pasitiki savimi?
 
Pasitikėjimas savimi – viena iš svarbiausių laimingo žmogaus savybių, bene svarbiausias lyderio charakterio bruožas. Laimingi žmonės jaučiasi užtikrinti ir neabejoja savo vertybėmis ir įsitikinimais, užuot aklai sekę paskui minią.
 
Ar skausmingai priimi kritiką?
 
Jei išgirdęs menkiausią priekaištą į jį reaguoji kaip į asmeninį įžeidimą – labai blogai. Bet kuriuo atveju pirmučiausia turėtum atidžiai išklausyti ir suvokti informacijos visumą. 90 proc. atvejų dramos kyla dėl to, kad žmonės neteisingai interpretuoja gautą informaciją. Laimingi žmonės daug lengviau sugeba pažvelgti į bet kurią situaciją iš savo atskaitos taško.
 
Ar lauki „manos iš dangaus“ ir nuolat esi kuo nors nepatenkintas?
 
Nuolat viskuo ir visais nepatenkintas, susiraukęs ar tūžmingas – toks žmogus tiesiog priešingybė optimistui, kuris gyvenime nepailsdamas siekia vis naujų dalykų. Teigiamas mąstymas tiesiogiai veikia žmogaus laimės pojūtį, nes mintys sutelkiamos į tai, kas gera, o ne į blogus dalykus.
Paradoksas, bet žmogaus laimė priklauso ne nuo besiklostančių aplinkybių, o nuo paties žmogaus požiūrio. Taigi, tas, kas laukia, kad jam laimę sukurs kažkas kitas, daro pačią didžiausią klaidą gyvenime. Reikia ieškoti laimės savyje, o tam pirmiausia reikia išsiugdyti pozityvų požiūrį ir jį išsaugoti net negandų laikotarpiais.
 
 
  

Žymos: Sveikata, Edita Lankauskienė, Laimė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Kuo skiriasi optimistas nuo pesimisto? Ogi pesimistas geria konjaką ir sako:

– Blake smirdi...

O optimistas nuspaudžia blakę ir juokiasi:

– Konjakėliu kvepia!