Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   elegancija.eu   |   2014-11-08

Pažink savo priešą

  
Pažink savo priešą Rūkymo kasmet atsisako vis daugiau žmonių.

Per artimiausius 25 metus nuo rūkymo sukeltų ligų mirs 200–300 milijonų žmonių – jis nusineša daugiau gyvybių, nei visi karai ir marai.

Mes per savo istoriją esame pasiekę neįtikėtinų rezultatų – išmokome nustatyti DNR, suskaldėme atomą, pakeitėme upių kryptis, dykumose pastatėme slidinėjimo trasas ir įveikėme Žemės trauką. Tačiau kodėl niekaip neišmokstame įveikti traukos tabakui, kasmet nužudančiam ne mažiau kaip aštuonis milijonus pasaulio žmonių?
Nekenčiamas ir mylimas
 
Turbūt joks augalas Žemėje nėra taip mylimas ir nekenčiamas vienu metu, kaip tabakas. Tabakas jau keletą tūkstančių metų teikia malonumą milijonams rūkalių, dėl tabako buvo kariaujama, tabakas atnešė trilijonus jo gamintojams bei pirkliams, dabar neša milijardus žmonėms, dėl rūkymo susirgusiems vėžiu ir laimintiems bylas prieš didžiąsias tabako kompanijas. Tabako industrija visame pasaulyje duoda darbo apie 40-iai milijonų žmonių. Tabako kompanijos kasmet reklamai bei rėmimui išleidžia milijardus dolerių, džiuginančių žiniasklaidos bosus, lenktynininkus, baleto šokėjus, simfoninius orkestrus bei muziejus. Prekyba tabako gaminiais teikia džiaugsmą ir visų šalių Vyriausybėms – cigaretės yra labiausiai pasaulyje apmokestintas vartotojiškas produktas. Vien Didžiojoje Britanijoje iš mokesčių už tabako gaminius surenkama dvylika milijardų svarų (nors su rūkymu susijusioms ligoms gydyti išleidžiama 25 kartus mažiau).
 
Kodėl rūko trečdalis suaugusiųjų?
 
Pasaulyje kasmet pagaminama 5,5 trilijono cigarečių, kurias surūko 1,1 milijardas žmonių, arba daugiau kaip šeštadalis pasaulio gyventojų (trečdalis visų suaugusiųjų). Ir, nepaisant visos propagandos, šis skaičius kasmet padidėja beveik trimis su puse procento, tiesa, besivystančiose šalyse. (Kaip rodo praktika, tik didinami mokesčiai rūkalams iš esmės efektyviai mažina rūkalių skaičių – Vakaruose pakėlus cigarečių kainą 10 procentų, per tris mėnesius rūkančio jaunimo sumažėja septyniais procentais, o suaugusiųjų – keturiais.
Tad kodėl žmonės mėgsta rūkyti, nors ir gerai suvokia arba jaučia šio įpročio keliamus pavojus?
Žinoma, socialinių ir psichologinių rūkymo priežasčių yra daug. Kiekvienas, pradėjęs rūkyti dar vaikystėje ar paauglystėje, žino – tai buvo siekis pamėgdžioti suaugusiuosius ar savus herojus, kartais – ir maištas prieš tuos pačius suaugusiuosius. Žmonės, pradėję rūkyti brandžiame amžiuje (nors tokių mažuma), statistiškai dažniausiai tai daro ieškodami saviraiškos formų arba dėl asmeninių išgyvenimų.
Sigmundas Freudas (aršus cigarų mėgėjas) tvirtino, kad norą čiulpti cigaretę sąlygoja pasąmoninis potraukis imituoti motinos krūties žindimą, o pats rūkymo ritualas – tai išdidus priminimas apie pirmykščius laikus, kai žmogus išmoko pažaboti ugnį.
 
Kaip tabakas tapo pasaulio valdovu
 
Pirmieji tabaką pradėjo auginti Šiaurės Amerikos indėnai, manoma, apie 6000 m. per. Kr. Iš pradžių jis buvo naudojamas kaip gydomoji priemonė – jį kramtant buvo malšinamas dantų skausmas, jis barstytas ant atvirų žaizdų. Apie I a. pr. Kr. indėnai tabaką pradėjo naudoti ir religiniams ritualams –šamanai suvokė, kad tabakas sukelia ir reikiamas vizijas (kai kurie jų sugebėdavo prisirūkyti iki tikros nirvanos ir ekstazės). Nuo tada tabakas pasidarė ir taikos pypkių bei dvasių vaikymo priemonė. Tokias pat funkcijas atliko ir kitos substancijos, tokios kaip kanapės, dar iki mūsų eros taip pat rūkytos Vidurinėje Azijoje, Afrikoje, Indijoje ir Tolimuosiuose Rytuose.
 
Vieninteliai europiečiai nepažinojo rūkymo teikiamo malonumo, bet būtent jie išplatino tabaką pasaulyje. Kolumbas atvežė į Europą ne tik tabaką, bet ir patį pavadinimą „cigaras“ (iš jo vėliau kilo ir „cigaretė“) – majai tabaką vadino „syiar“, iš kurio ir atsirado ispaniškas žodis „cigarro“.
Tabakas Europoje netruko išsyk pasiglemžti ir savo pirmąją auką. Kolumbo ekspedicijos narys Alvarecas Gonzalesas, pademonstravęs Ispanijos karališkajai šeimai rūkymo procesą, sukėlė rūmuose tik pasibaisėjimą ir sąmyšį. Dūmai, virstantys iš burnos bei šnervių, tuometinei aukštuomenei priminė patį šėtoną, ir netrukus Gonzalesas inkvizicijos rūsiuose buvo nukirsdintas, o pats tabakas – pasmerktas…
 
Tačiau uždraustas vaisius visada yra saldesnis. Nors valstybių vadovai nuo Japonijos ir Portugalijos baisiomis bausmėmis baudė tabako pirklius, augintojus ir rūkalius (pavyzdžiui, Maskvoje rūkantiesiems buvo išplėšiamos šnervės), tvirtindami, kad auginamas tabakas „atima žemę iš reikalingų žmonėms augalų“, Romos popiežiai smerkė rūkymą kaip „šėtono išmonę“ ir „amoralią intoksikaciją“, įprotis ir malonumas pasirodė stipresni už baimę ir tikėjimą. Nepaisant milžiniškų importo mokesčių (Anglijoje tabakas vienu metu buvo apmokestintas net 4000 procentų), tabakas plito po Europą, iš pradžių kaip gydomoji priemonė (kaip ir kava, arbata bei opiumas) – XVI a. rūkymu buvo rekomenduojama gydyti kosulį ir vėžį, skorpiono įkandimus, kaulų lūžius, peršalimą, odos ligas ir astmą, taip pat buvo manoma, kad tabakas gerina kraujo apytaką. Juoba per vieną maro epidemiją buvo pastebėta, kad rūkantieji juo neužsikrečia. Netrukus tuometiniai gydytojai rekomendavo rūkymą kaip priemonę apsisaugoti nuo maro, iškart po to valstybių vadovai suvokė, kad, užuot draudus tabaką, iš jo galima iždui užsidirbti daug pinigų. XVII a. tabakas įgijo oficialų statusą, 1665 m. Anglijos aukštuomenės mokyklose jaunuoliai netgi buvo mokomi rūkyti. Beje, ir pats terminas „rūkymas” atsirado tame amžiuje – lig tol visose kalbose jis buvo vadinamas „dūmų rijimu”…
 
Antrojo pasaulinio karo metu cigaretės jau buvo oficialiai įtrauktos į visų kariaujančių pusių kareivių maisto davinius. Taip atsirado dar viena ištisinė rūkalių karta, ir karo pabaigoje rūkė daugiau kaip 40 proc. visų Vakarų Europos vyrų, o 1960 m. – jau daugiau kaip pusė. Tabakas tapo pasaulio valdovu.
 
Kova dėl jūsų sveikatos
 
Jau XVI a. medikai pastebėjo, kad rūkalių lavonų vidaus organai yra ištepti „kažkuo gličiu ir juodu“. Dar po šimto metų gydytojams pavyko tabako ekstraktu (kas pasirodė esąs nikotinas) nunuodyti katę, ir iškilo įtarimas, kad rūkymas kažkaip sutrumpina rūkaliaus gyvenimą. Nuo to laiko prasidėjo ir polemika dėl rūkymo žalos žmogaus organizmui.
 
Pagrindinė sudedamoji tabako dalis – nikotinas (taip pavadintas pagal žymiausią Prancūzijos tabako pirklį Jeaną Nicotą) buvo atrastas tik 1826 m., ir po dešimties metų amerikiečių mokslininkai priėjo prie išvados, kad nikotinas gali nužudyti ir žmogų. Nikotinas nėra vien paprasta narkotinė medžiaga. Mokslininkų nuomone, tai pats baisiausias žmonijos nuodas. Tyrimai rodo, kad tik 5–10 procentų geriančiųjų tampa alkoholikais, tik 30 procentų pabandžiusiųjų heroino tampa narkomanais. Tačiau net 70 proc. pabandžiusiųjų cigaretės tampa rūkaliais.
 
50 kartų didesnė tikimybė susirgti vėžiu
 
1912 m. paskelbta pirmoji prielaida, kad tarp rūkymo ir vėžio yra tiesioginis ryšys, tačiau galutinę išvadą moksliškai suformulavo… naciai.
 
Hitlerio Vokietiją išvis būtų galima laikyti pirmąja pavyzdine su rūkymu kovojančia šalimi. Joje dar 1939 m. Hermannas Goeringas uždraudė uniformas vilkintiems asmenims rūkyti gatvėse ir viešose vietose (skirtingai, nei rodoma filme „Septyniolika pavasario akimirkų“), o 1942 m. buvo uždrausta ir pardavinėti cigaretes moterims. 1941 m. SS medikai pradėjo vykdyti neigiamo nikotino poveikio žmogaus organizmui tyrimus su karo belaisviais. Šiuos tyrimus skatino pats Hitleris, asmeniškai nekentęs rūkymo.
 
Vis dėlto nacių tyrimų rezultatai netapo prieinami pasauliui iki pat 1948 m., kai anglų mokslininkas Richardas Dollas, pasirėmęs nacių duomenimis, pirmas oficialiai paskelbė išvadą, kad rūkantieji turi 50 kartų didesnę tikimybę susirgti vėžiu, nei nerūkantieji. Šis įrodymas tapo mokslininkų karo su tabako kompanijomis pradžia, nors pasauliniu mastu rūkymo ir plaučių vėžio ryšys buvo paskelbtas nebeginčijamu tik 1962 m.
 
Praėjusiame amžiuje, pripažinus, kad pasyvus rūkymas yra ne ką mažiau kenksmingas, nei aktyvusis, rūkymas Vakaruose tapo ne tik draudžiamu viešose vietose, bet ir politiškai nekorektišku aktu, didžiosios tabako kompanijos pasistengė atsisakyti savo tiesioginių sąsajų su tabako gamyba, išmesdamos žodį „tabakas“ iš savo pavadinimų ir investuodamos į kitas veiklas. Taip „Philips Morris“ tapo „Atria“ ir plečia savo interesus maisto gamybos srityje (jai priklauso mums gerai pažįstamas „Kraft“ maisto konglomeratas), „RJ Reynolds Tobacco Company“ tapo „RJ Reynolds Industries“ (diversfikuodama savo veiklą į logistiką bei aliuminio gamybą), vėliau – „RJR Nabisco“. „American Tobacco Company“ tapo „American Brands Inc“ ir t. t.
 
Taigi, niekas nebėra kaltas dėl jūsų pasirinkimo. Viskas jums išsakyta, rūkymo padarinius matote pats. Žinoma, praeityje naudotus „spjaudalus, šūdus ir myžalus“ pakeitė pažangūs chemikalai, tačiau rūkymo prigimtis iš esmės nepasikeitė. Tabakas visada buvo ir yra jūsų priešas.
 
 
  

Žymos: Sveikata, Rūkymas, Plaučių vėžys

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Gražūs apatiniai – kaip aukštasis išsilavinimas: nematyti, bet savivertę pakelia!