Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2014-07-10

Saulėtų dienų smūgis sveikatai

  
Saulėtų dienų smūgis sveikatai Vos pajutus perkaitimo simptomus būtina grąžinti organizmui prarastus skysčius.

Atėjus vasarai ir vis aukščiau kylant termometrų stulpeliams gydytojų kabinetus užplūsta ligoniai, nesuprantantys, kuo ir kodėl susirgo. Jungtinės Karalystės gydytojai perspėja, kad dėl dažnai kintančių orų vasarą žmonės serga taip pat dažnai, kaip žiemą. Besidžiaugdami saulės šviesa ir šiluma ne vienas nė neįsivaizduoja, kiek žalos ji gali padaryti sveikatai.

Gyvenant saloje, tokioje kaip Anglija, orų kaita – dažnas ir įprastas reiškinys. Prie jos britai įpranta gyvendami vienodomis sąlygomis nuo mažens, tačiau imigrantams ši užduotis sunkiau įgyvendinama. Pasak gydytojų, staiga besikeičiant oro sąlygoms žmogaus organizmas turi adaptuotis ir imti funkcionuoti priklausomai nuo aplinkos, bet po galingos audros staiga užplūdus karščiams ne visiems žmonėms pavyksta prisitaikyti prie pokyčių ir jie suserga.
„Tiesos“ kalbinta Dovilė teigė sveikatos problemų vasarą Lietuvoje niekad neturėjusi, tačiau persikrausčiusi gyventi į Angliją ji savo kailiu pajuto didmiesčio tvankumo pavojų. „Negaliu teigti, kad Londone vasarą būna panaši kaitra kaip Vilniuje. Čia dieną galima matyti, kaip karštis kyla tiesiog nuo šaligatvio plytelių. Pirmąją vasarą dirbau pačiame miesto centre, tad kartą apalpau Oxfordo gatvėje tiesiog žmonių minioje. Ligoninėje pasakė, kad perkaitau, tačiau nieko rimto nenutiko, tad sulašino lašelinę skysčių ir išleido namo. Daugiau to patirti neteko, mat nuolat geriu daug vandens ir galvą pridengiu skarele“, – patirtimi dalijosi lietuvė pardavėja.
 
Apalpimas nuo šilumos smūgio – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios karštomis dienomis perpildomi ligoninių priėmimo skyriai. Anglijos medikai perspėja, jog šilumos smūgis kur kas pavojingesnis nei perkaitimas saulėje ar tvankioje patalpoje. Žmogaus organizmas apalpimu įspėja, kad nebeveikia kūno vėsinimosi sistema. Šilumos smūgis pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, mat pasikeitus organizmo balansui gali sutrikti ir vidaus organų veikla.
 
Šilumos smūgio ištiktam žmogui staiga pakyla temperatūra ir darosi karšta. Jis pradeda prakaituoti, dažnai parausta ar išsausėja oda, sutrinka orientacija aplinkoje. Pastebėjus šiuos simptomus medikai siūlo nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą, mat tai – pirminiai požymiai, po kurių ištinka sąmonės netekimas, galintis pakenkti sveikatai. Pastebėjus šiuos požymius ar pajutus juos pačiam svarbiausia atvėsinti kūną ir grąžinti jam prarastus skysčius – gerti daug vandens, pilti jį ant kūno, galvą šaldyti vandens kompresais, vėdinti sunegalavusįjį vėsiu oru.
 
Dėl karščio prarado algą
 
Pavojus susirgti nuo karščio kyla tuomet, kai oro temperatūra pasiekia 26 laipsnius šilumos ir daugiau. Pasak Amerikos medikų asociacijos, daugybė didmiesčių gyventojų bent kartą per metus pajaučia perkaitimo simptomų, tačiau dėl jų nesikreipia į medikus. Organizmas perkaista tada, kai esant karštame ore gausiai prakaituojama, tačiau geriama per mažai vandens.
 
Trūkstant skysčių žmogus ima jausti nuovargį, jam svaigsta galva, pradeda pykinti. Tuomet svarbu gerti daug skysčių ir vengti produktų, skatinančių skysčių pašalinimą iš organizmo, pavyzdžiui, kavos, saldžiųjų gėrimų bei alkoholio. Jei perkaitus pradedama vemti, būtina bent dieną pailsėti namie.
Manchesteryje gyvenanti Estera „Tiesai“ pasakojo nekreipusi dėmesio į perkaitimo simptomus ir dėl to vėliau pasigailėjusi. „Dirbdama lauko bare ilgai būnu saulėje, tad kartais jaučiu silpnumą. Kai turiu daug klientų, nespėju atsigerti vandens, todėl nekreipiau dėmesio į negerą jausmą paširdžiuose. Maniau, esu alkana, ištroškusi, ir viskas susitvarkys, kai išgersiu vandens. Vakare viskas praėjo, tačiau taip kartojosi keletą dienų, kol vieną kartą apsivėmiau darbe. Vadovas liepė nueiti į polikliniką, kur man nustatė skysčių ir elektrolitų trūkumą organizme ir uždraudė dirbti bei eiti į lauką visą savaitę. Jei būčiau pailsėjusi vos pajutus negerumą, nebūčiau praradusi savaitės algos“, – kalbėjo padavėja.
 
Jauna mergina pridūrė, kad ilgą laiką praleidžiant lauke būtina nuolat gerti vandenį: „Nesvarbu, kad nejaučiate, jog prakaituojate, per karščius taip būna. Vandens lauke reikia išgerti bent kas valandą. Aš pastebėjau, kad būnant patalpoje ir išgėrus vandens netrukus lekiu į tualetą, o lauke – visai nesinori. Tai pagalvokit, kur tada dingsta vanduo?“ – juokdamasi svarstė Estera.
 
Per daug vandens gali pakenkti
 
Miestų gyventojai dažnai susiduria su vadinamuoju „karščio salos efektu“, kai užplūdus karščio bangoms dienomis šiluma susigeria į asfaltą ir cementą, o vakarais išgaruoja į orą. Šis efektas – klaidinantis, mat manoma, jog karštis žmogų veikia tik skaisčiai šviečiant saulei, o jai nusileidus ir sumažėjus oro temperatūrai pavojus nebegresia.
 
Šis reiškinys pavojingiausias salų, tokių kaip Anglija, gyventojams, mat oro drėgmė, žemas slėgis ir šiluma sukelia tvankumą, galintį susargdinti net miegant. Internetiniuose medicinos puslapiuose patariama atsibudus ryte po ypač karštos nakties pasitikrinti, ar per naktį nepatino galūnės. Žmonėms, miegantiems gerai nevėdinamoje ir tvankioje patalpoje, būdinga gerti daug skysčių. Kai jie vartojami ir naktį, miegantis organizmas nesugeba pašalinti pertekliaus, tad vanduo patenka į audinius.
 
Karštomis dienomis žmonės linkę valgyti mažiau ar apskritai atsisakyti maisto, tačiau geriant daug skysčių ir nepakankamai valgant dieną taip pat galima sau pakenkti. Skysčiams patekus į skrandį išsiskiria skrandžio sultys ir prasideda virškinimas. Negaudamas maisto medžiagų, kurias galima įsisavinti, skrandis stengiasi pašalinti skysčių perteklių, o tai gali sukelti skrandžio refliuksą, pykinimą ir net skrandžio opą.
 
Stengiantis atvėsinti organizmą karštoje aplinkoje patariama vengti gazuotų gėrimų, mat kartu su burbuliukais ir deguonimi skystis lengviau patenka į audinius, tad neišvengiamai tinsta kūnas. Kūno tinimas vasarą taip pat gali būti sutrikusios inkstų veiklos simptomas. Padauginus vandens inkstai nebespėja jo išskaidyti, tad prasideda kūno tinimas ir sumažėja arba apskritai dingsta noras šlapintis, pagausėja prakaitavimas.
 
Per didelis skysčių kiekis organizme gali sukelti vandens intoksikaciją, kai sutrikdoma elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme. Intoksikacija pasireiškia panašiais į perkaitimą sindromais su šlapimo nebuvimu bei traukuliais. Per didelis kiekis vandens pavojingiausias vaikams iki 9 mėnesių, kurių kūno masė maža, o organizmas dar neprisitaikęs apdoroti didelių skysčių kiekių. Dažniausiai apsinuodijimas vandeniu pasireiškia sportininkams, narkomanams bei vandens dietos besilaikantiems modeliams. 2008-aisiais, laikydamasis dietos ir per dvi valandas išgėrusi 4 litrus vandens, mirė 40-metė namų šeimininkė iš Didžiosios Britanijos. Taip pat žinoma keletas atvejų, kai neapskaičiavę savo organizmo galimybių ir išgėrę per daug vandens mirė maratonų bėgikai.
 
Karštis skatina atsinaujinančias ligas
 
Dažnas Anglijoje gyvenantis lietuvis skundžiasi, jog vasarą per didžiuosius karščius paūmėja atsinaujinančios ar peršalimo ligos. Chroniški susirgimai, tūnantys žmogaus organizme, per karščius primena apie save dėl to, kad šiluma išbalansuoja organizmo veiklą ir susilpnina imunitetą. Šiltuoju metų laiku save stebėti ir saugotis patariama sergantiems širdies ligomis ir turintiems problemų dėl kepenų ir inkstų asmenims.
 
Kartu su oro temperatūra didėja ir vidutinis žmogaus kraujo spaudimas, gausus skysčių vartojimas jį dar labiau pakelia, tad širdies problemų turintiems ligoniams patariama nekišti nosies į lauką ir daugiau ilsėtis. Medikų konsultacijų portale webMD teigiama, jog didelis pavojus perkaisti kyla ir sergantiesiems alkoholizmu. Kraujyje esantis alkoholis nuolat skatina iš organizmo šalintis skysčiams, o apsvaigę žmonės perkaitimo simptomų gali nepastebėti ar palaikyti juos alkoholio poveikiu.
 
Vasarą viešajame Jungtinės Karalystės transporte atsiranda daugybė plakatų, rekomenduojančių vartoti daugiau vandens ir patariančių, ką daryti pasijutus blogai. Šie įspėjimai pradėti platinti ne veltui, mat vasarą išauga karščio sukeltų nelaimingų atsitikimų autobusuose bei metro stotyse ir traukiniuose skaičius. Kamuojami dehidratacijos keleiviai bene kasdien alpsta tvankiuose traukiniuose, o kartais patenka ir ant bėgių. Ypač dažnai taip nutinka musulmonams, jei ramadano mėnuo sutampa su karščiausiu vasaros mėnesiu. Kaip žinia, tada musulmonai pasninkauja ir iki saulės laidos negali į burną imti ne tik maisto, bet ir vandens. Dirbantiems ir kasdien keliaujantiems musulmonams tai tikras išbandymas, trikdantis kasdienę rutiną ir kitų religijų žmonėms.
 
Dėl tvankumo ir skersvėjų metro stotyse „Tiesai“ skundėsi Arnoldas, kuriam kiekvieną vasarą atsinaujina pūliuojanti angina. „Vasarą angina man sugrįžta daug dažniau nei žiemą – bent tris ar keturis kartus per vasarą. Sušilęs ir suprakaitavęs lauke einu į metro stotį, kur amžini skersvėjai nuo pravažiuojančių traukinių. Užtenka poros šiltesnių dienų, kad gerklė supūliuotų. Šiaip man ta angina netrukdo, galėčiau dirbti, bet temperatūra pakyla iki 39 ar 40 laipsnių ir laikosi kelias dienas. Net gėda pasakyti, bet pusę vasarų praleidžiu lovoje ir negaliu to pakeisti“, – nuogąstavo ir šiuo metu sergantis lietuvis.
 
Sergantiesiems atsinaujinančiomis peršalimo ligomis medikai pataria to nepamiršti ir stengtis palaikyti vienodą kūno temperatūrą, vietoj šalto vandens gerti šiltesnį, lauko temperatūros vandenį. Žinant, kad teks atsidurti skersvėjyje, bent trumpam apsirengti megztinį ar švarkelį, taip pat vengti ilgą laiką būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes tai silpnina imunitetą ir peršalimas gali atsirasti net nepučiant vėjui.
 
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Sveikata, Vasara

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Teisme:
– Ar jūs žinote, kiek galite gauti už melagingus parodymus?
– Žadėjo tūkstantį dolerių!