Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2013-12-27

Žolininkė: „Ramybę atgausite suderinę norus su galimybėmis“

  
Žolininkė: „Ramybę atgausite suderinę norus su galimybėmis“ A. Karaliūnaitė siūlo nelaukti, kol susirgsi, o grūdintis natūraliomis priemonėmis.

Garsi Lietuvos žolininkė Adelė Karaliūnaitė artėjant gražiausioms metų šventėms sutiko pasidalinti su „Tiesos“ skaitytojais savo mintimis ir patarimais. Liaudies medicinos žinovė pasakojo apie sveiką gyvenseną, tinkamą Naujųjų metų sutikimą bei dvasinį apsivalymą prieš šventes.

 – Kaip patartumėte pasiruošti ateinantiems metams?
– Naujais metais visad laukia daug naujų darbų. Susirašykite sausio ir vasario mėnesių darbus į naują kalendorių ir gerai apgalvokite, ką padaryti būtina, o ką galima atidėti. Taip ramiai praleisite šventes ir tikrai pailsėsite. Jei vakarėlio svečiai linksmi ir supratingi, galite truputį paburti. Visuose namuose galima rasti vilnonių siūlų kamuoliuką. Pradėdami nuo savęs vyniokite ant kairiojo riešo keletą siūlo vijų ir perduokite jį į kairę kaimynui, kad taip pat užsivyniotų. Kai siūlas grįš pas jus, nutraukite. Visi tegul susikaupia ir sugalvoja po vieną labai svarbų norą. Kadangi esate surišti vienu siūlu, tai išsipildys daugybė norų, ne tik tas, apie kurį galvojate kiekvienas. Kai jau pagalvosite, galite nutraukti siūlą tarpuose tarp žmonių. Kiekvienam ant riešo liks siūlo galas. Jį reikia įsidėti į piniginę ir nešiotis visus metus, o prieš kitas Kalėdas naktį išmesti kryžkelėje.
 
 
– Kaip tinkamai pasiruošti žiemos šventėms?
 
– Šios šventės apima viską, tad tiesiog lengviau pasakyti, ko nereikia ar kas netinka, negu išvardyti viską, ką turime atlikti. Pinigai, pinigai, pinigai... Net ir pragmatiškiausiam žmogui dabar nebegalima be jų išgyventi, todėl būtina taupyti šventėms, kaip kad taupome atostogoms ar kokiam didesniam pirkiniui. Susiplanuoti keliones, pasirūpinti lauktuvėmis ir dovanėlėmis iš anksto, ypač jei ką nors darysite savo rankomis, kad netektų paskutinę minutę lakstyti po parduotuves ir galiausiai nupirkti tai, kas liko. Parašyti ir išsiųsti tikrus laiškus su sveikinimais artimiesiems, draugams, verslo partneriams, bendradarbiams. Tiesiog daryti tai, kas būtų jums patiems malonu.
 
– Kokius būdus patartumėte išmėginti tiems, kuriems prieš susikaupimo metą nepavyksta atgauti dvasinės ramybės?
 
– Didžiausią dvasinį nerimą sukelia nesugebėjimas suderinti norų su galimybėmis. Šiuolaikinė aplinka tiek daug visko siūlo, reikalingo ir nereikalingo. Žmogui sunku pasirinkti, kas tikrai būtina. Tai ne tik daiktai, bet ir studijos, bendravimas, menas, kelionės, pomėgiai... Ir dažniausiai viskas įsigyjama skolon. Dar negimęs žmogus jau įtraukiamas į nesibaigiantį skolininkų sąrašą, kuriame dažniausiai lieka ir po mirties. Apie kokią ramybę galima svajoti, kai gyvename skolon? Gyveni, o kažkas be tavo žinios jau praskolino valstybę, kurios pilietis tu esi. Kartais pagalvoju: iš kur ima pinigus tie skolintojai, jei niekas nesugeba jų uždirbti tiek, kad galėtų ramiai pragyventi? Tada, kai siela neranda prieglobsčio, reikia suteikti jai sparnus. Patarčiau rytais iš miegamojo neišeiti be rytinio „seksiuko“ arba mankštos (kiekvienam pagal galimybes). Pavarinėjus kraują, smegenys dirbs geriau ir tikrai suras išeitį iš bet kokios padėties.
– Kaip pasipuošti namus, kad ateinantys metai atneštų į juos sėkmę?
 
– Svarbiausia su visais namiškiais pasidalinti darbus, kad pasiruošimas šventėms visiems suteiktų galimybių pasireikšti. Jei kiekvienas ką nors sugalvos, tikrai bus smalsu pamatyti ar paragauti kūrybos vaisių: gal tai bus iš popieriaus iškirpta snaigė, prilipdyta ant lango stiklo, gal kokie kreivi šleivi kūčiukai, gal kaspinėlis katinui. Namų visumą sudaro asmenybės, todėl labai svarbu nupinti vainiką arba tiesiog surišti juostele žolynų puokštę, kaip toje pasakoje apie po vieną lengvai perlaužiamus šluotos ražus: kai visi surišti viena virvele, niekas negali perlaužti. Kas turi savo javų, gali surišti jų kūlį ir „pasodinti“ seklyčios kampe ant suolo, kaip garbingiausią svečią, kad namus aplankytų gausa. Man patinka pakabinti lietuvišką iš šiaudelių surištą „sodą“ su šiaudiniais paukšteliais, saulutėmis, mėnesėliais. Tarsi visas kosmosas ateina į namus...
 
Kaip į namus pritraukti sėkmę
 
– Šiuolaikinis žmogus vis labiau tolsta nuo gamtos, ir kaip išlaikyti su ja ryšį gyvenant dideliame mieste?
 
– Sveikai gyventi labai sunku, o ypač gamtoje. Miesto džiunglės, palyginti su gamtos – tik juokai. Gamtoje norint išlikti reikia daryti, kas būtina, o ne tai, ką nori. Ten neveikia stebuklingas trikampis: televizorius–šaldytuvas–sofa. Todėl šiuolaikiniam žmogui gamtoje būti pavojinga. Tai koks uodas ar erkė įkąs, tai saulėje nusvils ar peršals sulytas. Kaip nuravėti daržovių lysvę, jei prie pirštų prilipdyti kelis šimtus litų kainuojantys plastikiniai nagai?
 
Gyvenantiems dideliame mieste telieka naudotis gamtoje gyvenančių žmonių sukurtais gaminiais. Sėdėti prie kompiuterio ant pagalvėlės su žolelių sėklomis ir gintaro gabaliukais, šalia pasistačius vazonėlį su bonsu, kad nors retkarčiais akys nukryptų į gyvą sutvėrimą. Virtuvėje ant palangės auginti prieskoninių žolelių, stengtis kuo daugiau maisto gaminti namuose iš šviežių, nešaldytų produktų, galima ir ekologiškų. Dirbtinius saldumynus pakeisti naminėmis uogienėmis, obuolių sūriu, medumi, sultimis. Sunegalavus pagalvoti, ar būtina gydytis sintetiniais vaistais, pasitarti su gydytoju dėl gydymo gamtiniais preparatais galimybių. Kai piniginė leidžia, išvažiuoti pailsėti į gerą kurortą.
 
– Senovės lietuviai per šventes valgydavo specialius patiekalus. Ką patartumėte dėti ant stalo per šias Kalėdas bei sutinkant Naujuosius?
 
– Valgiai visada yra žmogaus ir gamtos ryšys. Padėka Žemei, Saulei, Vandeniui ir Vėjui yra išreiškiama kiekvienai gamtos galybei tinkamai patiekiant valgius. Ant stalo patiesiama šieno. Stalas dengiamas balta gražiausia staltiese. Virti grūdai ir sėklos pasaldinami medumi. Įvairūs žuvų patiekalai dažnai pagardinami grybais, net egzotiškais prieskoniais. Saldūs ir rūgštoki kisieliai iš laukinių uogų, dažniausiai spanguolių, valgomi su mažutėmis skalsiomis duonelėmis – kūčiukais. Tai paslaptingosios Gimimo nakties maistas. Jo negalima nuimti nuo stalo iki ryto – vėlės ateis naktį pavalgyti.
 
Kalėdų rytą, grįžus iš bažnyčios, į stalą tiekiami iš anksto paruošti šalti mėsos ir žuvies patiekalai, karštas raudonas vynas. Tik antroje dienos pusėje patiekiami karšti valgiai, kepta žąsis su obuoliais, šonkauliukai su raugintais kopūstais, keptas paršiukas ar bent jau kiaulės galva. Pavakarę su tortais ir raguoliais jau ateina ir pirmieji svečiai, patiekiama kava, žolelių užpiltinės, degtinė ledukuose, netgi šampanas. Šventinis laikotarpis ilgas, todėl kiekviena šeimininkė ir šeimininkas turi kaip pasireikšti. Aš ruošiu 17 žolelių užpiltinę „Lipk ant sienų“. Dažniausiai kepu įdarytą lydeką ir kiaulienos sprandinę su česnako ir medaus padažu.
 
– Kaip elgtis pasitinkant naujuosius, kad kitąmet lydėtų sėkmė šeimoje, pagerėtų sveikata bei finansinė padėtis?
 
– Visi senieji papročiai labai daug reikšmės teikia švarinimuisi. Dabar žmonės ir šiaip švariai gyvena, todėl kažin ar palieka kitiems metams neskalbtą žlugtą. Pasiruošimas saulės sugrįžimo, Dievo sūnaus gimimo šventei apima labai daug įvairiausių darbų. Norint didelės sėkmės šeimai ir namams verta kiekvieno kambario kiekvienoje kertelėje paberti po keletą įvairių grūdų ir sėklų – vadinamojo sudaro. Tegul susidaro namuose galia, tokia stipri, kad perkūnytų, pakeistų viską gerąja linkme.
 
– Sakoma, prieš Naujuosius metus būtina grąžinti skolas, o kai kas stengiasi išsivalyti organizmą. Kaip patartumėte tai padaryti pigiai?
 
– Skolų atidavimas laiku – tai dvasinis apsivalymas, kuris gal net svarbesnis už kūno apvalymą. Protingai elgtis su pinigais ir turtu reikia pratintis nuo mažumės, todėl būtina gerai apgalvoti ne tik suaugusių šeimos narių išlaidas, bet ir mažųjų galimybes suvokti gautos dovanos vertę ir prasmę. Tikriausiai visiems malonu puošiant Kalėdų eglutę ant jos pakabinti žaisliukus, menančius senelio ar mamos vaikystę. Juk jie tokie trapūs, stikliniai, nupirkti atstovėjus ilgą eilę kokiam „univermage“. Visus turtinius įsipareigojimus siūlau surašyti į stulpelį, o galimybes juos įvykdyti – šalia. Pamatysite, kad turite daug galimybių, o jei pradėsite nuo sunkiausiai įvykdomų, tai galimybės vis didės, ir smulkmenos savaime susitvarkys.
 
Kūno sveikata taip pat reikia rūpintis nuolatos. Tačiau jei norime kalėdiniu laikotarpiu švytėti vakarėliuose, porą savaičių iki švenčių maratono reikia kas dieną rytais prieš valgį išgerti stiklinę žolelių sėklų ir grūdų nuoviro. Aš gaminu tokį mišinį nuovirui „Lieknėk“. Tačiau jei jo neturite, galite 15 minučių pavirti šaukštą linų sėmenų ir šaukštą avižinių kruopų su žiupsneliu petražolių pusėje litro vandens, nukošti ir gerti vietoj rytinės kavos.
 
Nuo ligų – žolių arbatos
 
– Kokius produktus svarbiausia vartoti žmogui žiemą?
 
– Žiemą patarčiau valgyti raugintų daržovių ir vaisių. Ypač tinka senoviškai rauginti kopūstai, nes rūgimo bakterijos yra būtinos geram imunitetui palaikyti. Dabar daug mokslininkų dirba įvairiose sveikatos palaikymo srityse, tačiau vis labiau tolstame nuo sveiko maisto.
 
Žmonių gyvenimo kokybę labiausiai pakeitė elektros naudojimas tiek buityje, tiek maisto gamyboje. Elektrifikacija sudarė galimybę atsirasti stambiems maisto gamybos ir prekybos objektams. Net kasdienio vartojimo maisto produktus dabar sušaldome. Visur stengiamasi įdiegti kažkieno sukurtus standartus.
 
Kokios maisto savybės tapo svarbiausiomis? Ilgas galiojimas, transportuoti tinkama pakuotė, nekintanti spalva ir skonis, sterilumas. Tačiau iš gausybės visus reikalavimus atitinkančių maisto produktų žmogus nebeturi ką valgyti. Nepatingėkite namuose užsiraugti agurkų, antaninių ar kitokių rūgštesnių obuolių, burokėlių, kopūstų, pasidaryti giros iš padžiovintos juodos duonos kriaukšlelės, susirauginti trilitrinį stiklainį pieno ir nusunkti varškytę, paslėgti sūrį. Vienu metu buvo labai madinga namie kepti duonytę. Dabar mes jau įpratę valgyti citrusinius ir kitus egzotinius vaisius. Manau, jie tikrai tinka, tik patarčiau stengtis visus angliavandenių gausiai turinčius produktus valgyti iki pietų, o vakarienei pasirinkti kad ir mėsos kepsnį, puselę silkės su karštomis bulvėmis, lašinukų bryzelį. Skrandis ir kasa turės ką virškinti, todėl ilgą ir šaltą žiemos naktį bus šilčiau ir nereikės vidurnaktį bėgti į šaldytuvą ko nors užkąsti.
 
– Kaip patartumėte gydytis peršalimą natūraliomis priemonėmis?
 
– Tonos vaistų, sukrautų viso pasaulio vaistinių lentynose, tiesiog įpareigoja mus sirgti. Atrodo, kad šioje planetoje jau nebėra sveikų žmonių. Kur mes klystame ir kur nueisime, dėl menkiausio kosuliuko griebdamiesi vaistų? Besaikis siekimas viską, ką gamta sukūrė per milijonus metų, perdirbti, sumalti, supakuoti, eksportuoti į tolimus kraštus, veda prie vis daugėjančių susirgimų ir bevertės senatvės. Bobulytė su ryšulėliu vaistinių žolyčių atrodo tokia menka prieš galingą vaistų pramonę. Tačiau kartais taip reikia to vieno lapelio, šaknelės, uogelės iš gimtinės, kad ir kirmėlytės pagraužto, muselės nutupėto, pelėsiuku apvilkto.
 
Mūsų imuninė sistema kiekvieną sekundę turi mokytis atskirti priešus nuo savųjų. Tik taip galime pritaikyti savo kūnus gyventi dirbtinai sukurtoje aplinkoje. Todėl kiekvieną rytą siūlau pradėti ne suskrudintos kavos puodeliu, o laukinių augalų arbata, kad ir su močiutės atsiųstos uogienės šaukšteliu ar tėvuko kopinėto medaus šlakeliu. Iki pietų suvalgykite porą obuolių su visa odele, net ir sėklas galite sukramsnoti. Prie mėsos patiekalų valgykite krienų ir garstyčių. Jei rimtai sunegalavote – nakčiai gerkite liepžiedžių, surinktų girelėje, arbatos. Ilgametė patirtis leidžia teigti, kad tik laukiniai augalai turi imunitetą stiprinančių savybių. Kiekvienais metais rankomis surenkame kelis šimtus kilogramų laukinių gamtinėse augimvietėse augančių augalų. Iš jų pagaminame mišinių arbatoms, nuovirams, užpiltinėms, tepalų, tyrių su medumi.
 
Daugiau informacijos apie žolininkę Adelę bei jos kontaktus galite rasti tinklalapyje www.adele.lt.
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Sveikata, Gamta, Tradicijos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Dviejų astronomų pokalbis:
– Mano apskaičiavimu, kometa praskries netoli Žemės po milijono šešių šimtų keturiasdešimt penkerių metų ir 3 mėnesių.
– Tu įsitikinęs? O tai iš mūsų po to juoksis...