Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Delfi.lt   |   2018-11-23

Ateityje lietuviai taip paprastai į JK nebeatvyks

  
Ateityje lietuviai taip paprastai į JK nebeatvyks
© Flickr
Nerimaujama ir dėl Erasmus programų.
Jauni lietuviai nebeturės tokių galimybių emigruoti į Jungtinę Karalystę.

Nerimas dėl „Brexit“ vis dar sklando ore, nors laiko susitarimui pasiekti lieka vis mažiau. Į Lietuvą atvykusi profesorė iš Didžiosios Britanijos teigė, kad visi gyvena nežinia. Baiminamasi, jog universitetų durys užsivers kitų Europos Sąjungos šalių studentams ir dėstytojams, nebebus gaunamas finansavimas vykdomiems tyrimams. Profesorė įsitikinusi, kad atvykti ir įsidarbinti pavyks tiems, kurie turės išskirtinius įgūdžius.

Lietuvoje Lyčių lygybės institute (EIGE) viešėjusi Moterų biudžeto grupės (angl. Women Budget Group) pirmininkė, Esekso universiteto profesorė Diane Elson interviu DELFI pasakojo, kad Didžiojoje Britanijoje tvyro nežinia, jaudinamasi dėl galimų pokyčių moterų teisių ir darbo rinkos srityje. Laiko lieka nebedaug, o daugybė klausimų neatsakyta. Jos nuomone, ateityje kitiems europiečiams, įskaitant lietuvius, bus sunku atvykti ir įsikurti Didžiojoje Britanijoje. Šių pokyčių ypač baiminasi universitetų bendruomenės.
- Dėl ko yra daugiausia jaudinamasi vykstant „Brexit“ procesui?
 
- Jaudinamasi, kad kai kurie politikai mato „Brexit“ kaip galimybę išardyti aplinkos apsaugos, darbo rinkos standartų, gyvūnų teisių apsaugos, moterų teisių apsaugos įstatymus. Kai kurie nori tapti šalimi, kuri bando būti konkurencinga savo standartus numetant iki dugno. Mes labai apgailestausime, kad paliekame Europos Sąjungos (ES) tinklą, kuriama priklausėme daugybę metų. Tai atvedė ir mane čia, į Lietuvą. Kas valandą visi dabar sekame naujienas, žiūrime kokia naujausia informacija apie procesą skelbiama.
 
- Nemažai lietuvių yra emigravę į Didžiąją Britaniją. Kaip manote pasikeis jų gyvenimo sąlygos po „Brexit“?
 
- Manau, kad lietuviams bei kitų ES šalių gyventojams, kurie jau dabar gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje viskas bus gerai, jie nepraras savo darbų ar teisių. Kitaip būti negali. Tačiau dabar jauni lietuviai nebeturės tokių galimybių emigruoti į Jungtinę Karalystę (JK), kadangi tikėtina, jog bus tam tikra kvotų sistema: imigruoti į JK galės tie, kurie turės tam tikrą išsilavinimą kvalifikaciją, įgūdžius ir turės darbo pasiūlymą. Bet mes kol kas nieko tiksliai nežinome, nes valdžia mums nesako. Tad, manau, kad tie, kurie ten jau gyvena išsaugos savo darbus, socialinės apsaugos teises, nes moka ten mokesčius. Bet nežinia tvyro dėl jaunesnių kartų ir netgi dėl vyresniųjų. Pavyzdžiui, jeigu tu jau gyveni JK, ten sukūrei šeimą, o tavo vieniša mama arba abu tėvai sensta Lietuvoje ir tu juos nori atsivežti gyventi kartu Londone. Ar tai bus įmanoma? Nėra iki šiol aišku.
 
- Kokia situacija bus universitetuose? Ne paslaptis, kad nemažai jaunuolių iš kitų ES šalių, įskaitant Lietuvą, vyksta studijuoti į Didžiąją Britaniją.
 
- Universitetai ypač sunerimę. Jungtinėje Karalystėje universitetai klesti dėl savo tarptautinių studentų organizacijų. Mes jaudinamės, kad studentai nebesirinks JK universitetų, nes bus per brangu, nes Vyriausybė įpareigos taikyti didesnes kainas atvykstantiesiems iš kitų šalių studentams. Dabar yra paskolų sistema ir ES studentai ja gali pasinaudoti. Manau, ateityje tai bus nebeįmanoma. Dėl to ir jaudinamasi. Jei tau reikia mokėti didžiulę sumą, o yra daugybė kitų universitetų, kurie moko anglų kalba, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Danijoje, Vokietijoje kai kurie, tai mes prarasime ES studentus. Jie pasirinks kitas šalis.
Nerimaujama ir dėl Erasmus programos, kuri leido JK studentams vykti mokytis į ES universitetus, o taip pat ir kitų ES universitetų studentams laisvai atvykti į JK. Daug nerimaujama dėl tyrimų finansavimo. Jungtinės Karalystės universitetai nebegalėtų kreiptis į ES prašydami lėšų savo tyrimams. O iki šiol kreipimaisi buvo ganėtinai sėkmingi.
 
Dar kyla nerimas dėl pačių darbuotojų universitetuose. Mūsų universitetuose yra daugybė profesorių iš kitų ES šalių. Kai kurie jau dabar palieka universitetus, nes nebeatrodo tokia svetinga aplinka, kokia buvo. Jie išvyksta dirbti į kitas ES šalis. Tai ateityje kils dar daugiau problemų įdarbinant dėstytojus iš kitų šalių, universitetams iškils daugybė biurokratinių kliūčių, nes žmonės turės gauti specialią vizą, kurios dabar nereikia.
 
- Paminėjote pokyčius moterų teisių ir darbo rinkos srityse po „Brexit“. Gal galite konkrečiau įvardyti, kokie pokyčiai laukia?
 
- Kai kurie politikai konservatorių partijoje, tie, kurie tvirčiausiai nusiteikę ES palikimo klausimu ir, kuriems nepatinka Theresos May susitarimas, balsuos prieš ją. Jie nori palikti ES ir atsisakyti visų nustatytų standartų darbo, moterų teisių, aplinkos apsaugos srityse, kurie yra dalis ES. Jie tai laiko kaip kažką, kas sulaiko Didžiąją Britaniją nuo ekonominio augimo, prekybos ir, mano, kad jei paliksime ES, visų šių nustatytų standartų galėsime atsisakyti. Mes nerimaujame, kad kai paliksime ES neteksime tam tikrų teisių ir apsaugos.
 
Pavyzdžiui, apsauga nuo neleistino atleidimo, kai esi nėščia. Konkrečiau, tu pastoji ir tave įmonė dėl to atleidžia, arba nebeduoda darbo, kai nori grįžti iš motinystės atostogų. Dabar nuo to apsaugo įstatymai Jungtinėje Karalystėje, bet jie yra susieti su ES direktyvomis. Mes nerimaujame, kad kai nebebus ES direktyvų, kurios saistys ir įpareigos, galime netekti šių teisių dėl politikų sprendimų. Tad tikrai yra daug nerimo, dėl to kas laukia.
 
- Daug kalbų būta dėl galimojo „kietojo“ bei „minkštojo“ „Brexit“ varianto. Kaip manote, kuo galiausiai pasibaigs derybos ir susitarimai?
 
- Neliko daug laiko, bet dabar yra tikra nežinomybė, kas nutiks. Nemanau, kad May turės daugumą parlamente, kuri palaikys jos pasiektą susitarimą Briuselyje. Ir įvairios grupės jį atmes dėl skirtingų priežasčių. Viena grupė nori to vadinamojo „kietojo“ „Brexit“ ir sakys, kad susitarime esame per daug susieti tam tikrais probleminiais klausimais su ES, bet neturime pasisakymo teisės. Tai bus dešiniojo sparno atstovai. Tada bus dalis iš šiaurinės Airijos, kurie yra dešiniojo sparno protestantų grupė, kurie nekenčia idėjos, kad jiems daroma įtaka. Jie balsuos prieš. Škotai nacionalistai balsuos prieš, nes jie iš viso nenori kad JK paliktų ES. Daugelis leiboristų balsuos prieš, nes nori išprovokuoti naujus visuotinius rinkimus ir mano, kad galės padaryti geresnį susitarimą su ES. Ir tada yra kita grupė, kuri balsuos prieš, nes nori surengti pakartotinį referendumą tikėdamiesi, kad balsai pasikeis.
 
- Kaip tuomet scenarijus dėliosis toliau, jei susitarimas bus atmestas? Ar iš viso yra įmanoma, kad būtų rengiamas pakartotinis referendumas?
 
- Kasdien žiūrime analizes, žinias ir viskas yra neaišku. Jei parlamentas nubalsuotų, galėtų būti rengiamas dar kartą referendumas. Tačiau nėra aišku, ar būtų surinkta dauguma parlamente, kuri pritartų pakartotinio referendumo idėjai. Jei vyriausybė „kris“, tada galėtų būti nauji visuotiniai rinkimai. Tačiau vėlgi nežinia, ar juos laimėtų leiboristai, nežinia ar jie norėtų pakartotinio referendumo.
 
- Tačiau, jei bus organizuojami nauji visuotiniai rinkimai reikės iš naujo formuoti Vyriausybę, iš naujo pradėti derybas, o viskas turi baigtis iki kitų metų kovo pabaigos. Laiko tikrai nelieka pakankamai.
 
- Taip, viskas labai labai neaišku. Žiūri, ir matai kaip svaro kursas euro atžvilgiu vis krenta ir krenta, tada sustoja, nes atrodo, kad padėtis kažkiek stabilizuojasi ir viskas bus gerai, bet tuomet vėl kas nors nutinka ir kursas vėl krenta. Aš tikrai nusipirksiu daugiau eurų, nes, manau, kad garantuotai gruodžio pradžioje nebus parlamente nubalsuota už suderėtą pasiūlymą ir svaro kursas dar labiau kris.
 
- Žiūrint iš ekonominės pusės, ar galima teigti, kad po „Brexit“ Didžioji Britanija nebebus tokia stipri ir praras finansų centro vardą?
 
- Visi ekonomistai, kurie tai analizuoja, taip sako. Jau dabar yra labai daug svaro kurso ir Britanijos kompanijų akcijų svyravimų. Situacija gali dar pablogėti, jei prisidės ir politinis nestabilumas. Jeigu mes turėsime net ir „minkštąjį“ „Brexit“, tokį, kokį bando dabar suderėti T. May, vis tie lieka daug nežinios ir įmonės jau dabar palieka šalį. Savo pagrindines būstines iškelia iš Didžiosios Britanijos į kitas ES šalis. Taigi nematau labai pozityvios įtakos.
 
- Pastebite, kad įmonės jau dabar keliasi iš Didžiosios Britanijos. Ar tai reiškia, kad šalyje didėja nedarbas?
 
- Kol kas nematome tokio didelio efekto, tačiau dėl to labai nerimaujama. Pavyzdžiui, automobilių gamybos sektorius yra labai svarbus, bet daugiau tai užsienio kompanijos – Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos. Jeigu jie neturės tokio susitarimo, kuris leis jiems tęsti veiklą, jie sumažins savo operacijas Jungtinėje Karalystėje. Kol kas matėme nedidelį kiekį atvejų, kuomet pasitraukė įmonės ir žmonės prarado darbus. Skaičiai nepakankamai didelį, kad pakliūtų į antraštes. Aišku tai, kad gyvename nežinios laikais.
 
ŠALTINIS: delfi.lt
 
  

Žymos: Europos Sąjunga, Kelionės, Emigracija, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Žmona nuolat erzina mane pasakojimais apie pirmąjį vyrą.
– Bet juk tu gali nuslopinti jos įprotį!
– Kaip?
– Pradėk kalbėti apie savo būsimąją žmoną.