Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vytautė Šmaižytė, \\\\\\\"Atgimimas\\\\\\\"   |   2010-10-31

Beprotybės taikinys – imigrantai

  
Beprotybės taikinys – imigrantai Malmės rajonai, kuriuose gyvena pabėgėliai, vadinami getais

Imigracijos politikos klaidos jau tapo skaudžia rykšte ne vienai Europos valstybei. Pietų Švedijos mieste Malmėje jos prapliupo kruvinų išpuolių serija, kurių taikinys – imigrantai.

Tai, kad šaudoma į žmones, – siaubinga. Tačiau nusikaltėlis nėra tiesiog pamišėlis, aklai šaudantis į atsitiktinius praeivius. Kur kas blogiau – šaulys savo aukomis pasirinko tamsaus gymio žmones. Lyg savotiškai skelbtų – šie neturi teisės egzistuoti šalia šviesiaplaukių ir šviesiaodžių. Tokią mintį vadinti kaip nors kitaip nei pamišimu neįmanoma, kad ir kaip tam priešintųsi profesionalai, reikalaujantys sau teisės skelbti tokio pobūdžio diagnozes.
Ar tai galėtų įvykti Lietuvoje? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Todėl jau šiandien reikia padaryti viską, kad vienų baimė ir netikrumas dėl rytdienos nevirstų kruvina neapykanta kitiems.
 
Trečiąjį pagal dydį Švedijos miestą Malmę prieš tai pasaulį drebinę burbulai ir įvairiausi nuosmukiai paveikė itin skaudžiai. Mieste buvo vienas didžiausių šalyje nedarbas, įmonės bankrutavo viena po kitos.
 
Tad pastarojo dešimtmečio augimas čia dažnai vadinamas tiesiog pasakišku. Malmė iš sunkiosios pramonės miesto virto šiuolaikinių technologijų ir paslaugų miestu. Tiltas, per Eresūno sąsiaurį sujungęs Malmę su Danijos sostine Kopenhaga, priartino miestiečiams ne tik Kastrupo oro uostą, bet ir suteikė galimybę aktyviau judėti, keistis patirtimi. Savaitgaliais Malmės centre danų kalba net užgožia vietinę švedų – dėl svyruojančio kronos kurso kaimynams čia pigiau apsipirkti.
 
Gyventojų skaičius Malmėje kasmet padidėja apie dešimčia tūkstančių – čia gimsta daugiausiai vaikų, čia nori gyventi jauni žmonės, būtent čia daugiausia pensininkų perka butus su vaizdu į jūrą. Daugeliu atžvilgių tai puikus miestas – su dideliais parkais, modernia centrine biblioteka, galerijomis, teatrais.
 
Vis dėlto šis energija pulsuojantis miestas turi savo tamsiąją pusę. Pastaroji ekonominė krizė atskleidė socialinius skirtumus, atvėrė sveikatos apsaugos sistemos bėdas, o rajonai, kuriuose gyvena pabėgėliai iš buvusios Jugoslavijos, Irano ar Somalio, ir šiandien vadinami getais.
 
Sakoma, kad šiandien šiame mieste lengviau įsigyti ginklą nei susirasti darbą – pistoletą eksperimentą atlikusiam žurnalistui pavyko nusipirkti per penkias valandas. Esą nelegalių ginklų gausa Malmėje susijusi su didžiule čia įsikūrusia išeivių iš Balkanų valstybių kolonija.
Išpuoliai prieš imigrantus Malmėje prasidėjo 2009–ųjų vasarą, kai žudiko kulka mirtinai sužeidė automobilyje kartu su tamsaus gymio vaikinu sėdėjusią jauną moterį. Iki šių dienų tokių išpuolių įvykdyta beveik dvi dešimtys. Šūviai aidi visame mieste – ir centre, ir atokiuose rajonuose.
 
Nepaisant viso vidinio pasipriešinimo, kurį jaučiame tam tikriems dalykams, didžioji problema ta, jog blogai elgiasi paprasti žmonės.
 
Kiek daugiau nei prieš savaitę gatvėje šūviu buvo sužeistas tamsiaodis, išgyvenęs Somalio karo siaubą. Žmogus laukė autobuso, kai jį kliudė kulka. Dar kiek anksčiau – greito maisto kioską turintis pabėgėlis iš Irano. Graudu klausytis aukomis tapusių žmonių pasiaiškinimų žiniasklaidoje – jie dirba po 10–12 valandų per parą savo kioske, siuvykloje ar vairuoja taksi. Kaip patys sako, jie nė dienos negyveno iš valstybės pašalpų, o nuo pat atvykimo sunkiai dirbo, kad įsitvirtintų naujoje šalyje. Lyg jie turėtų dar ir pasiaiškinti.
 
Tačiau jų žodžiai labai aiškiai apibūdina padėtį – kai politikai neranda būdų spręsti socialines problemas, šios virsta kruvinomis žaizdomis. Juolab kad net vieno bepročio išpuoliuose įžiūrėti Švedijos visuomenę kamuojančias bėdas nesunku. 1991–1992 metais Švedijoje imigrantus taikiniu buvo pasirinkęs Johnas Ausonius, vadinamasis „Lasermannen“, nes į savo aukas taikėsi lazeriniu taikikliu.
 
Devyni J.Ausonius išpuoliai, už kuriuos jis sėdės iki gyvos galvos, kaip ir pastarieji, sutapo su aršiai prieš imigrantus nusiteikusios Švedijos demokratų partijos (ŠD) sėkmingu žygiu į šalies parlamentą.
 
Prieš kelias savaites Švedijos demokratų partija rinkėjų valia gavo dvidešimt vietų Švedijos parlamente. „Mano sena mama jau kelis mėnesius laukia operacijos ligoninėje, o imigrantai gyvena iš mūsų pinigų ir nė negalvoja dirbti, jie čia susigabeno visą savo giminę“, – kodėl balsavo už ekstremaliąją partiją, paaiškino viena solidi Malmės ponia.
 
Žinoma, dėl visų bėdų kalti jie – kitokie, svetimi. Kad ta pati ponia keturis mėnesius sėkmingai naudojosi ligonio pašalpa dėl mistiškai atsirandančio ir dingstančio, todėl, žinoma, sunkiai diagnozuojamo skausmo dešinėje kojoje – jau kita istorija. Pasižiūrėti į savo kiemą kur kas sunkiau.
 
Kaip gimsta blogis, filosofai klausia nuo šv. Augustino laikų. Šiuolaikiniai mąstytojai į tai turi menkai guodžiantį atsakymą – nepaisant viso vidinio pasipriešinimo, kurį jaučiame tam tikriems dalykams, didžioji bėda ta, kad blogai elgiasi paprasti žmonės.
 
Lietuvai svarbu ne tik išmokti gerovės pamokas, bet ir nesusirgti gerovės valstybių ligomis. Neabejoju, kad Lietuva vieną dieną bus šalis, iš kurios žmonės ne bėgs, o veršis sugrįžti. Šalies ekonomika atsities, augs ir stiprės. Jau dabar kai kurie pramonininkai kalba apie darbo jėgos trūkumą, tad diena, kai turėsime kviestis užsieniečius, ko gero, gerokai arčiau nei įsivaizduojame.
 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Skamba buto durų skambutis. Duris atidaro Petro žmona. Nepažįstama moteriškė lemena:
– Renku aukas girtuoklių prieglaudai...
– Luktelėkite, – atsako buto šeimininkė, – tuoj vieną atitempsiu!
Ir atitempia girtą Petrą.