Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Delfi   |   2018-10-09

Korupcija, nelygybė ir nepagarba – tyrimas atskleidė, dėl ko emigruoja lietuviai

  
Korupcija, nelygybė ir nepagarba – tyrimas atskleidė, dėl ko emigruoja lietuviai
© Flickr nuotr.
Tyrimo metu buvo apklausta 1,5 tūkst. Lietuvos emigrantų, kurie gyvena trijuose Europos regionuose.

Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Rytų Europos valstybės, kenčia nuo didelių emigracijos mastų. Tačiau, nors šalies ekonominė gerovė neprilygsta ES vidurkiui ir pajamų nelygybė išlieka didelė, vien ekonominiais rodikliais migracijos paaiškinti negalima, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas dr. Dainius Genys – vienas iš mokslininkų, Vyriausybės užsakymu parengusių Lietuvos migracijos priežasčių tyrimą, rašoma VDU pranešime spaudai.

„Įprastai pagrindinėmis migracijos priežastimis yra laikomi ekonominiai aspektai. Tačiau, tuo pat metu, beveik intuityviai jaučiama, kad vien jais daugelio išvykstančiųjų pasirinkimo paaiškinti neužtenka – reikia žiūrėti, kas slypi tarp eilučių“, – sako D. Genys ir primena, kad prieš kelerius metus Mičigano valstijos universitete (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame Lietuva užėmė paskutinę vietą tarp 63 valstybių pagal žmonių empatijos – atjautos kitam žmogui – kiekį.
Tai, kad ekonomika nėra vienintelis faktorius, patvirtino ir šio Lietuvos migracijos priežasčių tyrimo rezultatai – tarp svarbiausių aspektų, kurie paskatintų emigrantus sugrįžti, yra ne tik didesni atlyginimai, bet ir didesnė pagarba žmogui, rašoma VDU išplatintame pranešime.
 
Tyrimo metu buvo apklausta 1,5 tūkst. Lietuvos emigrantų, kurie gyvena trijuose Europos regionuose – Skandinavijoje, D. Britanijoje ir P. Europoje. Apklaustųjų buvo prašoma nurodyti tris svarbiausias išvykimo priežastis. Pagal populiariausius atsakymus išryškėjo trys pagrindinės emigrantų grupės: siekiantys užsidirbti (56 proc. visų apklaustųjų), norintys išbandyti save (20,7 proc.) ir bėgantys nuo lietuviško valdymo (20,3 proc.).
 
Šioms trims grupėms priklaususių respondentų atsakymai ir buvo išnagrinėti tyrime. „Pirmoji grupė yra ekonominiai migrantai – kai vykstama su tikslu užsidirbti. Antroji – išvykimas dėl saviraiškos, žmonės, kuriems svarbu realizuoti save. Tuo tarpu trečioji yra protesto grupė – išvykstantys ne todėl, kad nori, o todėl, kad reikia: dėl nepasitenkinimo valdžia, santykio su darbdaviais ar valstybe, žemų atlyginimų ir t. t.“, – teigia D. Genys.
 
Didžioji dalis emigrantų – vis dar Lietuvos įtakos sferoje
 
Natūralu, kad šeima taip pat išlieka vienu pagrindinių emigracijos motyvų. Pas užsienyje gyvenančius giminaičius arba kartu su kitais šeimos nariais emigravo 25,9 proc. apklaustųjų, dar 13,5 proc. kaip vieną pagrindinių išvykimo priežasčių nurodė siekį padėti šeimai, gyvenančiai Lietuvoje.
 
„Dažniau pasitaikė, kad išvyksta vienas žmogus, dažniausiai vyras, o paskui atvažiuoja šeima. Pastebėjome, kad po emigracijos keičiasi šeiminė padėtis: jei prieš išvykstant susituokę buvo arba gyvenimo partnerį turėjo 35,7 proc. apklaustųjų, tai po išvykimo jų dalis ūgteli iki 65,7 proc. Iškėlėme hipotezę, kad šeimas kurti skatina pagerėjusi materialinė padėtis“, – paaiškina D. Genys. Anot tyrėjų, toks šuolis liudija tam tikrą „įsišaknijimo“ procesą, kurį lydi ir integracija į svečios šalies visuomenę.
Kadangi emigracijos priežastys įvairios, todėl nėra ir vieno recepto, kaip šiuos žmones susigrąžinti – tačiau, be abejo, didžiausią teigiamą pokytį suteiktų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje. Tik pačią gyvenimo kokybę apklaustieji apibrėžia skirtingai: vieniems tai geresnės materialinės sąlygos, kitiems – geresnė savirealizacija.
 
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis emigrantų tebėra Lietuvos įtakos sferoje – skaito lietuvišką žiniasklaidą, palaiko ryšius su artimaisiais, domisi šalies aktualijomis. Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo leidžia manyti, kad egzistuoja emigrantų sugrįžimo į Tėvynę tikimybė.
 
Didžiausi Lietuvos trūkumai – korupcija, nelygybė ir nepagarba
 
Siekiant suprasti, kaip šią tikimybę paversti realiais sugrįžimais, apklausos dalyvių buvo klausiama, kokius tris dalykus Lietuvoje jie laiko labiausiai taisytinais, ir, iš kitos pusės, kas jiems labiausiai patinka valstybėje, kurioje dabar gyvena. Respondentai Lietuvą labiausiai kritikavo už korupciją, ekonominę nelygybę, nepagarbą eiliniam žmogui ir biurokratiją, o savo naujuose namuose labiausiai vertino pagarbų valdžios požiūrį į žmogų, optimalų santykį tarp atlyginimo ir atsakomybės bei visuomenės darną ir geranoriškumą. „Kas paskatintų juos sugrįžti – tai milijono vertas klausimas. Vienas aspektas, svarbus visose grupėse – tai pagarba žmogui. Trečiojoje žmonių grupėje, kuri emigravo norėdama pabėgti nuo valdžios, šis faktorius buvo svarbiausias – tai yra, jaučiama pagarba būtų tai, kas labiausiai paskatintų juos sugrįžti“, – pasakoja sociologas.
 
D. Genio teigimu, nors ši vadinamoji protesto grupė iš Lietuvos išvyko dėl priešiškumo valdžiai, nepasitenkinimo, tačiau būdami emigracijoje šie žmonės ne tik nepamiršta gimtinės, bet ir yra patys pilietiškiausi tarp apklaustųjų, aktyviausiai dalyvaujantys pilietinėse iniciatyvose, siejamose su Lietuva.
 
Remiantis apklausos rezultatais, žmonės, kurių Lietuva netenka dėl emigracijos, yra šeimyniški (net 77,6 procentams svarbi šeima), darbštūs, aktyviai ieškantys išeities, adaptyvūs (50,1 proc.), komunikabilūs (37 proc.), pasitikintys ir bendradarbiaujantys (42,3 proc.) bei orientuoti į Lietuvą, lietuvybę. Net 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu emigracijoje išlaikyti lietuviškumą. 47,3 proc. ir gyvendami emigracijoje domisi Lietuvos politikos aktualijomis, mielai pasinaudotų dvigubos pilietybės statusu (77,1 proc.). Ženklūs skirtumai atsiskleidė išnagrinėjus įvairių socialinių bei darbo sąlygų vertinimą Lietuvoje ir emigracijoje. Pagarbą darbuotojui emigracijos sąlygomis teigiamai įvertino 89,3 proc. apklaustųjų, o Lietuvoje – vos 36 proc. Streso lygį darbe emigracijoje teigiamai įvertino 69,3 proc., tuo tarpu gimtinėje – tik 25,5 proc., karjeros galimybes – atitinkamai 74,8 proc. ir 19,1 proc., nuopelnų įvertinimą – 80,6 proc. ir 38 proc.
 
Didžioji dauguma (67,8 proc.) apklaustųjų taip pat nurodė, jog emigracijoje pagerėjo būsto prieinamumas. Emigrantai geriau nei Lietuvoje vertino savo pasirinktoje šalyje teikiamas sąlygas sveikatos apsaugos (51,9 proc. respondentų), švietimo (67,2 proc.), teisėsaugos (65,6 proc.) ir socialinės apsaugos (87,9 proc.) srityse.
 
Lietuvos kaip šeimai palankios valstybės pozicionavimas
 
Apibendrindami tyrimo rezultatus, mokslininkai aptarė faktorius, kurie sudarytų prielaidas emigrantų sugrįžimui – tai gali būti ne tik didesnės pajamos ar mažesnė korupcija, bet ir Lietuvos kaip šeimai palankios valstybės pozicionavimas, geriau komunikuojami pasiekimai socialinio teisingumo srityje. „Visos grupės išreiškė savotišką nusivylimą socialiniu teisingumu Lietuvoje. Vertėtų ne tik efektyviau kovoti su korupcija, bet ir aiškiau komunikuoti apie pasiekimus šioje srityje – tai svarbu, nes socialinio teisingumo jausmas gali mobilizuoti, sutelkti visuomenę“, – tikina D. Genys.
 
Migracijos priežasčių tyrimą kartu su kitais mokslininkais atlikęs sociologas reziumuoja, jog emigrantų ryšius su Tėvyne galima palaikyti ne tik per šeimą ar draugus, bet ir platesnes socialines struktūras. Skatinant pilietiškumą, ypač jaunimo gretose, galima pasitelkti valstybės vidaus politiką, įgyvendinti sprendimus, kurie leistų piliečiams aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime.
 
Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: dr. Dainius Genys, dr. Ilona Strumickienė ir dr. Giedrius Janauskas Vyriausybės užsakymu.
 
  

Žymos: Emigrantai, Emigraciija, Lietuva

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Čiukčiui sugedo laikrodis. Nunešė jį pas laikrodžių meistrą, taip pat čiukčį. Mechanikas, išardęs laikrodį, pamatė, kad tarp mechanizmo dantračių įstrigęs negyvas tarakonas, ir liūdnai sako:


– Neveiks.


– Kodėl?


– Mašinistas numirė.