Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Mantas Petruškevičius, ekonomistas   |   2012-03-06

Londono oro uostai: Rytai prieš Vakarus 

  
Londono oro uostai: Rytai prieš Vakarus

Atrodo, kad nacionalinių oro linijų steigimą Lietuvoje inicijuojantis Vilniaus meras Artūras Zuokas turi stiprų idėjinį partnerį ir kolegą kitoje Šiaurės jūros pusėje. Pastaraisiais mėnesiais Jungtinėje Karalystėje vis garsiau girdima Londono mero Boriso Johnsono atgaivinta grandiozinė idėja rytiniame Temzės upės žiočių regione statyti naują oro uostą.

Šį tikslą ketinama paversti realių veiksmų planu turint vieną vienintelę ambiciją: sukurti geriausią ir didžiausią oro uostą ne tik aplink Londoną ar Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje.
Heathrow buvo klaida
 
Dar prieš 2008-ųjų rinkimus į Londono mero postą B. Johnsonas pasisakė prieš trečiojo Heathrow oro uosto pakilimo tako ir šeštojo terminalo statybas. Vietoj ir taip visu 99 proc. pajėgumu veikiančio, labiausiai apkrauto oro uosto Europoje neišvengiamos plėtros artimiausiais metais meras tuomet puse lūpų užsiminė apie planus ieškoti kitos oro transportui tinkamos vietos.
 
Heathrow oro uostą artimiausi B. Johnsono šalininkai pavadino didžiausia 7-ojo dešimtmečio urbanistine klaida Europoje – mat, beveik tiesiogine to žodžio prasme, virš Vakarų Londono Hounslow’o, Hayeso ir Harlingtono rajonų gyventojų stogų 1968-aisiais buvo pastatytas pirmasis lėktuvų kilimo takas, pritaikytas tarpkontinentinių skrydžių orlaiviams. Jie čia skraido iki šiol.
 
Heathrow oro uostas yra labai arti gyvenamųjų rajonų.
Naujojo oro uosto kilimo takams planuojama pastatyti dirbtinę salą rytiniame Temzės žiočių pakraštyje. Ši vieta yra per 55 kilometrus nuo Londono centro, ji geografiškai nuo gyvenamųjų kvartalų pakankamai toli, tad jokie griežti skrydžių laiko apribojimai nebūtų taikomi ir oro uostas galėtų veikti visą parą. Iš viso jame ketinama aptarnauti iki 150 milijonų keleivių per metus. Palyginimui, šiandien Heathrow tenkantis metinis keleivių srautas siekia 67 mln. žmonių, o paskutinis dienos skrydis dėl tiesiog kitoje gatvės pusėje esančių gyvenamųjų namų galimas tik iki vidurnakčio.
 
Pristatomi statybų objektai
 
Pastaraisiais mėnesiais B. Johnsono darbotvarkėje pagaliau atėjo eilė naujojo oro uosto statybų planams, ir konservatorius Londono meras vis aktyviau ieško projekto šalininkų tarp valdančiosios koalicijos partnerių ir bendrapartiečių, šiems aktyviai pristatydamas savąjį projektą.
 
Specialistų skaičiavimais, naujojo oro uosto kaina gali viršyti 58 milijardus svarų sterlingų, tačiau jau dabar aišku, jog statyboms 100 proc. finansuoti susitarta su privataus sektoriaus įmonėmis. Vienintelis ir pagal apimtį didžiausias uždavinys merui bei koalicinei vyriausybei yra planuojamų statybų teritorijoje įdiegti naują infrastruktūrą. Galima lėšų sąmata pastaruoju metu tikslinama.
 
Pagrindinius tris oro uosto terminalų pastatus ketinama statyti Temzės upės žiotyse už Rytų Londono esančios Essexo grafystės pietuose. Keturiems 4 kilometrų ilgio kilimo takams tiesti siūloma Temzės upėje pastatyti dirbtinę salą, kurią su terminalų pastatais sujungtų nauja geležinkelio atšaka ir kuriai nutiesti upės dugne reikėtų iškasti tunelį.
 
Po oro uosto terminalais būtų statoma ir didžiausia Jungtinėje Karalystėje veikianti geležinkelio stotis, kuri kasdien aptarnautų 300 000 keleivių ir sujungtų oro uostą su didžiaisiais Anglijos miestais bei šiaurine kontinentinės Vakarų Europos puse – ją kasdien tūkstančiai keleivių galės pasiekti greitaeigiais traukiniais per šalia esančio Lamanšo tunelio vėžę. Nutiesus geležinkelį, kelionė traukiniu nuo oro uosto iki Londono centro teužtruktų 20 minučių, o į kitas artimiausias Europos sostines – Paryžių, Briuselį, Amsterdamą – apie 2–3 valandas.
 
Planuose – tūkstančiai darbo vietų
 
Jeigu oro uosto statybų idėjoms bus pritarta, šalia kilimo takų planuojama statyti antrąją Temzės barjerų sieną, kurią ketinama išnaudoti kaip šliuzų grandinę, saugančią naująjį oro uostą nuo potvynių, bei ketinama ten pat įrengti hidroelektrinę, tenkinančią oro uosto elektros energijos poreikius. Be jos, Temzės žiotyse dar yra numatytos vėjo jėgainių parko statybos.
 
Taip atrodo Temzės žiočiuose norimo statyti oro uosto projektas.
 
Anot Londono savivaldybės, didžiulis statybų mastas sukurtų dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų ir ypač pagyvintų Rytų Londono ekonomiką, prie kurios gerovės šiuo metu sėkmingai prisideda tūkstančiai čia dirbančių ir visame regione gyvenančių tautiečių. Prasidėjus darbams, kurie savo mastu prilygtų olimpinių objektų statyboms, Pietų Essexe ir Kente greitai gali atsirasti tūkstančiai naujų darbo vietų: Maidstone, Chathamo, Southend-on-Sea apylinkėse ir vyks pagrindiniai statybų darbai. O kur dar kiti infrastruktūros projektai, kelių tiesimas, naujų mokyklų ir gyvenamųjų namų statybos.
 
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pastačius oro uostą atsiras ir papildomų problemų, susijusių su didesne oro tarša, transporto grūstimis ir, tikėtina, didesniu triukšmo lygiu būtent tuose rajonuose, kuriuose įsikūrę ir tūkstančiai tautiečių, t. y. Bromley, Hexley, Haveringe ir Barkinge.
 
Grėsmė Vakarų Londonui
 
Kad ir koks sudėtingas atrodo techninis įgyvendinimo planas, B. Johnsonui jau pirminėje projekto viešojo pristatymo stadijoje tenka susidurti su dar didesniais politiniais iššūkiais, besistengiant faktais ir argumentais priversti oponentus sudėti iki šiol turėtus ginklus. O pastarieji arsenalą turi gana didelį. Didžiausios problemos, kurios iškiltų įgyvendinant projektą, anot jų, yra dvi. Visų pirma, pastačius naująjį, didžiausią oro uostą šalyje, tektų atleisti dešimtis tūstančių Londono Vakaruose esančio Heathrow oro uosto darbuotojų.
 
Didžioji Britanija paprasčiausiai neturėtų nei išteklių, nei reikalo turėti „du didžiausius“ oro uostus. Antra, neabejotinai nukentės ir šiuo metu svarbiausio oro uosto pašonėje veikiantys viešbučiai, konferencijų centrai bei kiti verslai, kuriuose iš viso dirba per 116 000 žmonių, sukuriančių 2,7 proc. visos sostinėje generuojamos pridėtinės vertės. Iš tiesų Heathrow apimčių sumažinimas, jei nebus imtasi išankstinių veiksmų, stipriai smogtų Vakarų Londono ekonomikai.
 
Kita problema, apie kurią garsiai kalba aplinkosaugininkai – žala laukinei gamtai dėl oro uosto statybų. Teritorijoje, kurioje planuojama statyti oro uostą, plyti didelis gamtos sukurtas migruojančių paukščių rezervatas. Sunaikinus jį, būtų neišvengiamai padaryta žalos gamtai, tačiau specialistai tikina, jog oro uostas užimtų tik nedidelę dalį visos saugomos ir atskirtos teritorijos.
 
Nors skeptikai primena, kad tokių kompleksiškų projektų įgyvendinimas yra labai ilgas procesas, Londono meras tvirtina, jog galimybė užsisakyti pirmuosius bilietus į naująjį Londono oro uostą atsiras jau po 6 metų. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime netrukus, artėjant 2012 metų Londono merijos rinkimams.
 
Pagrindinis B. Johnsono konkurentas juose, buvęs leiboristų meras Kenas Livingstone’as jau aštrina artėjantiems debatams dėl naujojo oro uosto statybos skirtus ginklus. Tačiau, priešingai nei jo konkurentas B. Johnsonas, jis nemato Londono kaip vieno iš stipriausių ir daugeliu aspektų įtakingiausių pasaulio miestų, netolimoje ateityje turėsiančio dar vieną išskirtinį ir sostinės identitetą papildantį unikalų objektą – didžiausią pasaulyje oro uostą ant vandens.
 
O ar į „London International Thames Estuary Airport“ kada nors leisis ir „Air Lituanica“, priklausys nuo dviejų aktyvių merų ryžto bei iniciatyvos.
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Gatviko oro uostas, Heathrow, Artūras Zuokas, Borisas Johnsonas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vaikinas rūpinasi panele:
– Na, kas atsitiko, ko taip raudi?
– Mano tėvai ne... nenori, kad mes su... susitikinėtume!
– Nesisielok, – guodžia ją vaikinas. – Aš susirasiu kitą panelę.