Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2018-12-19

Po Brexit lietuviai dažniau galvoja apie grįžimą į tėvynę: kur ieškoti pagalbos?

  
Po Brexit lietuviai dažniau galvoja apie grįžimą į tėvynę: kur ieškoti pagalbos?
© pixabay.com

Nors viešojoje erdvėje aršiausiai eskaluojamas lietuvių emigracijos klausimas, visgi pastaruoju metu nemažai išvykusiųjų pasvajoja apie grįžimą į Lietuvą. Kaip tikina migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorius Justinas Uba, šiek tiek aktyviau apie grįžimą į Lietuvą pradėta domėtis Jungtinei Karalystei paskelbus apie ketinimą trauktis iš Europos Sąjungos.

„Pastarąjį pusmetį sulaukiame daugiau klausimų, kas laukia po „Brexit“. Ir tai nestebina, nes konkretaus atsakymo, deja, niekas nežino. Nors yra besikreipiančių lietuvių, kurie planuoja savo gyvenimą Lietuvoje, nes po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje nebenorės likti, ryškėja ir dar viena tendencija. Daugėja į mus besikreipiančių britų, kurie ieško, kur išsikelti, nes nori gyventi vienoje iš Europos Sąjungos šalių“, – šių dienų emigrantų aktualijas atskleidžia J. Uba.
Pasak J. Ubos, nusprendusiems išvykti iš Jungtinės Karalystės kyla pačių įvairiausių klausimų, tačiau juos galima suskirstyti į keletą skirtingų sričių: grįžimo planavimas, vaikų leidimo į darželius ir mokyklas, sveikatos priežiūros, socialinių išmokų klausimai ir kita. „Kalbant apie lietuvius, dažniausiai užduodami klausimai nuo „Renkuosi Lietuvą“ veiklos pradžios mažai keičiasi: nuo ko pradėti grįžimą į Lietuvą, kaip tinkamai susiplanuoti šį procesą. Kokius dokumentus reikia parsivežti, kad neprarastumei sukaupto darbo stažo, tęstųsi gaunamos socialinės pašalpos ir pan.
 
Dažnai konsultuojame vaikų leidimo į darželius ir mokyklas klausimais: kaip pasirinkti mokyklą, ko klausti mokyklose ir kokių dokumentų gali reikėti. Ne ką rečiau pasitaiko ir su sveikatos priežiūra susijusių klausimų: kokių dokumentų reikia norint pradėti gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, kokius dokumentus reikia parsivežti“, – pasakoja pašnekovas. Visgi projekto koordinatorius neslepia, kad pasitaiko ir itin netikėtų situacijų, iš kurių jie patys gali pasimokyti.
 
„Kartais per užduotus klausimus mes patys sužinome naujų dalykų. Pavyzdžiui, neseniai sužinojome, kad egzistuoja ES parama katilams keisti namų ūkiuose. Visgi būna ir taip, kad, rodos, suveikia mėnulio fazės. Kartais žmonės prašo išimti jų vaizdo įrašus iš „YouTube“ arba klausia, ar galėtume įjungti televizorių“, – šypsosi pašnekovas. Skambučių daugėja Visai neseniai migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ paleido nemokamą konsultacinę telefono liniją, skirtą JK gyventojams konsultuotis visais klausimais, susijusiais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją.
 
Pasak J. Ubos, nemokama konsultacijų linija (+44-8000-318-521) tapo viena populiariausių priemonių susisiekti su informacijos centru gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje. Taip pat labai išpopuliarėjo tiesioginio pokalbio (live chat) funkcija mūsų atnaujintame tinklalapyje www.renkuosilietuva.lt. „Idėja įkurti tokią liniją kilo tuomet, kai pastebėjome, kad populiariausia susisiekimo su mumis priemonė – telefonas. Vien 2018 m. atsakėme į beveik 2 tūkst. individualių užklausų, iš kurių beveik 900 buvo gautos paskambinus telefonu“, – tikina pašnekovas. J. Uba neslepia, kad esant tokiems užklausų antplūdžiams dažnas nustemba, jog projekte dirba tik keturi žmonės. Visgi, pasak pašnekovo, laikytis įsipareigojimo, atsakyti į pateiktus klausimus per vieną dieną pavyksta.
„Kol kas viskas puikiai pavyksta. Žinoma, pasitaiko ir sudėtingesnių klausimų, į kuriuos atsakymų ar situacijos išaiškinimo tenka laukti iš kitų institucijų, tačiau tai yra pavieniai atvejai. Mes visais atvejais stengiamės informuoti besikreipiančius apie jų užklausos eigą, jei atsakyti į ją kiek užtrunka.“ Netrūko skeptikų Nors dabar projektas „Renkuosi Lietuvą“ sulaukia didžiulio užklausų skaičiaus, J. Uba neslepia, kad dar prieš keletą metų netrūko skeptikų.
 
„Dažniausiai projekto pradžioje sulaukdavome skepticizmo. Žmonės sakydavo, kad ir taip galima viską rasti internete, juk viskas surašyta. Tačiau informacija viešojoje erdvėje yra išsibarsčiusi, tad kylant keliems klausimams rasti visus atsakymus skirtingose institucijose gali užtrukti labai ilgą laiką.
 
Tuo labiau kad dažnu atveju informacija yra surašyta įstatymine kalba, ji oficiali ir kartais sunkiai suprantama. Tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl buvo reikalinga „Renkuosi Lietuvą“, kur visa informacija yra vienoje vietoje ir pateikta suprantama kalba. Taip pat visada galima su mumis pasikonsultuoti tiesiogiai telefonu, tad galime asmenis nuraminti, atsakyti į pokalbio metu kylančius papildomus klausimus“, – teigia koordinatorius. Visgi į praeityje išgirstą skepticizmo bangą projekto rengėjai jau nebekreipia dėmesio ir džiaugiasi, kad pastaruoju metu daugėja projekto įvertinimo.
 
„Praėjusiais metais laimėjome vieną iš „Kryptis Lietuva“ nominacijų už pagalbą informuojant grįžtančius lietuvius, taip pat sulaukiame nemažai pasidžiaugimo iš į mus besikreipiančiųjų, kad labai gerai, kad toks centras egzistuoja“, – gerų emocijų neslepia J. Uba.
 
  

Žymos: Darbas, Lietuva, Lietuviai, pagalba, brexit, renkuosi Lietuvą,

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Adomaitis šaukia ant Juškevičiaus ir Kalniečio:
– Baikit jūs vieną kartą kamuolius Valančiūnui mėtyti!
Šie teisinasi:
– Tai kad jis geras „centras“, treneri...
– Geras tai geras, bet kad jis ant suoliuko sėdi!