Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Indrė Makaraitytė   |   savaitraštis „Atgimimas“   |   2010-10-27

Vilnius be sparnų

  
Vilnius be sparnų
© „Star1 Airlines“
„Star1 Airlines“ - antroji per pastaruosius pora metų žlugusi lietuviška skrydžių bendrovė.

Kas vyksta aviacijos verslo užkulisiuose, Vilniaus oro uostui bandant išsiveržti iš užburto rato?

Skandalingą „Flylal“ baigtį prieš keletą metų priminė dar vienos lietuviškos kompanijos nesėkmė. Prieš mėnesį lietuviška bendrovė „Star Team Group“, palikusi keleivius likimo valiai Europos miestuose ir šiltų kraštų kurortuose bei pusantro milijono įsiskolinusi Vilniaus oro uostui, neteko licencijos ir prašo bankroto.
Negana to, latvių bendrovė „Airbaltic“ sumažino skrydžių kiekį iš Vilniaus, nors estų bendrovė skrydžių skaičių padidino. Tiesa, tik iki Talino.
 
„Viskas labai dinamiška“
 
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis su problemomis Vilniaus oro uoste susidūrė vos gavęs portfelį. Jam būnant ministru bankrutavo „Flylal“, o per keletą metų surasti vadinamąją bazinę kompaniją taip ir nepavyko.

Ministras sako, kad visi kelerių metų nestabilumai, kai vieną mėnesį skrydžiai yra, kitą – jau nebe, yra susiję su tuo, kad „mes neturime nacionalinio vežėjo, neturime bazinės kompanijos, tai viskas labai dinamiška”.

Ekspertai sako, kad Lietuva tiesiog nesugeba išnaudoti savo potencialo ir nelabai žino, ko ji nori Vilniaus oro uostui.

Be to, kaip pabrėžia Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, Lietuvos Vyriausybė linkusi investuotojus „pirkti“ subsidijomis, bet ne vilioti patraukliomis verslo sąlygomis. O savo menkomis finansinėmis galimybėmis konkuruoti su stipresnėmis ir didesnėmis šalimis vargiai gali.

Kokios viltys, kad pagaliau, norint patekti į Vilnių ir iš jo išvykti, nereikėtų persėsti iš lėktuvo į lėktuvą kas keli šimtai kilometrų, kaip ir keltis trečią ryto, kad, pirma nuskridęs į Rygą, galėtumei apie pietus pasiekti Briuselį ar kitą Europos miestą?
 
Kalbama, kad vilčių yra
 
Pasigirdo daug gerų atsiliepimų dėl Vilniaus oro uosto taikomų mokesčių lengvatų. To anksčiau trūko, ir dėl to šis vienas svarbiausių infrastruktūros objektų buvo tarp nepatraukliausiųjų regione.

Be to, tuo pat metu, kai žmonės grūdosi oro uostuose ir keikė „Star Team Group“ dėl sugadintų atostogų ir prarastų pinigų, latvių kompanijos „Airbaltic“ prezidentas Bertoldas Flikas kartu su susisiekimo ministru E. Masiuliu paskelbė, kad Vilniuje kitais metais bus steigiama nauja skrydžių bendrovė. Vilniuje įsteigta latviško kapitalo UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ pirmą skrydį iš Vilniaus numačiusi 2011-ųjų balandį.

Su nauja skrydžių bendrove daug vilčių sieja ir susisiekimo ministras, kuris buvo kritikuojamas už tai, kad kartu su verslininku, vienu „Airbaltic“ akcininkų B. Flicku dalyvavo spaudos konferencijoje, kai šis pranešė, kad Vilniuje steigs naują bendrovę. Ministras sako, kad jam tokie latvių planai atrodo perspektyvūs.

Santykiai su Latvijos vyriausybe – komplikuoti 
 
Merdėjančiam Vilniaus oro uostui naujų aviakompanijų atėjimas – lyg gaivaus oro gurkšnis, tačiau ekspertai skambina pavojaus varpais. Kyla daug įtarimų, jog B. Flickas Lietuvą pasirinko vedamas ne visai švarių ketinimų.

Esą žadamos „Airbaltic“ akcininko investicijos Lietuvoje yra skirtos ne Vilniaus oro uostui plėsti, o sužlugdyti jį kaip potencialų Rygos konkurentą.

Ekspertai sako manantys, kad B. Flicko viražai Lietuvoje – tik žaidimai. Ir pirmiausia dėl nesutarimų su Latvijos valdžia, su kuria jis kartu valdo bendrovę „Airbaltic“.

Nesutarimai prasidėjo premjeru tapus Valdžiui Dombrovskiui, kurio vedamas politinių jėgų aljansas sugebėjo laimėti rinkimus ir prieš keletą savaičių, nors Latvija buvo paskendusi rimčiausioje visame regione krizėje.

B. Flicko remiamas judėjimas – ekspremjero Andrio Škėlės ir oligarcho Ainaro Šleserio tandemas – pastaruosius Seimo rinkimus triuškinamai pralaimėjo.

Latvijos vyriausybė jau anksčiau buvo pareiškusi, kad B. Flickas negali sėdėti ant dviejų kėdžių ir dirbti Vilniaus ir Rygos oro uostams. Manoma, kad B. Flickas investicijomis į Lietuvą tiesiog šantažuoja Latvijos vyriausybę ir rimtų ketinimų Vilniaus atžvilgiu nepuoselėja. „Airbaltic“ akcininkas, jei tokiais būdais iš Latvijos vyriausybės nuolaidų negautų, tiesiog užimtų strategiškai svarbią vietą Vilniuje, kad čia neateitų stipresni konkurentai Rygos oro uostui.

Konkurencija šiuo metu įtempta, ir Vilnius dėl naujų aviakompanijų labiau konkuruoja ne su Ryga, o su Talinu.

Viena iš potencialių galimybių – suomių „Finnair“ dairymasis, kurį oro uostą – Vilniaus ar Talino – pasirinkti. Vilniaus oro uostą į šį sąrašą „Finnair“ įtraukė plėtodama naujus ryšius su vokiečių „Air Berlin“ ir planuodama plėtrą į Aziją.

Lietuviai klastos neįžvelgia
 
Ekspertai sako, kad, jei Lietuvos Vyriausybė bus trumparegė ir ieškos trumpalaikių sprendimų, Vilniaus oro uostas liks aptarnaujančiu Rygą ir – be jokių plėtros galimybių.

Ir jei išties B. Flickas stengiasi, kad Vilniaus oro uostas neturėtų galimybių plėstis – taip jis padarytų už mūsų pačių pinigus ir su mūsų valdžios parama.

E. Masiulis sako jau kurį laiką stebintis konfliktą tarp Latvijos vyriausybės, kuri valdo kontrolinį „Airbaltic“ paketą, ir privataus akcininko B. Flicko.

„Šiuo atveju man sunku pasakyti, kaip toliau bus plėtojami scenarijai, bet neatmetu galimybės, kad privatus akcininkas gali turėti planų ir diversifikuoti savo verslą, perkeldamas dalį skrydžių į Vilniaus oro uostą. Ar tai daroma iš keršto, ar dėl nesusitarimo, man nesvarbu“, – sako ministras.

Ir E. Masiulis, ir „Airbaltic“ atstovas Tomas Vizgirda kalba, kad jokios finansinės paramos naujai bendrovei niekas nežada.

Ekspertai mano kitaip. Anot jų, būtent Vyriausybės žadami pinigai yra pagrindinis dalykas, kodėl į Vilnių norėtų ateiti tiek su „Airbaltic“ akcininku susijusi bendrovė, tiek visos kitos.

Laisvosios rinkos instituto prezidentė R. Vainienė teigia, kad visas aviacijos verslas yra pagrįstas dosniomis subsidijomis iš valstybių iždo.

„Apie nacionalinį vežėją jau turbūt niekas Lietuvoje nebekalba, nes Europoje išnykus sienoms tai tapo visišku nesusipratimu. Bet apie valdišką vežėją arba apie subsidijuojamą vežėją, kuriam už tam tikrus skrydžius būtų primokama, kalbama daug ir dažnai. Tai ir yra subsidijos, kurios šiaip neturėtų būti toleruojamos, bet šiame versle jų yra labai daug. Matyt, ir mūsų Vyriausybė paslydo ant šitos banano žievės“, – sako ekspertė.

Ar tai reiškia, kad visos bendrovės jų tikisi? „Žinoma. Tai kam tada buvo patvirtinta Susisiekimo gerinimo programa, kuriai skirta 30 milijonų litų per trejus metus? Tai ir yra subsidija. Aišku, sumokėjus skrydžiai vyksta. Tai yra toji matoma pusė, kai visi ploja ir visi džiaugiasi. Net ir pensininkai, kurie galvoja: na va, Lietuva – patraukli šalis, į ją skraido lėktuvai. Bet yra ir nematoma pusė ir sąskaitos, kurias kažkas turi apmokėti”, – pastebi Laisvosios rinkos instituto prezidentė.
 
Ambicingi planai
 
UAB „Baltijas aviacijas sistemas“ 2011 m. ketina pasiūlyti reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus į Londoną, Dubliną, Paryžių, Miuncheną, Romą, Varšuvą, Stambulą, Maskvą bei turistinius reisus, kurie bus vykdomi ne visus metus, į Maljorką, Atėnus, Larnaką, Antaliją, Hurgadą.

Iki 2015 m. turėtų būti ir tiesioginiai skrydžiai į Sankt Peterburgą, Helsinkį, Berlyną, Budapeštą, Kijevą, Kopenhagą, Gdanską, Oslą, Stokholmą, Briuselį, Frankfurtą, Tel Avivą, Milaną, Malagą, Oulu miestą Suomijoje, iš viso – skrydžiai 28 kryptimis.

Iš pradžių BAS keleivius planuoja skraidinti trimis „Boeing 737“ orlaiviais, o iki 2015 m. numatyta jau turėti 10 lėktuvų – 5 „Boeing 737” ir 5 „BombardierQ400“.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Koks skirtumas tarp dramblio ir blusos? Tas, kad drambliai gali turėti blusų, o blusos turėti dramblių ne.