Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Mantas Petruškevičius, ekonomistas   |   2012-05-29

Reforma drebina mokesčių sistemos pamatus

  
Reforma drebina mokesčių sistemos pamatus Jeigu politikai imsis reformos, tai bus viena didžiausių pertvarkų mokesčių sistemos istorijoje.

Pastaraisiais metais Jungtinės Karalystės vyriausybė nuolat teikė vieną siūlymą po kito, kaip išvesti šalį iš ekonominės krizės. Politikai bandė diskutuoti su visuomene apie būdus, kurie padėtų atgaivinti ūkį ir efektyviau paskirstyti viešuosius finansus, bei siūlė imtis atsakingo taupymo priemonių, kurios bent šiek tiek sumažintų būsimųjų kartų skolos naštą per ateinantį šimtmetį.

Tačiau siūlymas, kurį išgirdome iš specialios ekspertų sudarytos darbo grupės, pranoko visus lūkesčius ir sukėlė didžiulę diskusijų bangą šalyje. Valdančioji koalicija netrukus svarstys siūlymą pradėti vykdyti didžiausią per pastarąjį šimtmetį mokesčių reformą: iš esmės atsisakyti daugelio kol kas esančių įprastų mokesčių formų ir vietoj jų palikti vienintelę ir vienodą visiems 30 proc. rinkliavą nuo visų jūsų pajamų.
Jeigu specialiosios ekspertų grupės siūlymams bus pritarta, greitai gali būti atsisakyta socialinio draudimo mokesčio (angl. National Insurance), pelno mokesčio (angl. Corporate tax) ir netgi paveldėjimo (angl. Inheritance Tax) bei oro transporto keleivių mokesčių (angl. Air Passenger Duty), o akcizas degalams, planuojama, sumažėtų 5 pensais už vieną litrą.
 
Šiais siūlymais, kurie turėtų radikaliai pakeisti iki šiol buvusią mokesčių surikimo tvarką ir apskritai pakoreguoti britų visuomenės suvokimą valstybės fiskalinės politikos klausimais, siekiama dar labiau efektyvinti viešųjų finansų surinkimą bei perskirstymą. Jeigu pokyčiams bus pritarta, per ateinančius 15 metų tikimasi 8,4 proc. laipsniško bendrojo vidaus produkto prieaugio vien dėl šio pokyčio.
 
Kad būtų paprasčiau suvokti, galime įsivaizduoti: efektas būtų panašus, jei kiekvienam namų ūkiui Jungtinėje Karalystėje valstybė paskolintų po 5000 svarų sterlingų vidaus rinkos vartojimui skatinti. Po penkiolikos metų toks pinigų kiekis, „įsisukęs“ į vidaus vartojimo rinką, sudarytų panašų efektą šalies ūkio augimui.
 
Anot siūlymų autorių išsamių skaičiavimų, valstybė sutaupytų nemažą sumą, iki šiol skiriamą neefektyviai veikiančiam biurokratiniam mokesčių rinkliavos mechanizmui. Ar žinojote, jog kiekvienam 100 £ mūsų mokamų mokesčių surinkti rinkliavą administruojančio biurokratinio aparato išlaidos siekia 1,14 £ svaro, ir tai yra vos dviem pensais mažiau nei 1958-aisiais! Be valstybinių išlaidų, naujasis mokesčių surinkimo mechanizmas taip pat gerokai supaprastintų administracinę darbdavių (kitaip – verslo) naštą, nes nebeliktų socialinio draudimo mokesčio prievolės nei darbdaviui, nei darbuotojui. Tektų pildyti mažiau ataskaitų, anketų bei kitų iki šiol būtinų dokumentų. Tokiu atveju, įprastas socialines garantijas užtikrintų vienintelis 30 proc. pajamų mokestis.
 
Be to, kiekvienam dirbančiajam itin svarbu yra tai, jog reformavus mokesčių sistemą neapmokestinamų metinių pajamų suma padidėtų iki 10 000 svarų sterlingų iš karto, o ne palaipsniui per keletą metų, kaip buvo planuota iki šiol. Taigi, viską sudėjus, iš vyriausybei svarstyti perduotų 400 puslapių medžiagos su išsamiomis išvadomis bei galimais reformos įgyvendinimo scenarijais galime daryti išvadą, jog iš naujosios mokesčių tvarkos daugiausiai išloštų mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys.
 
Dviejų asmenų šeima, kurios bendros pajamos siekia 28 000 £ per metus (t. y., jeigu abu asmenys uždirba šiek tiek daugiau negu minimumą), pagal naująja tvarką per metus sutaupytų apie 3400 £, nes mokėtų mažiau mokesčių valstybei.
Vis dėlto, anot specialiosios darbo grupės išvadų, mokesčių reforma nebūtų nuostolinga ilguoju laikotarpiu tik tuomet, jeigu valstybė atsispirs pagundai neapgalvotai paišlaidauti. Jeigu bus laikomasi fiskalinės drausmės, po 15 metų valstybės skolą pavyktų sumažinti 35 mlrd. svarų sterlingų per metus. Planuojama, jog būtent tokia papildoma suma atsirastų įvairioms būtinosioms socialinėms reikmėms gerinti, kurių išlaidoms padengti šiuo metu britams tenka skolintis iš pasaulinių finansų rinkų.
 
Kaip minėjo specialiosios darbo grupės atstovai savo išvadose, „Jungtinei Karalystei atėjo laikas apsispręsti, kurią valstybės finansų politikos kryptį toliau pasirinkti: ar pasilikti senąją, neefektyviai veikiančią mokesčių sistemą, dažnai nepelnytai baudžiančią vienus bei nuolaidžiaujančią kitiems, ar pasirinkti naują kryptį su drastišku, bet realiu ir pamatuotu reformos planu, tinkančiu dinamiškiems XXI amžiaus ekonomikos iššūkiams.“
 
Jeigu iždo kanclerio George’o Osborne’o susidomėjimas naujaisiais siūlymais virstų kūnu (kas yra išties tikėtina stebint, kaip aktyviai pastarosiomis dienomis bandoma užmegzti dialogą su visuomene), tampume naujųjų laikų didžiausios mokesčių reformos liudininkais Vakarų pasaulyje. Turint omenyje tai, kad procesas vyksta Didžiojoje Britanijoje, bus įdomu stebėti, kokiomis dialogo su visuomene formomis bus pakeisti britų ausį neretai rėžiantys terminai: tiek „naujųjų laikų“, tiek – dar labiau – „reforma“.
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Ekonomika, Mokesčiai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Moteris sėdi restorane ir sako padavėjui:
– Atnešk man tai, ką valgo šalia esantis ponas.
Padavėjas atsako:
– Gerai, ponia.
Truputį vėliau padavėjas prieina prie jos staliuko ir sako:
– Ponia, man labai gaila, bet tas ponas nesutinka atiduoti savo porcijos.