Nuteistieji į savo vergiją dar 2013-aisiais paėmė du tautiečius, suvilioję juos pažadais apie gerą darbą ir atitinkamą atlyginimą. Deja, realybė nukentėjusiesiems buvo negailestinga: jie gyveno pelėsiais apėjusiame kambaryje be lovų, marinti badu, o užtrijų mėnesių triūsą tegavo po 10 svarų atlygį.

K.Sasmurinas ir L.Ratautas aukoms aiškino, kad tai viskas, kas liko, atmetus skolas už nuomą, transportą, elektrą ir mokesčius.

 

Istorija prasidėjo tada, kai nuteistieji įtikino Lietuvoje gyvenančius asmenis atvykti į Jungtinę Karalystę, mainais pažadėję būstą, maistą ir darbą.

 

Ir nors darbas iš tiesų buvo suteiktas – nukentėjusieji spėjo pasidarbuoti dviejuose fabrikuose, jie darbdaviams privalėjo nuolatos meluoti. Jiems buvo įsakyta pateikti klaidingą adresą ir nurodyti K.Sasmurino ar L. Ratauto banko sąskaitų numerius.

 

Iš vergijos gniaužtų nukentėjusiuosius išgelbėjo žemės ūkio ir maisto sektorių prižiūrinti tarnyba, kuri dėl kilusių įtarimų kreipėsi į socialinius darbuotojus ir policiją.