Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Giedrius Drukteinis   |   Elegancija.eu   |   2013-04-19

Žaliaakės Mercedes spindesys ir skurdas

  
Žaliaakės Mercedes spindesys ir skurdas

Viena iš didžiausių neteisybių, ištikusių prekės ženklus, yra ta, kad nuostabųjį automobilį „Mercedes“ žmonės mūsuose yra linkę vadinti mersedesu arba dar grubiau – „mersu“, taip tarsi dar labiau įtvirtinant, kad tai yra vyriškos giminės daiktas.

Tačiau pavadinimą „Mercedes“ šiam automobiliui suteikė ne kas kitas, o būtent mergaitė. Graži ir tragiško likimo, keistai atsidūrusi šalia Vokietijos automobilių pramonės pionierių Gottliebo Daimlerio, Wilhelmo Maybacho ir Karlo Benzo ir suteikusi šiam verslui tai, ko jam visada trūko – švelnumo ir trapaus moteriško žavesio.

Pionierius Nr.1 – Karlas Benzas
K. Benzas (1844–1929) yra laikomas pirmojo pasaulyje automobilio kūrėju. Jis gimė Vokietijoje kaip Karlas Vaillantas, mat už jo tėvo, geležinkelio depo šaltkalvio Johanno Benzo, motina ištekėjo praėjus tik keliems mėnesiams po naujagimio atsiradimo. Dar po dvejų metų jo tėvas žuvo atsitiktinai papuolęs po traukiniu, ir būtent jo atminimui sūnus buvo pervadintas Karlu Friedrichu Benzu.
 
Nors vaikystė buvo skurdi, bet motina atidavė viską, kad sūnus įgytų gerą išsilavinimą – Karlsruhės politechnikos universitete jis įgijo mechanikos inžinieriaus specialybę. Sulaukęs devyniolikos, K. Benzas išmoko važiuoti dviračiu, ir būtent nuo tada jo neapleido aistra sukurti „savaeigį vežimą, važiuojantį be arklio“.
 
1885 metais pasaulį išvysta pirmasis automobilis „Benz Patent Motorwagen“ – triratė konstrukcija iš metalinių vamzdžių ir vieno cilindro variklio, pritaisyto jo užpakalyje. Beje, pirmą kartą demonstruodamas savo kūrinį Karlas Benzas jo nesuvaldė ir įsirėžė į namo sieną. 1886 metais gavęs patentą savo „motorwagenams“ K. Benzas pradėjo juos pardavinėti 1888 metais – tai buvo pirmasis komercinis automobilis pasaulyje. Tiesa, jis turėjo daug trūkumų, pvz., be pagalbos net negalėjo užvažiuoti į kalvelę, ir paties K. Benzo žmona pasiūlė jam sukurti kelių pavarų sistemą. Bėdų kėlė ir benzinas – tada jis buvo parduodamas tik vaistinėse. Benzininiai K. Benzo automobiliai nebuvo tokie greiti kaip gariniai, nei tokie ekonomiški kaip elektromobiliai. Jo ratai nebuvo pritaikyti ir grįstiems Vokietijos keliams.
 
K. Benzas, imdamasis tokio verslo, rizikavo visu savo turtu, tačiau jam padėjo ne tik tikėjimas automobilio perspektyvomis, bet ir šeimos parama. K. Benzo žmona nukeliavo savo vyro sukonstruotu automobiliu šimtą kilometrų aplankyti savo motinos (beje, automobilį stabdydavo tarp stipinų įkišdama savo nusiautą batą – taip kilo idėja sukurti stabdžių sistemą) – ir tai buvo geriausia reklama. 1894 metais K. Benzas pradeda serijinę naujojo keturračio dviejų cilindro variklio automobilio „Viktorija“ gamybą, ir jis tampa komercine sensacija. Paskutiniais XIX amžiaus metais K. Benzo kompanija buvo didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje, pagaminusi 572 vienetus.
 
Pionierius Nr. 2 – Gottliebas Daimleris
Būsimasis Vokietijos automobilių pramonės pažiba G. Daimleris (1834–1900) gimė kepėjo šeimoje. Jo gabumai mechanikai taip pat pasireiškė jau vaikystėje. Nors 1852 metais jis buvo oficialiai inauguruotas ginklininku, tačiau stačia galva pasinėrė į taikią pramoninę mechaniką. 1863 metais jis vienoje gamykloje užtiko gizeliu besidarbuojantį penkiolikametį našlaitį Wilhelmą Maybachą (1846–1929), būsimąjį prabangių automobilių pavadinimo autorių, ir netrukęs įžvelgti jo talentą tapo jo globėju ir viso likusio gyvenimo kompanionu.
 
Pasitraukęs iš techninio gamybos vadovo posto didžiausioje pasaulyje stacionarių variklių „Deutz“ gamykloje, 46 metų G. Daimleris savo namo daržinėje įkūrė savo kompaniją ir kartu su W. Maybachu pradėjo konstruoti naujo tipo vidaus degimo variklį. Nuolatinis bildesys, sklindantis iš daržinės, kėlė padoriųjų vokiečių kaimynų įtarimą, ir pasklidus gandams, kad G. Daimlerio pašiūrėje nelegaliai kaldinamos monetos, vieną vakarą ten apsilankė policija. Policininkai vietoj sukčių daržinėje rado du padoriai atrodančius ponus prie keisto aparato...
 
1883 metais G. Daimleris gavo patentą savo sukurtam 250 sūkių per minutę darančiam varikliui su horizontaliu cilindru. 1885 metais jis įmontuoja tokį variklį į dviratį (tai tampa motociklo prototipu), su kuriuo jo sūnus nuvažiuoja tris kilometrus, vėliau – į keturratį vežimą, ir taip atsiranda jo automobilis. Siekdamas išpopuliarinti savo išradimą, G. Daimleris montuoja variklius visur, kur tik įmanoma – motorinėse valtyse, drezinose, atrakcionų parko geležinkelio lokomotyve, tramvajuose, netgi oro baliono gondoloje. Jo variklius pavyksta gerai parduoti visoje Europoje, ir 1890 metais G. Daimleris įkuria kompaniją DMG („Daimler Motoren-Gesellschaft“), kuri netrukus pagamina pirmąjį automobilį.
Pardavėjas Nr.1 – Emilis Jellinekas
Vokiečius triukšmingieji automobiliai baugino, ir niekam, įpratusiam prie tylių kelionių karieta, jie nepatiko. Ir, likimo ironija, Vokietijos automobilių pramonė gimė Prancūzijoje...
 
E. Jellinekas (1853–1918) buvo vyriausiojo Vienos rabino sūnus, ir nuo mažens buvo akivaizdu, kad jam lemta tapti verslininku. Jis vedė žydaitę, ir 1889 metais gimė jo pirmoji dukra – rudaplaukė žaliaakė Mercedes Adrienne Ramona Manuela Jellinek. Tėvas ją taip mylėjo, kad jos vardu vadino viską, ką tik turėjo – nuo namų iki jachtos. Austrijoje užsiėmęs draudimo verslu ir prekyba akcijų biržoje sulaukė sėkmės ir pradėjo leisti žiemas Nicoje, Prancūzijos pietuose. Ten netruko užmegzti ryšius su vietine aristokratija, ten susižavėjo ir automobiliais.
 
Pirmasis vokiškas E. Jellineko parduodamas automobilis buvo K. Benzo „Viktoria“, vėliau jį sužavėjo „Daimleriai“. Būtent E. Jellinekas įtikino W. Maybachą, kad automobilio ateitis slypi greityje ir elegancijoje. „Greitis nėra vien pižono siekis, – sakė E. Jellinekas, – jei automobilis man nesuteiks nieko daugiau nei arklys su karieta, aš važinėsiu karieta ir jodinėsiu arkliu.“ Jis taip pat įkalbėjo G. Daimlerį dalyvauti automobilių lenktynėse, kas Prancūzijoje tuomet buvo madinga pramoga. Taip 1899 metais G. Daimlerio „Phoenix“ automobilis su 28 AJ galingumo varikliu pirmą kartą stojo prie starto linijos. Prie vairo sėdėjo pats E. Jellinekas, pasivadinęs, be abejo, „Mercedes“ vardu.
 
O kai pirmasis W. Maybacho sukurtą 35 AJ galios variklį turintis G. Daimlerio automobilis 1900 metų pradžioje lenktynėse užtikrintai laimėjo, pasiekęs svaiginantį 60 km/h greitį, Prancūzų automobilių klubo prezidentas Paulas Meyanas pasakė: „Mes įžengėme į Mercedes erą“ – ir tie žodžiai nuvilnijo per visus pasaulio laikraščius. Tai buvo geriausia reklama. Iki tol prancūzai buvo laikomi geresniais automobilių gamintojais, tačiau po tos pergalės, kai pasidarė akivaizdu, kad vairuotojo, žinomo kaip „Mesjė Mercedes“, neįmanoma pralenkti, vokiški automobiliai tapo madingi. Tokie amerikiečių milijonieriai kaip Rockefelleris, Astoras ar JP Morganas pirko „Daimlerius“, pirko jį netgi baronas H. Rothshildas. Tais pačiais 1900 metais E. Jellinekas sutarė su G. Daimleriu, kad savo parduodamiems automobiliams naudos „Mercedes“ pavadinimą, nes jis jau buvo garsesnis nei paties G. Daimlerio pavardė, taip pat buvo sutarta, kad naujasis galingasis 40 AJ variklis bus vadinamas „Daimler-Mercedes“. E. Jellineko tvirtinimu, ispaniškas vardas „Mercedes“, reiškiantis „malonė“, automobiliams suteiks žavesio ir paslapties. Jis buvo teisus. Užsakymai pylėsi kaip iš gausybės rago.
 
1901 metais „Daimler“ kompanija jau nebespėjo gaminti vien E. Jellineko užsakymų. 1902 metais „Mercedes“ vardas buvo oficialiai užregistruotas kaip prekės ženklas. Šis pavadinimas buvo toks populiarus, kad 1903 metais ir pats E. Jellinekas gavo oficialų leidimą vadintis Jellineku-Mercedes (taip persivadino visi jo šeimos nariai). Kaip jis pats pakomentavo, „tai buvo galbūt pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai tėvas perėmė savo dukters vardą“.
 
Tiesa, tokia stulbinama sėkmės istorija baigėsi tragiškai – 1917 metais E. Jellinekas buvo areštuotas Šveicarijoje kaip šnipas, ten ir mirė. Jo nuosavybė Prancūzijoje ir Austrijoje buvo konfiskuota (buvo atimta ir garsus visame pasaulyje jo prašmatnusis namas Vienoje, turintis 50 kambarių, aštuonias vonias ir 23 tualetus).
 
Tragiškai susiklostė ir pačios Mercedes likimas. Ji buvo ištekėjusi du kartus, ir abu kartus nesėkmingai. 1909 metais ji atšoko pirmąsias savo pompastiškas vestuves Nicoje su baronu von Schlosseriu, po to šeima įsikūrė Vienoje. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, kai tėvo nuosavybė buvo konfiskuota, ūmiai nuskurdusi Mercedes buvo priversta elgetauti gatvėse, kuriomis važinėjo jos vardu pavadinti automobiliai. Palikusi vyrą ir du vaikus ji antrą kartą ištekėjo už kito barono – Rudolfo von Weiglo, talentingo, bet neturtingo skulptoriaus. Pinigų nuolat stigo, ir ji mirė nuo kaulų vėžio nesulaukusi nė keturiasdešimties ir buvo palaidota žydų bendruomenės lėšomis šalia senelio, vyriausiojo Vienos rabino Adolfo Jellineko. (Ateityje šis žydiškas „Mercedes“ pavadinimo aspektas visada trikdys Adolfą Hitlerį, mėgusį kompanijos automobilius, bet jų atsisakyti bus neįmanoma – pernelyg geri jie buvo). Likimo ironija, bet jos, suteikusios monumentalų vardą kultiniam prekės ženklui, pažįstamam visame pasaulyje, automobiliai niekada nežavėjo – ta rudaplaukė žaliaakė mylėjo tik muziką.
 
 
 
 
  

Žymos: Automobiliai, Transportas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Sudūžta lėktuvas. Tyrimų specialistai randa juodą dėžę. Perklauso. Paskutiniai įrašyti žodžiai, piloto balsas:
– Žiūrėkit kaip moku...