Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, bns.lt   |   2019-04-01

Ar britai pagaliau apsispręs? Parlamentas balsuoja dėl virtinės „Brexit“ variantų

  
Ar britai pagaliau apsispręs? Parlamentas balsuoja dėl virtinės „Brexit“ variantų
© pixabay.com

Pirmadienį „Brexit“ drama Vestminsteryje tęsiasi – parlamentarai skuba iki balandžio 12 d. rasti sprendimą iš susidariusios aklavietės.

Po to kai penktadienį premjerės Theresos May „Brexit“ susitarimo variantas buvo atmestas jau trečią kartą vyriausybė nusprendė vėl kreiptis į parlamentą. Pirmadienį vyks tik indikaciniai balsavimai – jie neturi legaliai įpareigojančios prigimties ir yra skirti veikiau aprodyti, kokia „Brexit“ kryptis gali sulaukti parlamento daugumos palaikymo. Praėjusią savaitę jau buvo surengta panaši parlamento sesija, tačiau jos metu buvo atmesti visi 8 pateikti siūlymai. Daugiausiai palaikymo tada sulaukė konservatoriaus Keno Clarke'o siūlymas Jungtinę Karalystę įtraukti į Muitų sąjungą su ES.
Tai būtų švelnesnis pasitraukimo variantas, nei siūlo Th. May. Praėjusį ketvirtadienį iki jo patvirtinimo pritrūko vos 6 balsų. Antras daugiausiai balsų gavęs sprendimas – surengti antrą „Brexit“ referendumą, kuriame arba būtų patvirtintas galutinis pasitraukimo variantas, arba būtų pasilikta ES. Manoma, kad šių siūlymų variantai ir šiandien gali sulaukti daugiausia palaikymo, tačiau neaišku, ar bus pasiekta dauguma. Tačiau tokią lengvesnę pasitraukimo iš ES versiją itin kritiškai vertina dalis konservatorių partijos narių, pasisakančių už griežtą pasitraukimą. Buvęs „Brexit“ ministras Steve'as Bakeris netgi teigė, kad jei premjerė laikysis švelnesnės pozicijos, dalis konservatorių balsuos su leiboristais prieš jų pačių vyriausybę siekiant nuversti Th. May ir sušaukti išankstinius rinkimus, pranešė portalas independent.co.uk. Britų spauda taip pat pranešė apie didžiulį susiskaldymą pačiame ministrų kabinete, į kurį Th. May paskyrė nemažai griežto „Brexit“ šalininkų. Jie taip pat žada maištą, jei premjerė pasuks švelnesnio pasitraukimo link.
 
Jei iki balandžio 12 d. JK ras išeitį iš „Brexit“ aklavietės ir priims sprendimą, galės pasitraukti iš ES iki gegužės 22 dienos. Jei sprendimo nebus, liks du variantai – arba iškristi iš sąjungos be susitarimo, arba ilgam pratęsti pasilikimą ir dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Britų parlamentarai pirmadienį svarsto keturias alternatyvas atmestam ministrės pirmininkės Theresos May „Brexit“ susitarimui, vildamiesi surasti planą, kurį galėtų paremti dauguma. Tarp pirmadienio vakaro balsavimams pateikiamų galimybių yra du pasiūlymai, kuriais siekiama išlaikyti glaudžius ekonominius ryšius tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos. Pagal vieną iš jų JK po „Brexit“ liktų muitų sąjungoje su ES, o pagal kitą Britanija liktų bloko bendrojoje prekių ir paslaugų rinkoje. Kita galimybė – bet kokį parlamento priimtą „Brexit“ susitarimą pateikti tvirtinti plebiscite.
 
Ketvirtas pasiūlymas numato, kad iškilus pavojui, kad Britanija turės išstoti iš ES be jokio susitarimo, bus imtasi tam tikrų žingsnių šiam scenarijui išvengti. Likus dviem dienoms iki tokio išstojimo datos vyriausybė būtų įpareigota siekti, kad terminas būtų atidėtas. Jeigu ES nesutiktų pratęsti proceso, numatytą išstojimo dieną parlamentarų būtų paprašyta pasirinkti „Brexit“ be sutarties arba apskritai jį atšaukti. Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow šiuos pasiūlymus atrinko iš aštuonių pateiktų idėjų. Balsuojama bus 20 val. vietos (22 val. Lietuvos laiku) dėl šių siūlymų: Pasiūlymas C. Muitų sąjunga su ES. Tokiam pasiūlymui patvirtinti praėjusį kartą pritrūko vos 6 balsų. Pasiūlymas D. „Bendroji rinka 2.0“. Šį siūlymą jau pažadėjo remti leiboristų partija, tačiau būtina sulaukti dalies konservatorių ar mažesnių partijų palaikymo. Pasiūlymas E. Surengti referendumą dėl galutinio pasitraukimo varianto. Šiam leiboristų siūlymui praėjusį kartą pritrūko 27 balsų. Pasiūlymas G. Suteikti parlamentui viršenybę „Brexit“ įgyvendinimo procese. Siūlo Škotijos nacionalinės partijos narė Johanna Cherry ir D. Grieve'as. Atmesti buvo šie siūlymai: Pasiūlymas A. Galimybės vienašališkai pasitraukti iš Šiaurės Airijos sienos apsidraudžiamojo mechanizmo (Backstop – angl.).
 
ES jau ne kartą minėjo, kad dėl šio mechanizmo iš naujo derimasi nebus. Pasiūlymas B. Pasitraukimas be susitarimo, jei tokio rasti nepavyks. Tokį variantą JK parlamentas prieš tai atmetė triuškinama persvara. Pasiūlymas F. Surengti referendumą, kuriame būtų balsuojama atmesti pasitraukimą be susitarimo. Siūlymą teikia leiboristas Grahamas Jonesas ir buvęs konservatorius Dominicas Grieve'as. Pasiūlymas H. Europos laisvosios prekybos asociacija / Europos ekonominė erdvė. Jį teikia konservatorius George'as Eustice'as. Kokį pasirinkimą turi britai ir ką reiškia skirtingi pasitraukimo variantai? Portalas „Politico“ apžvelgė skirtingus variantus, iš kurių turės pasirinkti Jungtinės Karalystės politikai, pradedant nuo švelniausio, ir baigiant pačiu sunkiausiu: Pasilikimas ES Viskas lieka kaip ir buvę. Jungtinė Karalystė ir toliau moka įmokas į biudžetą, tačiau išlaiko turėtas nuolaidas ir atsisako tapti euro zonos bei Šengeno erdvės, kurioje nėra pasienio kontrolės, dalimi. Išlieka laisvas judėjimas ir narystė muitų sąjungoje bei dalyvavimas bendrojoje rinkoje.
 
„Bendroji rinka 2.0“
 
Kitaip šis scenarijus dar vadinamas „Norvegija plius“. Jį palaiko torių ir leiboristų gretose esantys „švelniojo“ „Brexit“ šalininkai, ypač konservatorius Nickas Bolesas. Šis variantas reikštų, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų tokius pat glaudžius santykius su Europos Sąjunga kaip ir Norvegija, tačiau dar prisidėtų muitų sąjunga. Jungtinė Karalystė paliktų bloko demokratines ir sprendimų priėmimo struktūras (Europos Parlamentą, Europos Tarybą ir Europos Komisiją), tačiau pasiliktų bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje. Ji taip pat prisijungtų prie Europos laisvosios prekybos asociacijos. Dabar šiai organizacijai priklauso Norvegija, Lichtenšteinas, Šveicarija ir Islandija. Jungtinė Karalystė nebebūtų ES bendrosios žemės ūkio politikos ar bendrosios žuvininkystės politikos dalimi. Judėjimo tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos laisvė išliktų. Turint omenyje, kad ES turi panašių susitarimų su kitomis valstybėmis, nėra pagrindo manyti, jog ji tokiam planui prieštarautų. Tačiau šiuo atveju būtų reikalaujama, kad galiotų Šiaurės Airijos apsidraudžiamoji priemonė („backstop“).
Leiboristų planas Leiboristų partija pateikė pasiūlymą, panašų į „Bendroji rinką 2.0“. Jungtinė Karalystė paliktų ES sprendimų priėmimo institucijas ir išsaugotų judėjimo laisvę. Tačiau šiuo atveju šalis sudarytų nuolatinę muitų sąjungą su ES ir išlaikytų „glaudų suderinamumą su bendrąja rinka, paremtą bendromis institucijomis ir įsipareigojimais“. Šis planas taip pat žada „dinamišką teisių ir apsaugų suderinimą ir artimus ryšius saugumo klausimu. Toks scenarijus savo esme mažai skiriasi nuo „Bendroji rinka 2.0“ plano, bet leiboristų planas nenumato, kaip konkrečiai atrodytų narystė bendrojoje rinkoje. Leiboristų vadovybė teigia, kad siektų derybų dėl ES prekybos susitarimų, bet labai menkai tikėtina, jog Briuselis sutiktų dėl tokių derybų su šalimi, kuri nėra bloko narė.
 
Europos laisvosios prekybos asociacija / Europos ekonominė erdvė
 
Kaip ir „Bendrosios rinkos 2.0“ atveju, šis scenarijus numato, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų narystę Europos ekonominėje erdvėje (EEA) prisijungdama prie Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) bei pasitrauktų iš ES sprendimų priėmimo institucijų. Judėjimo laisvė liktų nepakitusi, Jungtinė Karalystė taip pat pasiliktų bendrojoje rinkoje, tačiau neprisijungtų prie muitų sąjungos ir galėtų vykdyti savo prekybos politiką – tai esminis skirtumas nuo „Bendrosios rinkos 2.0“ ir leiboristų plano. Šiuo atveju taip pat būtų „siekiama susitarimo dėl naujų sutarčių sąlygų, susijusių su Šiaurės Airijos siena ir prekyba žemės ūkio produkcija“. Scenarijaus šalininkai – daugiausia toriai, pavyzdžiui, buvę ministrai Nicky Morgan ir George‘as Eustice‘as. Kaip ir „Bendroji rinka 2.0“, šis pasiūlymas greičiausiai būtų priimtinas ES, nes jis apima „backstop“.
 
Muitų sąjunga Šis scenarijus numato, kad Didžioji Britanija pasitrauktų iš laisvosios rinkos – vadinasi, nebeliktų ir judėjimo laisvės. Tačiau būtų deramasi dėl „nuolatinės ir visapusiškos Jungtinės Karalystės muitų sąjungos su ES“. Pasiūlymą pateikė buvęs torių ministras Kenas Clarke‘as. Trečiadienio parlamento balsavime šis variantas surinko mažiausiai prieštaravimo balsų – iki pritarimo jam pritrūko vos aštuonių balsų. ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier sakė, kad Europos Sąjunga būtų atvira deryboms dėl muitų sąjungos su Jungtine Karalyste, tačiau derybų dėl „backstop“ būti negali.
 
Theresos May planas 26 puslapių politinė deklaracija, kuriai pritaria premjerė ir ES, nustato derybų dėl būsimų santykių siekį, tačiau jai trūksta konkretumo dėl galutinio „Brexit“ etapo. Th. May planas numato, kad Jungtinė Karalystė paliktų bendrąją rinką ir muitų sąjungą – tai reikštų judėjimo laisvės praradimą ir tam tikro lankstumo derėtis dėl prekybos susitarimų įgijimą. Visgi planu įsipareigojama dėl „laisvosios rinkos zonos, sujungiančios išsamų bendradarbiavimą dėl reguliavimų ir muitų, paremtos nuostatomis, užtikrinančiomis vienodas sąlygas atvirai ir sąžiningai konkurencijai“.
 
Tai reiškia artimą suderinamumą su ES taisyklėmis. Šiuo planu taip pat numatoma „sukurti ir tobulinti bendrąją muitų erdvę, numatytą išstojimo susitarime“. Vykdant Th. May planą, Jungtinė Karalystė nemokėtų Bendrajame muitų tarife numatytų mokesčių, tad, nors toks variantas būtų artimas muitų susitarimui, jis neapimtų muitų sąjungos. Kompromisas — neapibrėžti lengvatiniai susitarimai Šį planą pateikė „kietojo“ „Brexit“ šalininkai, siekiantys išvengti, kad išstojimo susitarime būtų numatyta Šiaurės Airijos apsidraudžiamoji priemonė („backstop“).
 
Šiuo variantu siūloma, kad nebūtų „jokių tarifų ar kiekybinių apribojimų“ visoms prekėms, kuriomis prekiaujama tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Planas numato dvejų metų trukmės sustabdymo laikotarpį, skirtą „abipusiam standartų ir suderinamumo vertinimui“, kol tęsis derybos. Planu taip pat siūlomas susitarimas, leidžiantis „muitų ir reguliavimo deklaracijų bei susijusius kontrolės procesus už Jungtinės Karalystės ir ES sienų“. Šiuo planu siekiama išlošti laiko, kad būtų pritarta Kanados tipo prekybos susitarimui išvengiant būtinybės dėl „backstop“ susitarimo, kurį atmetė Vestminsteris. Europos Sąjungai visa tai skamba įtartinai panašiai į bandymą išgauti pereinamąjį laikotarpį be išstojimo susitarimo. Briuselis pabrėžė nepalaikysiantis plano, kuris neapimtų „backstop“.
 
„Brexit“ be susitarimo
 
Jei nutiktų taip, kad šalis iš ES pasitrauktų be galutinio susitarimo, tuomet Jungtinė Karalystė paliktų bendrąją rinką, muitų sąjungą ir visas kitas ES struktūras bei susitarimus be jokio galiojančio susitarimo. Judėjimo laisvei ateitų galas. Tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos taptų būtini tarifai ir kontrolė, įskaitant ir kontrolę tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos. Nors ES nebūtų pajėgi tam užkirsti kelią, Europos Komisijos generalinis sekretorius Martinas Selmayras teigė, kad derybos negalės prasidėti tol, kol Londonas neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų blokui, neužtikrins Jungtinėje Karalystėje esančių ES piliečių teisių apsaugos ir nesusitars dėl su Airija susijusio Didžiojo penktadienio susitarimo apsaugojimo.
  

Žymos: brexit, Theresa May

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vieną dieną skaistyklon buvo atsiųstos vien moterys. Šventasis Petras joms ir sako:
– Ženkit žingsnį į priekį visos tos, kurios buvot neištikimos savo vyrui.
Visos žingt žingsnelį, tik viena liko stovėti.
Šv. Petras:
– Aišku, aišku... Visos į pragarą, kurčioji irgi.