Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

DELFI.lt   |   2019-02-20

Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti

  
Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti
© pixabay.com

Iki numatytos Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos likus kiek daugiau nei mėnesiui, Lietuva aktyviai ruošiasi blogiausiam scenarijui – „Brexit“ be susitarimo.

2018 metų lapkritį ES ir JK derybininkai pasiekė nebekeičiamą „Brexit“ susitarimą, kurį patvirtino Europos Vadovų Taryba (EVT). Tačiau JK parlamentas 2019 metų sausį nesutiko patvirtinti šios sutarties. Jei situacija nepasikeis iki kovo 29 dienos, JK be pereinamojo laikotarpio taps trečiąja valstybe ir joje nebebus taikoma ES teisė.
Dar egzistuoja scenarijai, kuriuose JK atšaukia savo pareiškimą dėl išstojimo arba Europos Vadovų Taryba vienbalsiai pratęsia išstojimo derybų laikotarpį. Tačiau jie taip pat yra labai komplikuoti. Pirmuoju – JK vyriausybė nevykdytų jos piliečių referendume išreikštos valios. Antruoju – gali kilti problemų dėl gegužę numatytų Europos Parlamento rinkimų.
 
Ar JK juos rengtų nepaisant to, kad tuoj išstos? O jei ne, ar Europos Parlamentas būtų legitimus, jei jame nebūtų JK atstovų? Šie klausimai kol kas svarstomi tik teoriškai, o tuo metu didžiausias dėmesys telkiamas „Brexit“ be sutarties. Kaip laidoje „DELFI Diena“ sakė Lietuvos ambasadorė Jovita Neliupšienė, svarbiausias Lietuvos interesas „Brexit“ kontekste yra tai, kad būtų užtikrintos jos piliečių teisės.
 
„Kalba apie dinamines teises, teises ir šeimos nariams, ne tik piliečiams, teisė mokytis, teisė pripažinti profesines kvalifikacijas, yra taip pat ir pensijų apskaičiavimo klausimas žmonėms, kurie teisėtai ten dirbo, prieiga prie socialinių garantijų“, – dėstė ji. Įdomu tai, kad tikslus JK gyvenančių lietuvių skaičius nėra žinomas. 2011 metų JK gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, ten gyveno 124 tūkst. Lietuvos piliečių. Tačiau vėliau lietuviai ir toliau vyko už Lamanšo.
 
Svetainėje „Migracija skaičiais“ apibendrinama, kad Jungtinėje Karalystėje 2018 metais gyveno 212 tūkst. lietuvių, o tai sudarė 46 proc. visų užsienyje gyvenančių lietuvių. Jungtinės Karalystės vyriausybė 2018 metų gruodį paskelbė dokumentą dėl ES piliečių teisių nesutarimo atveju. Jame rašoma, kad vienintelis būdas užtikrinti tiek 3 mln. ES piliečių JK, tiek 1 mln. JK piliečių ES teises yra anksčiau pasiektas susitarimas.
„Tačiau mūsų pareiga pasiruošti visiems galimiems atvejams, taip pat ir nesutarimo“, – teigiama jame. Dokumente primenamas britų ministrės pirmininkės Theresos May duotas pažadas, kad JK saugos ES piliečių teises net ir chaotiško „Brexit“ atveju. „Noriu pasakyti aiškiai, kad net ir nesutarimo atveju, jūsų teisės bus saugomos. Jūs esate mūsų draugai, mūsų kaimynai, mūsų bendradarbiai. Mes norime, kad liktumėte“, – praėjusiais metais rugsėjį sakė Th. May.
 
Bėda ta, kad iki šiol tai tik žodžiai ir kaip DELFI sakė aukšta Europos Komisijos pareigūnė, „tai nėra labai stipri garantija, bet turime, ką turime“. JK dokumente dėl nesutarimo atvejo teigiama, kad ES piliečiai ir jų šeimos nariai šalyje teisėtai gyvenę iki kovo 29 dienos, galės ir toliau naudotis jos socialinėmis paslaugomis „iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis kaip dabar“. „Tai reiškia, kad jie išsaugos teisę į sveikatos priežiūrą, švietimą, išmokas ir socialinį būstą, įskaitant paramą būstui ir benamystei, tuo pačiu pagrindu, kaip ir dabar“, – tvirtinama dokumente.
 
Tuo metu vyriausybės gairėse dėl imigracijos po kovo 30 dienos „Brexit“ nesutarimo atveju paaiškinama, kad ES piliečiai ir jų šeimos nariai turės iki 2020 metų gruodžio 31 dienos įgyti leidimą likti gyventi JK (angl. „settled status“ arba „prie-settled status“). Ten pat žadama, kad turistai ir atvykėliai verslo reikalais JK galės lankytis be vizos ir joje likti iki 3 mėnesių.
 
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) JK gyvenantiems lietuviams primena, kad po kovo 29 dienos jiems bus būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vasario 13 dieną pranešta apie stiprinamus Lietuvos ambasados Londone konsulinio padalinio pajėgumus – pradėta atranka į dvi naujai steigiamas konsulinių darbuotojų pareigybes ambasadoje Londone, nustatytos piliečių priėmimo valandos savaitgaliais ir ilgesnės priėmimo valandos darbo dienomis „Stiprindami ambasados Londone pajėgumus, siekiame sukurti palankias sąlygas JK gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kuriems asmens dokumentai reikalingi teisinio statuso po „Brexit“ įtvirtinimui“, – paaiškino užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
 
Praėjusią savaitę Vyriausybės pasitarime aptartos URM parengtos priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti galimus JK išstojimo be susitarimo padarinius. „Sąvade identifikuoti nacionaliniai teisės aktai, kurie turėtų būti pakeisti JK tapus trečiąja valstybe, – rašoma pažymoje. – Siūloma keisti teisės aktus, reglamentuojančius JK piliečių teisinį statusą Lietuvoje, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, mokesčius, švietimą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir kitus klausimus.“
 
URM pastebi, kad kitos ES valstybės taip pat aktyviai ruošiasi „Brexit“ nesutarimo scenarijui. „Prancūzija, Malta, Suomija, Nyderlandai JK piliečiams planuoja suteikti specialų lengvatinį statusą su pereinamuoju laikotarpiu, per kurį JK piliečiai turės įteisinti savo buvimą šalyje. Latvija ketina legaliai šalyje gyvenantiems JK piliečiams suteikti patį palankiausią teisinį statusą, tikisi abipusiškumo Latvijos piliečių, gyvenančių JK, atžvilgiu.
 
Čekija, Italija, Vengrija, Danija pereinamuoju laikotarpiu JK piliečiams užtikrins tas pačias teises kaip ES valstybių narių piliečiams. Portugalija po Brexit JK piliečius traktuos kaip trečiosios šalies piliečius, pragyventą laikotarpį įskaičiuos jiems kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Vokietija taikys tą pačią leidimų nuolat gyventi išdavimo tvarką kaip JAV, Kanados piliečiams; specialaus, lengvatinio statuso sukūrimas nenumatomas“, – rašoma dokumente.
 
Sąvade dar siūloma protokoliniu sprendimu įtvirtinti kelis principus, tarp kurių – abipusiškumo taikymas tais atvejais, kai JK taikys palankesnes sąlygas Lietuvos piliečių ir verslo subjektų atžvilgiu. Oficiali JK vyriausybės prognozė rodo, kad šalies ekonomika net ir „Brexit“ su susitarimu atveju po 15 metų būtų 3,9 proc. mažesnė, lyginant su tuo kaip ji atrodytų likus ES.
 
Tuo metu „Brexit“ be susitarimo reikštų net 9,3 proc. susitraukimą. Lyginant su tokiu smūgiu, „Brexit“ poveikis Lietuvos ekonomikai neatrodo reikšmingas. Banko „Luminor“ ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad ši procedūra nurėš iki kelių dešimtųjų proc. punkto nuo bendrojo vidaus produkto plėtros.
 
„Kol kas dėl besitęsiančio „Brexit" neapibrėžtumo netgi išlošiame: pernai fiksavome rekordiškai gerus migracijos saldo rodiklius, pavyko prisivilioti vieną kitą JK verslo kompaniją, kursiančią darbo vietas Lietuvoje. Be to, Lietuvos eksporto prekėmis ir paslaugomis priklausomybė nuo Jungtinės Karalystės rinkos sąlyginai nedidelė – 3,1 proc. nuo BVP“, – savo komentare rašo ji. Ekonomistė pastebi, kad ES daugiausia nerimo kelia ne ekonominės „Brexit“ paliktos žaizdos.
 
„JK apsisprendimas atsiskirti yra rimtas ES tvarumo išbandymas ir įrodymas, kad regione vienybės, sutarimo ir susitelkimo bendriems tikslams labai trūksta“, – apibendrina I. Genytė-Pikčienė.
  

Žymos: Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, brexit, ekonomika

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Skambutis merginai:
– Alio?
– Tu jau pasidažiusi?
– Dar ne.
– Tai lįsk lauk greičiau, čia prie tavo laiptinės prie manęs kažkokie chuliganai prikibo!
*****