Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

DELFI.lt, Tiesa.com   |   2019-03-16

„Brexit“ agonijoje – blogos žinios emigrantams iš Lietuvos: prasidėjo deportacijos

  
„Brexit“ agonijoje – blogos žinios emigrantams iš Lietuvos: prasidėjo deportacijos
© pixabay.com

Ar Londonui blaškantis kaip pasitraukti iš Europos Sąjungos, šalyje saugūs lietuviai emigrantai? Kokie iššūkiai jiems kyla, norint kurti savo ateitį Didžiojoje Britanijoje?

Apie tai pokalbis su „DELFI Dienos“ laidos svečiais Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Asanavičiūte, pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke ir Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.
– Pone Kojala, aišku, kad niekas neaišku: akivaizdu, kad britai yra visiškame kampe. Kas juos ten įvarė – parlamentas, vyriausybė ar apskritai pati „Brexit“ idėja ir balsavimas?
 
– Ko gero, neatsakytas yra fundamentalus klausimas. Ką reiškia Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos? Nubalsuoti referendume už tai tarsi buvo pakankamai nesunku, kaip žinome, sutarimo nėra. Akivaizdu, kad joks konkretus susitarimo planas Parlamente neturėjo daugumos, todėl ir turime tokią sumaištį.
 
– Bet tai yra jų vidinė drama ir jiems nelabai kas gali padėti, tiesa?
 
– L.K. Tai yra jų reikalas, artėja kovo pabaiga, liko nedaug. Jeigu jie nieko nenuspręs, akivaizdu, kad įvyks išėjimas be jokio susitarimo. Tai nėra optimalus scenarijus ir tikėtina, kad per artėjančias dvi savaites pamatysime dar ne vieną pokytį, kuris prasidės dar šiandien, kai bus siūloma atidėti terminą.

– Galbūt Europos Sąjunga turi kokių nors pasiūlymų ir gali šiems nelaimėliams padėti?
 
– L. K. Aš manau, kad Europos Sąjunga jau turi susitarimą su britais, kaip turėtų vykti išstojimas. Taigi kamuoliukas jau Parlamento pusėje. Per tą laiką, kai buvo pasiektas susitarimas, matėme ir papildomų Europos Sąjungos garantijų, sakant, kad jūs nebūsite įkalinti muitų sąjungoje su mumis neribotą laiką. Tas pereinamasis laikotarpis nesitęs amžinai. Paties susitarimo, dėl kurio buvo derinamasi daug laiko, ES tverti nenori, jeigu paimsi vieną detalę, ims griūti viskas.
 
– Ponia Asanavičiūte, kaip lietuviai jaučiasi šiame banguojančiame laive?
– Ko gero, kaip ir visi kiti – nežinioje. Gal mus tai labiau liečia, nes esame Europos Sąjungos šalių piliečiai. Mūsų likimas tikrai neaiškus, ar būtų atidėta, ar nebūtų visai jokio susitarimo. O atidėjimas tai agonijos tęsimas, nes niekas nesikeičia. Vis vien turės būti pasiektas kažkoks susitarimas, ar tai bus birželio mėnesį, ar po dvejų metų, o galbūt mes turėsime laiko antram referendumui, ko labai tikisi dauguma lietuvių. Tiesa, nesutariama, kokia formuluotė būtų to antro referendumo ir ko juo prašyti. Daugelis emigrantų net man sako, kad jie patys nebesupranta, kas čia vyksta. Po pirmo balsavimo sausio mėnesį sulaukiau daug žinučių ir žmonės man sako, kad iš viso „Brexit“ nebus. Žmonės tiesiog nesupranta, tos žinutės tai tik įrodo. Jie prašo, kad duotų jiems antrą kartą pasisakyti. Ar jiems bus duota pasisakyti – nuo to priklauso ir mūsų likimas.
 
– Ar jūsų bendruomenėje yra žmonių, kurie nelaukė Brexit, o susikrovė daiktus ir išvyko?
 
– Jeigu pastebėjote, Lietuvos statistikos skaičiai rodo, kad yra matomas judėjimas į Lietuvą. Galbūt nėra toji kovo pabaiga, kaip žymeklis, po kurio dabar visi staiga grįš. Bet Brexit tikrai turės pasekmes, metų eigoje mes tikrai pamatysime grįžtančius emigrantus. Nemažai lietuvių jau tvarkosi dokumentus ir tam ruošiasi, nes jau galima tai daryti.
 
– Londonas išduoda leidimą kai kam visam gyvenimui gyventi ten, o kitiems – tik penkerius metus?
 
– Ne Londonas, o Home Ofisas. Taip, yra tokių atvejų.
 
– Bet pagal ką yra rūšiuojami žmonės?
 
– Neaišku, vieniems lengva patvirtinti statusą, kitiems reikia dokumentų, kurie yra gal kokių septynerių metų senumo. Daugelis žmonių tikrai yra nustebę. Tada arba užlaiko suteikimą, o arba duoda jį tik penkeriems metams. Kitas dalykas, jeigu pradeda nagrinėti ir išlenda teistumai, yra ir deportacijos atvejai.
 
– Už ką?
 
– Dėl nusižengimų, dėl lengvų nusikaltimų.
 
– Ar jūs norite pasakyti, kad JK pradėjo piliečių atranką?
 
– Oficialiai nepradėjo, bet tuos ženklus mes matome, kad yra nemažai deportacijų.

– Pasaulio lietuviai kalba, kad Londone lietuvių jau nebelaukia. Kaip suprasti?
 
– D.H. Tai yra tiesa. Lietuviai, kiti piliečiai, kurie yra užsieniečiai, yra tiesiog nebepriimami. Pasigendu Lietuvos vadovų, net kandidatų į prezidentus reakcijos ir siūlymų grįžti atgal į Lietuvą. Reikia grįžimo plano, kas tūkstančių žmonių, kurie galėtų grįžti, laukia. Trūksta žinutės, kas emigrantų lauktų čia.
 
– Ką kalba Europa?
 
– Dar yra kitas variantas, kad lietuviai iš JK juda ne link Lietuvos, o į kitas ES šalis, arba Ameriką. Aš pasigendu, kad mes kviestume lietuvius grįžti į Lietuvą.
 
– Linai, ar teisingai suprantu, kad Londonas gali nukentėti, jeigu šie dalykai, apie kuriuos kalbame, viešai pradės aiškėti?
 
– Žinoma, kad ES piliečių ateities klausimas niekada nebuvo kontroversiškas. Pati britų vyriausybė dažnai kartojo, kad tie žmonės yra reikalingi, tie žmonės yra dirbantys, jie moka mokesčius ir jų niekas nevarys iš šalies, bet praktika yra gerokai labiau komplikuota.
 
– Bet pati Theresa May – kaip ji, kaip politikė atrodo? Gal metas užleisti šį postą?
 
– L.K. Gal ji ir pasitrauktų, bet dabar jos pozicija nėra pati geidžiamiausia ir nėra labai ryškių politinių lyderių, kurie galėtų ją pakeisti. Be rinkimų tai ir neįvyks, o patys konservatoriai patys balsavo ir išrinko ją lydere. Tie du balsavimai dar nereiškia, kad ir trečiasis projektas bus atmestas.
 
Politikai dar gali pakeisti savo poziciją. Dabar akivaizdu May bandys užspausti tuos, kurie yra kietesnio išstojimo šalininkai. Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsuos, ar reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą, šiam procesui patekus į aklavietę.
 
Trečiadienį Bendruomenių Rūmai nubalsavo atmesti galimybę, kad Jungtinė Karalystė paliks Bendriją neturėdama jokio galiojančio susitarimo. Dabar vyriausybė prašys įstatymų leidėjų palaikyti jos planą artimiausiomis dienomis surengti dar vieną balsavimą dėl anksčiau jos su Briuseliu suderintos sutarties, taip pat prašyti bet kokiu atveju atidėti „Brexit“.
 
Jeigu „Brexit“ susitarimą parlamentas galiausiai priimtų, „Brexit' būtų prašoma atidėti iki birželio 30 dienos. Tačiau ši sutartis jau buvo dukart triuškinamai atmesta įstatymų leidėjų – sausį ir praeitą antradienį. Jeigu Bendruomenių Rūmai dar kartą nubalsuotų prieš šią sutartį, vyriausybė sako, kad „Brexit“ gali tekti atidėti daug ilgesniam laikui.
 
Dėl šios priežasties Britanija gali būti priversta dalyvauti gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. „Brexit“ procesui įstrigus Britanijos parlamente dar aiškiai atsiskleidė gilus susiskaldymas išstojimo iš ES klausimu, tvyrantis šalyje nuo 2016 metų „Brexit“ referendumo.
 
Bet koks prašymas atidėti išstojimą turėtų būti pateiktas iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje kovo 21-22 dienomis. Bendrijos lyderiai jau yra pareiškę, kad sutiks atidėti „Brexit“ datą tik tuo atveju, jeigu Britanija pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip išeiti iš šios krizės.
  

Žymos: Emigracija, Anglijos lietuviai, brexit, Th. May, deportacijos

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Alus turi moteriškų hormonų – po 3 bokalų imi blogai vairuoti, po 5 bokalų pradedi juoktis iš menkniekių, o po 10 bokalų gali šlapintis tik pritūpęs.