Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   alfa.lt   |   2018-08-31

„Brexit“ įtaka Lietuvos eksportuotojams: kas laukia maisto pramonės atstovų? 

  
„Brexit“ įtaka Lietuvos eksportuotojams: kas laukia maisto pramonės atstovų?
© pixabay nuotr.
JK su likusiomis ES narėmis jungia tvirti verslo saitai.
JK iš ES importuoja apie tris ketvirtąsias maisto prekių

Galvos skausmas dėl „Brexit“ kankina ne tik Jungtinę Karalystę (JK), bet ir likusią ES. Lietuva – ne išimtis. Dėl saitų nutraukimo neigiamą efektą gali patirti šalies verslininkai, kurie dalį savo produkcijos eksportuoja į JK. Ypač daug klausimų kyla dėl maisto pramonės atstovų, kurių po „Brexit“ lauktų itin daug pokyčių.

Galutinis sprendimas dėl „Brexit“ turėtų būti priimtas iki šių metų pabaigos. Tuomet paaiškės, ar „minkštai“, ar „kietai“ įvyks skyrybos tarp ES ir JK. Kol nėra aiškus galutinis scenarijus, nėra aiški ir netolima Lietuvos maisto pramonės atstovų ateitis.
Pastebi priešingą efektą
 
Pernai bendras Lietuvos eksportas į JK sudarė apie 1,3 mlrd. eurų. Tiesa, eksportas į JK augo lėčiau nei į kitas užsienio rinkas. Apie panašią situaciją kalbėjo ir „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, kurio buvo paklausta apie maisto prekių eksportą.
 
Anot jo, JK išlieka penkta didžiausia maisto eksporto rinka Lietuvoje. Ekspertas pastebi, kad didelio skirtumo eksporto prasme iki „Brexit“ referendumo ir po referendumo iš esmės nėra. Nors šiemet matomas netgi teigiamas postūmis.
 
„Šiais metais maisto prekių eksportas į JK netgi didėjo maždaug 3 proc. Šiuo atveju galima pažymėti, kad didėjo eksportuojamos produkcijos kiekis, tačiau kainų lygis išliko panašus kaip pernai. Taigi tendencija tokia, kad Lietuvos maisto pramonės ne tik neieško alternatyvų, bet netgi didina savo eksportą į JK“, – pasakoja V. Ivanovas.
 
Laukia daugiau aiškumo
 
„Verslios Lietuvos“ atstovo teigimu, tam įtakos turėjo jau minėtas galutinis sprendimo dėl „Brexit“ scenarijaus priėmimas. Dar šių metų pradžioje suintensyvėjo kalbos, kad bus susitarta dėl pereinamojo išstojimo laikotarpio iki 2020 m. pabaigos. Iš esmės tai reikštų, kad iki minėto termino niekas tarp ES ir EK nesikeistų.
„Todėl natūralu, kad verslui dingsta motyvas ieškoti alternatyvių eksporto krypčių, nes niekas kaip ir nekistų ir būtų dirbama taip, kaip iki šiol. Tačiau dabar daugėja kalbų, kad didėja tikimybė įvykti „kietajam“ „Brexit“ scenarijui, kad nebus pereinamojo laikotarpio. Todėl šiuo metu čia kyla didžiausias iššūkis, nėra aišku, ar bus priimtas susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio. Jeigu jo nebūtų, tai būtų didžiausia problema verslui“, – tikino pašnekovas.
 
„Kietojo“ „Brexit“ scenarijaus atveju daugybė reguliacinių teisės aktų turėtų pereiti JK institucijų tiesioginėn atsakomybėn. Kyla klausimas, kiek jos yra tam pasiruošusios. Taip pat nėra aišku, ką JK darytų tiek su muitinės procedūromis, tiek su veterinarijos sertifikatais, kurie maisto sektoriuje yra ypač aktualūs.
 
„Teoriškai visos ES šalys turėtų su JK individualiai susitarti dėl veterinarijos sertifikatų, o dėl šios priežasties gali kilti šioks toks chaosas. Visgi manyčiau, kad eksportas dėl to nesustos, kadangi JK iš ES importuoja apie ¾ maisto prekių“, – tęsė ekspertas.
 
Teks įvertinti kaštus
 
V. Ivanovas teigia bendravęs su Lietuvos maisto pramonės atstovais, kurie dalį produkcijos eksportuoja į JK. Anot jo, verslo atstovus neramina neapibrėžtumas, kuris neleidžia ramiai planuoti ateities. „Nėra aišku, kokie bus keliami reikalavimai, jeigu bus „kietasis“ „Brexit“ scenarijus. Daugelis procedūrų turėtų keistis, o tai turėtų kažkiek didinti verslininkų kaštus. Vėlgi didės ir administracinė našta“, – aiškina ekspertas.
 
Skaičiuojama, kad dėl visų muitinės procedūrų, kurias reikės po „Brexit“ atlikti Lietuvoje prieš išvežant prekes į JK, įmonių kaštai gali padidėti iki 5 proc. Kita problema – muitų įsigaliojimas.
 
Pasak pašnekovo, maisto produktai yra iš tų prekių kategorijų, kur kainos dėl muitų didėtų labiausiai. Tikėtina, kad maisto prekės vidutiniškai dėl muitų pabrangtų apie 13 proc.
 
„Todėl kiekviena įmonė Lietuvoje turėtų įsivertinti, kiek dėl to brangtų jų prekės JK. Galbūt pamažės pelno marža, tačiau eksportas nebus visiškai sustabdytas, tik apsunkintos jo procedūros, taip pat pailgės prekių pristatymo laikotarpis“, – tvirtino „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas V. Ivanovas.
 
  

Žymos: Europos Sąjunga, Versli Lietuva, Eksportas, Europos Parlamentas, brexit, vadimas ivanovas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Petriukas įkrito į balą. Mama barasi:
– Kaip tu galėjai, kodėl tu toks išsiblaškęs! Ir dar vilkėdamas naują kostiumą!
– Mamyte, taip greitai viskas įvyko, kad aš nespėjau jo nusivilkti!