Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Delfi.lt   |   2019-02-11

Dalis lietuvių dvigubos pilietybės nebelaukia: nerimas dėl „Brexit“ verčia atsisakyti Lietuvos pilietybės

  
Dalis lietuvių dvigubos pilietybės nebelaukia: nerimas dėl „Brexit“ verčia atsisakyti Lietuvos pilietybės
© pixabay.com

15 metų Anglijos didmiestyje gyvenanti Gintarė (vardas ir pavardės redakcijai žinomi – DELFI) su savo dviem pilnamečiais vaikais nesulaukė dvigubos pilietybės įteisinimo ir dar praėjusią vasarą ryžosi atsisakyti savo gimtosios pilietybės. Moteris įsitikinusi, kad nors egzistuoja išlygos, kurių dėka lietuvis gali turėti dvigubą pilietybę, jos tinka tik „išrinktiesiems“.

Veiksmų imtis paskatino „Brexit“
Gintarė tikina, kad ne vienerius metus svarstė apie Lietuvos pilietybės atsisakymą, laukė balsavimo dėl dvigubos pilietybės, tačiau „Brexit“ esą šeimą paskatino imtis veiksmų. Grįžti į gimtąją šalį, sako ji, neketina dėl pragyvenimo lygio. „Galiu palyginti savo pragyvenimą ir giminių, kurie yra Lietuvoje: jiems reikia dirbti per kelis darbus, kad užsidirbtų kažkiek pinigų. Ir kai grįžę į Lietuvą pasižiūrime į kainas, tai, kaip lietuviškai sakant: žandikaulis atvėpsta. Anglijoje irgi brangu, pragyvenimo lygis nėra toks lengvas, bet dirbi ir tavo darbas yra įvertinamas. Dirbi, užsidirbi“, – teigia Gintarė.
 
Anot jos, kai su visa šeima persikėlė į Angliją, iškart nusprendė, kad reikia imti paskolą, pirkti būstą. Moteris tikina, kad atvyko į Angliją gyventi, o ne tik dirbti. Ir nors apie pilietybės keitimą mintys sukosi ilgai būtent „Brexit“ paskatino imtis veiksmų. „Daug neaiškumų, vieni sako taip, kiti kitaip. Žmonės dar kitaip kalba. Atsirado gąsdinimų. Todėl ėmiau tvarkytis dokumentus, kurie jau seniau buvo pradėti pildyti. Susitvarkėme ir viskas“, – sako Gintarė.
 
Susirinkti dokumentus pilietybės keitimui, tikina pašnekovė, neužtruko ilgai. Tačiau, akcentuoja Gintarė, ilgiausiai užtrunka sutikrinti ar yra visi reikalingi dokumentai. „Esmė tokia, kad jei Home Office (JK Vidaus reikalų ministerijos atitikmuo – DELFI) trūksta kokių nors parašų, dokumentų, kažkas jiems nepatinka, jie nebūtinai tau gali parašyti, kad trūksta dokumentų. Jie pasakys: pritrūko dokumentų, mes nutraukiame jūsų prašymą. Ir viskas. Tu prarandi 1280 svarų“, – sako Gintarė.
 
Būtent tiek kainuoja pilietybės keitimas JK. Bijodama padaryti klaidą, Gintarė pasakoja, kad nusprendė kreiptis į įmonę, kuri sutikrina dokumentus. „Mano sūnui pritrūko kai kurių dokumentų ir praradome tik tą mokestį, kurį reikia sumokėti įmonei – 60 svarų. Bet esmė ta, kad labai užsitęsė laikas. Tos įmonės yra labai apkrautos klientais. Aš pralaukiau daugiau nei mėnesį, kad gaučiau priėjimą“, – sako Gintarė. Papiktino ambasados darbuotojo žodžiai Ir nors Gintarė ir jos pilnamečiai vaikai nusprendė pasikeisti pilietybę, Gintarė prasitaria, kad jos vyras nesutiko pasikeisti pilietybės.
 
„Vyras nepriėmė britų pilietybės. Jis nenori. Tėvai gyvena Lietuvoje. Jie negyvens visą amžių, bus palikimas. Kiek žinau, kyla daug problemų, jei paveldėtojas yra ne lietuvis“, – pragmatiškai sako moteris. Moters įsitikinimu, dėl „Brexit“ į Lietuvą negrįš daug emigrantų. „Į Lietuvą grįš tokie, kuriems nėra niekur gerai, kurie nesistengia dirbti, kurie aimanuoja, kurie nenori dirbti, o nori tik gyventi už pašalpas. Dabar pašalpos Anglijoje yra stipriai apkarpytos. Viskas tuo ir pasakyta“, – teigia pašnekovė. Pasiteiravus, ar nebuvo gaila pasikeisti savo pilietybę, pašnekovė atsako, kad ne. „Jeigu būtų galimybė turėti dvigubą pilietybę, su tu tikrai sutikčiau. Bet deja nebuvo. Kai gauni britišką pilietybę, reikia važiuoti į Lietuvos ambasadą ir atiduoti lietuvišką pasą. Kai atėjo mano eilė prieiti prie langelio, pakalbėti su ambasados darbuotoju, jis pradėjo sakyti: ar tu žinai, kad pagal Lietuvos įstatymą yra keli punktai, kurie leidžia turėti dvi pilietybes? Sakau: taip, žinau, bet deja man tos galimybės niekas nesuteikė. Ir viskas. Tai absurdiškos galimybės. Ne kiekvienam žmogui. Paprastam žmogui nėra“, – pamena Gintarė ir priduria, kad tokie ambasados darbuotojo žodžiai ją labai supykdė.
 
Daugiau lietuvių turi dvigubą pilietybę nei savosios atsisako
Kaip DELFI teigia Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, 2018 metais 155 žmonių nusprendė Lietuvos pilietybę iškeisti į Anglijos. „Kalbant apie lietuvių, priimančių Jungtinės Karalystės pilietybę skaičiaus didėjimą, bene patikimiausias URM turimas rodiklis yra ambasadai Londone pateiktų Lietuvos piliečių pranešimų apie kitos pilietybės įgijimą skaičius. Štai pernai metų rugpjūtį priimta 20 tokių pranešimų, rugsėjį – 10, spalį – 4, lapkritį – 14, gruodį – 12, o iš viso per 2018 metus – 155. Tai nėra absoliučiai tikslūs skaičiai, tokius pranešimus kompetentingoms Lietuvos institucijoms piliečiai gali pateikti ir ne konsuliniais kanalais, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu negalime kalbėti apie reikšmingą Jungtinės Karalystės pilietybę priimančių lietuvių skaičiaus didėjimą“, – teigia ministras.
 
Tačiau Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikos pilietybės 2017 m. atsisakė 38 asmenys, o 2018 m. – 20 asmenų. Kaip paaiškina Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vedėja Jovita Kuzmickienė, 2018 pilietybės neteko 20 asmenų, o ne 155, nes dauguma asmenų turėjo galimybę turėti dvigubą pilietybę. „Šie skaičiai nesutampa, nes kai kuriems asmenims gali būti netaikomas LR pilietybės netekimas, kadangi jie atitinka LR PĮ 7 straipsnyje nurodytas sąlygas, leidžiančias asmeniui būti kartu LR ir kitos valstybės pilietis, kai kuriems asmenims gali būti parašytas raštas dėl papildomų dokumentų ar informacijos. Tuo labiau MD gauna pranešimus ir dokumentus dėl LR pilietybės netekimo ir iš pačių asmenų bei migracijos padalinių“, – teigia J. Kuzmickienė. Migracijos departamento puslapyje skelbiama, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš 10 sąlygų.
 
DELFI pateikia kelis sąlygų pavyzdžius, visą sąlygų sąrašą galite rasti čia. Būtent šios sąlygos papiktino DELFI kalbintą emigrantę Gintarę. Migracijos departamento atstovė spaudai Laura Zelionkienė teigia, kad kol kas nepastebėjo tendencijos, jog Anglijoje gyvenantys emigrantai suskubtų keisti pilietybę. „Dažniausiai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo kreipiasi asmenys, įgiję Rusijos Federacijos pilietybę ar pateikę Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės, jie įgis Rusijos Federacijos pilietybę. Rečiau dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo kreipiasi asmenys, įgiję Švedijos, Vokietijos ir kt. Pilietybes“, – rašo L. Zelionkienė. Galės likti tik teisėtai JK gyvenantys lietuviai Savo ruožtu L. Linkevičius teigia, kad JK gyvenantys lietuviai neturi dėl ko nerimauti.
 
„Atsižvelgiant į tai, kad „Brexit“ analogo dar nėra buvę istorijoje, nenuostabu, kad šis procesas apauga daugybe spėlionių, gandų ir baimių. Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, nerimas suprantamas, tačiau šioje situacijoje turime juos nuraminti: po „Brexit“ teisėtai Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai, būdami ES šalies piliečiais, turės galimybę kreiptis dėl gyventojo statuso (“settled/pre-settled status”) suteikimo ir toliau likti šioje šalyje. Dėl to tikrai nereikės atsisakyti Lietuvos pilietybės. Pagal šiandieninę informaciją tai turėtų galioti nepriklausomai nuo scenarijaus, pagal kurį Jungtinė Karalystė išstos iš ES – su ar be susitarimo“, – emigrantus ramina ministras.
 
Anot jo, pilietybės išsaugojimas yra itin svarbus Lietuvai. „Pirmiausia, tai yra valstybės asmeninio ryšio išlaikymas su gyvenančiais užsienyje, pareigos Lietuvai išsaugojimas ir kvietimas jiems, kad ir kur begyventų, išsaugoti savo tapatybę ir būti Lietuvos kūrėjais. Kuo daugiau veikiančių Lietuvos gerovei žmonių turėsime, tuo didesnę naudą turėsime visose srityse ir valstybei, ir kiekvienam individualiam jos piliečiui. Prisiminkime – turime labai daug užsienyje gimusių ar ten dėl pačių įvairiausių priežasčių išvykusių gyventi lietuvių, kurie savo darbais garsino Lietuvą: Prezidentas V. Adamkus, tautos patriarchas J. Basanavičius, lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, legendinis partizanas A. Ramanauskas-Vanagas, verslininkas J. Kazickas, rašytoja R. Šepetys ir daug kitų.
 
Kalbant apie neplanuojančius grįžti, norėtume pasidalinti 2018 m. užsienio lietuvių apklausos duomenimis (apklausoje dalyvavo 1851 respondentas iš 61 šalies). Pagal juos, tik 22,4 proc. respondentų atsakė manantys, kad niekada negrįš gyventi į Lietuvą (3,5 % – jau apsisprendė ir grįš šiais arba kitais metais; dar 7 % – taip, per artimiausius 5 metus; dar 5,6 % – grįš, bet ne anksčiau kaip po 5 metų; na o 61,6 % – neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje). Tad pilietybės išsaugojimas būtų konkretus žingsnis, darbas, padedantis išlaikyti konkrečias prielaidas, sąlygas grįžti ir šiems 61,6 proc. lietuvių, o vėliau ir jų vaikams bei anūkams“, – įsitikinęs ministras. „Brexit“ galėtų būti gera galimybę susigrąžinti emigrantus Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad keičiantis geopolitinei situacijai, pilietybės išlaikymo klausimas, įgijus JK pilietybę tampa labai aktualus.
 
„Vienos valstybės sprendimas pasitraukti iš ES sudėties, atneša nemažai sumaišties ir neaiškumo visų ES šalių piliečių tarpe. Pavyzdžiui Austrija, siekdama sumažinti įtampa savo piliečių tarpe, reaguojant į susidariusią situaciją dėl Brexit, leido Austrijos piliečiams, gyvenantiems JK ir norintiems įsigyti šios šalies pilietybę, išsaugoti ir gimimų įgytąją. Pastebėta, jog žymiai išaugo ES šalių piliečių paraiškos gauti JK pilietybei. Esu tikra, kad jų tarpe yra ir lietuvių“, – mano D. Asanavičiūtė. „Brexit“, pastebi D. Asanavičiūtė, yra gera proga paskatinti JK lietuvius grįžti į tėvynę.
 
„Kiekvienas iš mūsų apsisprendimą grįžti į Lietuvą ar pasilikti gyventi užsienyje daro įvertinus savo asmeninies aplinkybes. Tačiau, bendraujant su lietuviais, dažnai girdžiu norą grįžti į Tėvynę. Nemažai jų atostogas leidžia Lietuvoje, seka lietuvišką spaudą, žiūri lietuviškas laidas. Tai rodo aktyvų domėjimąsį įvykiais Lietuvoje. Taip pat stebima darbo pasiūla Lietuvoje, aktyviai domimasi ekonomine situacija, klausinėja, kokie darbo užmokesčiai, kaip sekasi integruotis grįžus vaikams. Tai rodo, kad trauka gimtinei yra. Tačiau ar tam bus palankios aplinkybės, kurios paskatins ne tik norėti ir galvoti apie grįžimą, bet ir grįžti? „Brexit“ gera galimybė paskatinti grįžtamąją migraciją aktyviai ieškant darbuotojų užsienyje gyvenančių lietuvių tarpe, lengvinant vaikų integraciją grįžus ir aktyviai išnaudojant užsienyje gyvenančių lietuvių gerąja patirtimi“, – teigia pašnekovė. Anot D. Asanavičiūtės, referendumo dėl dvigubos pilietybės laukia JK lietuviai.
 
„Viliamasi, jog pagaliau bus įteisintas taip ilgai siektas pilietybės išlaikymas, įgijus kitos šalies pilietybę. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė kartu su kitomis lietuviškomis organizacijomis jau deda daug pastangų viešinant referendumo vykimo faktą, aiškinant, kodėl svarbu leisti išlaikyti LR pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę. Žinoma, nuomonių yra įvairių ir JK gyvenančių lietuvių tarpe, tačiau vyraujanti nuomonė ta, jog galimybė neatsisakyti savo gimimu įgytos pilietybės, įgijus JK pilietybę, nudžiugintų didžiąją daugumą“, – mano D. Asanavičiūtė.
  

Žymos: Dviguba pilietybė, Lietuva, Lietuviai, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Ant kai kurių moterų veido tiesiog šviečia užrašas „Atsargiai – dažyta!“.

*****