Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigutė Limontaitė   |   2017-05-05

Didžiosios Britanijos parlamento narys: „Lietuviai, prašau nurimti!“

  
Didžiosios Britanijos parlamento narys: „Lietuviai, prašau nurimti!“
© Asmeninio archyvo nuotr.
J.Whittingdale'o teigimu, konservatoriai turi daugiausiai šansų laimėti rinkimus.
Tvirtai tikiu, kad Britanija be ES išliks stipri, ir niekas, ką mačiau iki šiol, nepakeitė mano nuomonės.

Jungtinės Karalystės Konservatorių partijos narys ir buvęs kultūros ministras Johnas Whittingdale'as drauge su kolegomis ruošiasi išankstiniams rinkimams. Politikas išskirtiniame interviu „Tiesai“ pasidalino savo įžvalgomis apie juos, artėjančias derybas paliekant Europos Sąjungą bei dabartinę imigrantų padėtį Jungtinėje Karalystėje.

– Girdime nemažai spėlionių, kodėl Theresa May paskelbė pirmalaikius rinkimus. Kokios pagrindinės tokio žingsnio priežastys?
– Manau, yra tik viena priežastis. Teisiškai mes neprivalome rengti rinkimų ateinančius trejus metus, bet netrukus pradėsime derybas su likusia Europa dėl Didžiosios Britanijos išstojimo sąlygų. Tai bus sunkios derybos. Esmė tai, kad balsavusieji už išstojimą nebūtinai balsavo už tas sąlygas, kurios yra numatytos dabar, – pavyzdžiui, kad Britanija nebepriklausytų bendrai rinkai.
 
Manau, Theresa May norėjo parodyti kitoms šalims, kad ji turi visišką britų palaikymą ir jos sudaryta programa – taip pat. Ji pristatė savo derybų planą, o dabar prašo žmonių patvirtinti jos mandatą įgyvendinant šią viziją.
 
– Yra teigiančių, kad premjerė bando pasprukti nuo „Brexit“ derybų, nes jos bus sudėtingos.
 
– O, ji tikrai to nebando! Ji nori pradėti derybas turėdama kiek įmanoma stipriausią poziciją.
Pirma: jei rinkimų nebūtų dabar, kai kas sakytų, kad ji neturi britų palaikymo nustatyti su ES tokius santykius, kokius ji siūlo. Antra, derybos truks dvejus metus, tad 2020-ųjų rinkimų kampanija turėtų prasidėti joms besibaigiant, o tai yra pats sudėtingiausias laikotarpis. Šiuo atveju galėsime baigti derybas atsidavę tik joms ir nesiblaškydami. Derybos prasidės iškart, kai baigsis rinkimai.
 
– Prieš pat premjerės pranešimą svaro sterlingų kursas žaibiškai smuko, paskui vėl pakilo. Kokią įtaką išankstiniai rinkimai gali turėti svaro kursui ir šalies finansų rinkai?
 
– Finansų rinka garsėja paslaptingumu – niekas nėra garantuotas, kas nutiks. Manau, svaras smuko prieš premjerės kalbą, nes žmonės nežinojo, ką ji pasakys. Tai galėjo būti kokia siaubinga žinia – pavyzdžiui, krizė. Kursas pakilo, nes manoma, kad rinkimuose konservatoriai laimės daugumą. Jei turi vyriausybę su stipria valdančiąja dauguma, tai panaikina nežinomybę valiutų rinkoje.
– Tiesa, kad tarptautinės kompanijos traukiasi iš šalies dėl politinės nežinomybės?
 
– Kalbant apie verslą, per pastaruosius devynis mėnesius didžiulės tarptautinės kompanijos ir toliau sėkmingai investuoja Didžiojoje Britanijoje. Tokios įmonės kaip „Google“, „Facebook“ renkasi investuoti čia dėl kelių priežasčių. Yra viena kita kompanija, nusprendusi perkelti dalį darbo vietų, tačiau reiškinys nėra masinis ir ženklaus pokyčio nesimato. Tvirtai tikiu, kad Britanija be ES išliks stipri, ir niekas, ką mačiau iki šiol, nepakeitė mano nuomonės.
 
Didžioji Britanija turi keletą stipriųjų pusių. Pirmoji ir labai svarbi – kalba. Mes kalbame angliškai, o daugumai tarptautinių kompanijų tai labai aktualu. Na, gali būti daugybė priežasčių, kodėl kompanijos norėtų kelti verslus į Lietuvą, tačiau labai mažai tokių kompanijų kalba lietuviškai.
 
Nuo 1992-ųjų politikoje esantis konservatorius tvirtina įpratęs prie nuolatinių staigmenų. Nuo 1992-ųjų politikoje esantis konservatorius tvirtina įpratęs prie nuolatinių staigmenų.
 
Antra, turime verslui palankią mokesčių sistemą. Pas mus maži mokesčiai, nedidelė verslo reguliacija. Vyriausybė siekia skatinti investicijas. Taip pat turime gerus įgūdžius bei geografiškai esame geroje vietoje tarp Europos ir Amerikos. Ir dar daugybė priežasčių.
 
– Kokia tikimybė, kad rinkimuose Leiboristų partija surinks daugumą, o Jeremy Corbynas taps naujuoju premjeru?
 
– Politikoje nėra nieko garantuoto. Niekas netikėjo, kad Donaldas Trumpas taps JAV prezidentu.
Leiboristų partija yra itin kairių pažiūrų, o statistika rodo, kad britai neremia tokių įsitikinimų. Visos apklausos rodo, kad visuomenėje šiai grupei paramos stinga, tad taip neturėtų nutikti.
 
– Visgi kas tokio scenarijaus atveju vyktų su „Brexit“ derybomis?
 
– Leiboristų partija pritaria referendumui, tačiau šiek tiek skiriasi mūsų požiūriai. Jie atrodo sutrikę. Derybos vis tiek įvyktų, mes išstotume, tačiau valdant „darbiečiams“, manau, vyktų griežtos derybos.
Mes savo ruožtu norime išlaikyti gerus santykius su ES, bet aiškiai pasakėme, kad norime turėti ir savo įstatymus.
 
– Leiboristų partijos atstovas Keiras Starmeris pareiškė, kad pergalės rinkimuose atveju ES piliečiams suteiktų visas teises. Jie galėtų tai padaryti?
 
– Mes norime suteikti visas teises ES piliečiams Britanijoje, bet norime garantijos, kad britai kitose ES šalyse gaus tas pačias teises.
 
Paprašėme ES dėl šio klausimo sutarti dar prieš prasidedant deryboms, tačiau Sąjunga nesutiko ir klausimas bus derybų dalis. Ir Th. May, ir Donaldas Tuskas nutarė, kad piliečių teisės bus pirmas klausimas derybose.
 
Noriu pabrėžti, kad konservatoriai neturi jokių planų sumažinti ES piliečių, gyvenančių Britanijoje keletą metų, teises ar galimybes.
 
„Darbiečiai“ išsakė poziciją, kad jie garantuos šias teises jau pirmąją dieną be jokių derybų su ES ir kitomis šalimis. Teoriškai jie galėtų tai padaryti. Mes taip pat norime lygybės visiems, tačiau turime gauti sutikimą per derybas dėl britų kitose šalyse.
 
Manau, kad visos šalys sutiks – niekas nenori sukelti papildomų rūpesčių ir streso žmonėms. Be to, dauguma europiečių jau turi teisę čia likti, mat gyvena bent penkerius metus.
 
Turiu daugybę Britanijoje gyvenančių draugų lietuvių, lenkų, bulgarų ir kitų šalių piliečių. Jie man neretai išreiškia savo susijaudinimą. Tačiau galiu drąsiai pasakyti: prašom nesijaudinti! Viskas, ko mes norime, – sumažinti atvykstančių imigrantų skaičių. Nebegalime kasmet priimti po 300 000 žmonių. Tiesiog nebegalime. Norime suvaldyti šį judėjimą ir padarysime tai atsižvelgdami į turimus įgūdžius, žinias, dalykus, kurie būtų naudingi šaliai.
 
Viskas sukasi apie žmones, kurie dar atvyks, ne apie tuos, kurie jau čia gyvena. Tad prašom nurimti.
 
– O išvis ar įmanoma – bent teoriškai – išsiųsti dabartinius imigrantus?
 
– Žinoma, įmanoma. Kai Britanijos vyriausybė taps atsakinga už savo pačios imigracijos politiką, mes galime padaryti, ką tik norime. Susodinti visus į lėktuvus ir išsiųsti namo! Bet taip niekada nebus, mes tikrai to nenorime.
 
– Pastarosiomis dienomis viešai daugiausia kalba Leiboristų partijos nariai, o konservatoriai tyli. Kodėl?
 
– Mums nereikia to daryti, nes vis dar esame valdžioje. Per ateinančias tris savaites visos partijos išplatins savo manifestus. Mūsiškiame nebus daug staigmenų – neketiname keisti savo kurso iš esmės. Žiūrint iš mūsų pozicijos, kuo daugiau žmonės sužinos apie „darbiečius“, tuo mažiau už juos balsuos. Jų pozicija kardinali ir neįtikėtina, jie duoda tokius pažadus, kurių dėl pinigų trūkumo nesugebės įgyvendinti.
 
– Nuo praėjusio birželio politinis gyvenimas tapo neįtikėtinai populiarus. Vietoje kasdienių pokalbių apie orą diskutuojama apie politiką. Kodėl būtent dabar taip stipriai susidomėta?
 
– Politika pradėjo dar labiau stebinti. Įvyko daug dalykų, kurių niekas nesitikėjo. Donaldo Trumpo patekimas į valdžią, „Brexit“ – temos, kurios nepalieka abejingų. Šiomis temomis kiekvienas turi savo požiūrį, o nuomonėms esant tokioms kardinaliai skirtingoms žmonės diskutuoja ir ginčijasi.
 
Taip pat nėra didesnės paskatos domėtis bei diskutuoti tam tikra tema negu nežinomybė dėl ateities.
 
– Britai jaučiasi nesaugūs ir neįsivaizduoja, ko tikėtis. Imigrantų situacija dar keblesnė. Ką jūs, kaip konservatorius, galėtumėte jiems pasakyti?
 
– Nėra jokio noro ir intencijų pakeisti žmonių, šiuo metu gyvenančių šalyje, statusą. Imigrantams nėra reikalo jaudintis.
 
– Kasdien sužinome ką nors naujo ir dažniausiai netikėto apie rinkimus ar „Brexit“. Kaip pats jaučiatės tokioje maišalynėje?
 
– Politika nenuspėjama. Jei mes būtume kalbėjęsi prieš kelias savaites, būčiau garantavęs, kad pirmalaikių rinkimų tikrai nebus.
 
Aš pats jaučiuosi labai gerai – mėgstu rinkimus, mat tai puiki proga atsitraukti ir daugiau pabendrauti su žmonėmis. Penkios savaitės pokalbių su gerai pažįstama savo regiono bendruomene man atrodo malonus ir naudingas laiko praleidimas. Tik tikiuosi, kad tuo metu neatkeliaus orai iš Vilniaus – girdėjau, ten labai šalta.
 
– Pastaruoju metu Jungtinės Karalystės politikai dirba labai sunkiai, kai kurie iš jų pasitraukė iš pareigų net neprasidėjus rinkimams. Kodėl?
 
– Kol kas atsistatydinsiantys pareiškė vos keli politikai. Manau, jų bus dar trys ar keturi. Kai kurie anksčiau nutarė nebesibalotiruoti ateinančiuose rinkimuose, tačiau to neskelbė, nes rinkimai turėjo vykti tik 2020-aisiais.
 
Kiekvieni rinkimai atneša savų naujovių, kažkas atsitraukia, kažkas tik pradeda savo karjerą.
 
– Premjerė pažadėjo, kad ši vyriausybė dirbs visą kadenciją iki 2020-ųjų, bet persigalvojo. Kaip manote, toks žingsnis nesumažins rinkėjų pasitikėjimo?
 
– Nemanau, kad ji prarado rinkėjų pasitikėjimą. Anksčiau paklausta apie išankstinius rinkimus premjerė negalėjo atsakyti svarstanti apie juos. Politikoje daug kas kinta, nemanau, kad Th. May siekė suklaidinti rinkėjus, tačiau sulaukdama vis daugiau kritikos ir pasipriešinimo iš kitų partijų ji nebeturėjo kitos išeities, tik gauti rinkėjų palaikymą.
 
 
  

Žymos: Sigutė Limontaitė, brexit, Theresa May, John Whittingdale, Parlamento rinkimai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Besilaukianti moteris guodžiasi draugei:
– Šiandien ryte sudaužiau lėkštę. Bijau, kad tai nebūtų blogas ženklas ir nepakenktų būsimam kūdikiui.
– Baik tikėti prietarais! Kai mama manęs laukėsi, sudaužė patefono plokštelę. Kaip matai, man man nieko neatsitiko, nieko neatsitiko, nieko neatsitiko, nieko neatsitiko...