Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

tiesa.com   |   2019-04-23

Emigrantai grįžta į Lietuvą. Ar ragavę darbo užsienyje pranašesni už vietinius?

  
Emigrantai grįžta į Lietuvą. Ar ragavę darbo užsienyje pranašesni už vietinius?
© pixabay.com



Pernelyg užsitęsusi nežinia dėl Brexito ir lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje padėties po šalies išstojimo stumtelėjo tautiečius vėl svarstyti klausimą „Ar verta grįžti į tėvynę?". O ar pargrįžėlių laukia ir ką apie juos mano Lietuvos verslininkai.

Ar grįžtančių tikrai daugėja
„Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, išvykstančiųjų iš tiesų mažėja, o pargrįžtančiųjų upeliukas po truputuką tampa sraunesnis. Štai pernai metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių arba 1,4 karto daugiau nei 2017 m. Itin svarbu pastebėti, kad net 57,4 proc. imigravusiųjų – namo sugrįžę Lietuvos piliečiai. Daugiausiai sugrįžusių (7,6 tūkst.) iki tol gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Šių metų vasarį ir kovą Lietuvą taipogi imigravo daugiau nei išvyko.“ Šis skaičius turėtų dar augti, nes pernai metų duomenimis, lietuvių, norinčių dirbti atsiskyrimo kančių tąsomoje šalyje, sumažėjo net 40 proc.
 
Tiesa, ne vienas iš mobilesnių emigrantų ketina ne sugrįžti į Lietuvą, o kelti sparnus, pavyzdžiui, į Norvegiją, Islandiją, Olandiją ar kitą užsienio šalį. „Pastarąjį pusmetį tikrai padaugėjo žmonių, grįžtančių iš užsienio,“ – pastebi specialistų paieškos portal CVMarket.lt personalo atrankų partnerė Birutė Vilčiauskaitė. Kad susidomėjimas darbais iš užsienio lietuvių, ypač gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, išaugo, jau nuo praėjusių metų rudens mato ir bendrovės „Biuro“ direktorius Valdas Strazdas.
 
Jo nuomone, kaip katalizatorius bent jau pradėti svarstyti apie sugrįžimą tikrai buvo Brexit, tačiau prie to prisidėjo ir kiti dalykai. Kad ir Lietuvoje augęs atlyginimas. Juk jei alga svečioje šalyje ir gimtinėje skiriasi mažiau dviejų kartų, daugiau paskatų rinktis gyventi ir dirbti ten, kur tavo draugai ir giminės. Tačiau „Aprangos“ grupės personalo direktorė Audronė Martinkutė itin besikeičiančių tendencijų neįžvelgia. Visų kalbintų bendrovių atstovai nurodė, kad pas juos jau dirba ne vienas ir ne du lietuviai, turintys darbo užsieniuose patirties. „Sugrįžusių iš emigracijos darbuotojų yra tiek administracijoje, tiek parduotuvėse. Tarp jų – ir užimančių vadovaujančias pareigas,“ – sako „Aprangos“ grupės atstovė.
 
„Girteka Logistic” talentų pritraukimo partnerė Vaida Rimkūnė gali papasakoti ne vieną sėkmingą istoriją apie iš užsienio – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Skandinavijos – sugrįžusius tautiečius, kurie dabar dirba „Girteka Logistics“. Ne vienas bendrovėje „Biuro“ dirbantis emigrantas vis dar gyvena tarp Lietuvos ir užsienio, t.y. padirbėjęs Lietuvoje, keliems mėnesiams išvyksta dirbti svetur. Toks darbo modelis Lietuvoje šiuo metu gana populiarus.
 
Kuo patrauklūs dirbę užsienyje
 
„Specialistų trūkumas išmokė darbdavius labiau vertinti kiekvieną pas juos įsidarbinti panorusį kandidatą. Tačiau didelis atstumas (paprastai darbo Lietuvoje ieškoma dar būnant užsienyje) neretam emigrantui pakiša koją, – pastebi CVMarket.lt personalo atrankos partnerė, – juos sunkiau operatyviai prisikviesti pokalbiui, nes pastarieji dažniausiai nurodo, kad dar yra užsienyje ir į Lietuvą atvyks, pavyzdžiui, po dviejų savaičių. Jeigu atranka skubi, tai sukelia keblumų, kadangi susitikti su kandidatais reikia kuo greičiau, o paskui juos pristatyti klientui. Laukiant keletą savaičių būna jau per vėlu ir siūlomą darbo vietą užima kandidatai iš Lietuvos, operatyviau atvykę į pokalbius. Lietuviai, ragavę darbo užsienyje, vietinių darbdavių vertinami dėl pačių įvairiausių dalykų.
„Girteka Logistics“ atstovė pabrėžia, kad emigrantai paprastai užsienyje būna įgiję darbo multikultūrinėje aplinkoje įgūdžių, moka bendrauti su klientais iš didelių tarptautinių kompanijų jų gimtąja kalba, turi platesnį akiratį ir greitai adaptuojasi naujoje darbovietėje. „Užsienyje prekyboje dirbę lietuviai dažniau turi įvairesnės patirties, pasižymi betarpiško bendravimo įgūdžiais, – pritaria ir „Aprangos“ grupės personalo direktorė. Taipogi ji pastebi, kad grįžtantys tautiečiai yra labiau orientuoti į aptarnavimo kokybę.
 
CVMarket.lt atstovė nurodo ir dar vieną skirtumą – „siųsdami savo gyvenimo aprašymą, emigrantai neretai būna užsienio kompanijose įgiję aukštesnę kvalifikaciją, nei pareigos, į kurias aplikuoja Lietuvoje. Nors yra ir išimčių.“ „Svetur dirbę lietuviai realiau vertina darbo užmokestį, - mano „Biuro“ direktorius, – jie yra labiau finansiškai išprusę ir išmokę gyventi pagal savo pajamas. Jei Lietuvoje gyvenantis žmogus dažnu atveju skolinasi iš greitųjų kreditų, ar turi kažkokius kitus nepamatuotus finansinius lūkesčius, tai grįžę iš emigracijos akivaizdžiai yra labiau užgrūdinti griežto pajamų ir išlaidų režimo. „Balansą“ jie susiskaičiuoja daug geriau nei tie, kas nebuvo emigracijoje.“ Ragavę emigranto duonos dar neseniai buvo laikomi drąsesniais kovojant dėl savo kaip darbuotojo teisių, tačiau dabar, anot V.Strazdo, vietiniai ir emigrantai šia prasme mažai kuo skiriasi.
 
„Tačiau tie, kurie buvo išvykę, labiau moka argumentuoti savo prašymus, – mano jis, – dažnai dėl tos argumentacijos emigrantams ir pasiseka susitarti dėl didesnio atlyginimo.“ Specialistų paieškos CVMarket.lt atrankų partnerės nuomone, grįžę iš emigracijos atviriau klausinėja apie darbdavį, sugeba geriau save „parduoti“, drąsiau prisipažįsta, kad kažko nemoka, tačiau iš karto pasako, kokia įgyta patirtimi tai galėtų pakeisti. Tačiau emigracijoje išbuvusiems tikrai ilgą laiką kartais sunku susigaudyti dabartinėje Lietuvos darbo rinkoje, adekvačiai save įvertinti. Didelė dalis emigrantų nedrąsiai jaučiasi, kai kalba pakrypsta apie atlyginimą.
 
Jei sugrįžtų visi 2018 m. pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsakymu kompanija „Vilmorus“ vykdė užsienio lietuvių apklausą, kurios rezultatai parodė, kad net 62 proc. emigrantų neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą. Jungtinių Tautų organizacijos 2015 m. duomenimis, ne Lietuvoje gyvena apie 0,5 mln. lietuvių. „Eurostat“ duomenimis, 2017 m. net 15 proc. visų darbingų lietuvių (nuo 20 iki 64 metų amžiaus) gyveno ir dirbo ne Lietuvoje, o kitose ES šalyse. Didesniais skaičiais galėjo pasigirti tik Rumunija (19,7 proc.). Darbingo amžiaus latvių, dirbančių ne Latvijoje, o kažkur ES, buvo 12,9 proc., estų, pelnančių duoną ne tėvynėje, priskaičiuota 6,8 proc. Vidutiniškai 3,8 proc. visų ES šalių piliečių gyveno ir dirbo ne savo pilietybės šalyje.
  

Žymos: Darbas, Lietuviai, Emigrantai, CV, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Atsikėlė žmona vidurnaktį, nes pasigedo šalia miegančio vyro. Vaikščiodama po namus pirmame aukšte išgirdo tylų verksmą. Nusileidusi laiptais pamatė savo vyrą, klūpantį prie sienos ir verkiantį. Priėjo ir klausia:
– Jeronimai, kas atsitiko?
Vyras vis dar nesulaikydamas ašarų:
– Prisimeni, kai tavo tėvas mus užtiko kambaryje po tavo 16-ojo gimtadienio? Jis man liepė pasirinkti: vesti tave arba sėsti į kalėjimą 20 metų.
Žmona sutrikusi:
– Prisimenu...
Visai ašarų nesulaikydamas vyras:
– Įsivaizduoji, mane šiandien išleistų iš kalėjimo...