Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, bns.lt   |   2017-12-09

JK pokyčiai per 1,5 metų

  
JK pokyčiai per 1,5 metų
© pexels.com
Jk "Brexit" derybose nuėjo nemažą kelio dalį.

Europos Sąjungą palikti nusprendusiai Didžiajai Britanijai per pastaruosius pusantrų metų teko nueiti sudėtingą kelią: pradedant netikėtu referendumu dėl išstojimo iš Bendrijos ir baigiant penktadienį Londono ir Briuselio pasiektu „Brexit“ susitarimu.

„Brexit“ referendumas
2016-ųjų birželio 23-ąją 17,4 mln. britų atėjo į referendumą dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Rinkėjai 4 proc. persvara (52 prieš 48 proc.) nutarė, kad 43 metus trukusi šalies narystė Bendrijoje turi baigtis.
 
Balsavimo rezultatai atskleidė, kad Anglijos ir Velso gyventojai palaikė išstojimo iš ES idėją, o Londone, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje gyvenantys žmonės pageidavo joje pasilikti.
 
Vyriausybės pasikeitimas
 
Birželio 24-ąją konservatorius premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), inicijavęs referendumą, bet vadovavęs kampanijai už tolesnę narystę ES, paskelbė atsistatydinantis.
 
Jis žadėjo likti šiame poste, kol bus rastas jo įpėdinis, tačiau naujo premjero paieškos baigėsi labai greitai.
 
Paskutinę minutę iš kovos dėl britų vyriausybės vadovo posto pasitraukus „Brexit“ šalininkui Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui), liepos 11-ąją naująja šalies premjere tapo iki tol šešerius metus Vidaus reikalų ministerijai vadovavusi Theresa May (Tereza Mei).
Gera sutartis arba jokios sutarties
 
Šių metų sausio 17 dieną pasakytoje svarbioje kalboje Th. May išdėstė savo „Brexit“ strategiją.
 
Toje kalboje ji pareiškė, kad jos šalis pasitrauks iš ES bendrosios rinkos, kad galėtų apriboti imigraciją visiškai atsiskirdama nuo Bendrijos.
 
Tąkart Th. May taip pat perspėjo, kad Londonas gali pasitraukti iš derybų, ir sakė, kad „Britanijai geriau jokio susitarimo negu blogas susitarimas“.
 
Parlamentas parėmė „Brexit“
 
Kovo 13-ąją Britanijos parlamentas suteikė galutinį leidimą premjerei inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti šalies išstojimo iš Bendrijos procesą.
 
Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai buvo nubalsavę už pataisas, reikalaujančias užtikrinti ES piliečių teises ir parlamento teisę balsuoti dėl galutinio „Brexit“ susitarimo.
 
Tačiau už JK išstojimą iš ES atsakingas ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) sėkmingai įtikino parlamentarus minėtas pataisas atšaukti.
 
Lordų Rūmai tada nusileido ir priėmė įstatymą be pataisų.
 
50-asis straipsnis
 
Kovo 29 dieną Britanijos vyriausybė inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį įteikdama Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui laišką, kuriuo blokas informuotas apie šį žingsnį. Tądien prasidėjo išstojimo iš ES procesas, turintis pasibaigti 2019-ųjų kovą.
 
„Esame prie šaliai svarbiausių šios kartos derybų slenksčio“, – prieš paskelbiant šį sprendimą sakė „Brexit“ ministras D. Davisas.
 
Prarasta dauguma
 
Birželio 8 dieną įvyko premjerės sušaukti pirmalaikiai rinkimai. Th. May per juos tikėjosi sustiprinti savo pozicijas prieš Londonui pradedant „Brexit“ derybas.
 
Tačiau visuotiniuose rinkimuose premjerės partija netikėtai patyrė skaudų smūgį ir neteko daugumos parlamente. Kad galėtų formuoti vyriausybę, konservatoriai buvo priversti sudaryti aljansą su Šiaurės Airijos Demokratine junionistų partija (DUP).
 
Kalba Florencijoje
 
Rugsėjo 22-ąją Florencijoje Th. May išdėstė savo planus, kad Britanijai po „Brexit“ būtų suteiktas maždaug dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį šalis toliau vykdytų savo įsipareigojimus ES biudžetui.
 
Th. May pažadėjo, kad iki 2020 metų jos šalis apmokės apie 20 mlrd. eurų „skyrybų“ sąskaitą, tačiau ES pareigūnai tvirtino, jog Londonas skolingas gerokai daugiau.
 
Kiek vėliau britų vyriausybė sutiko padidinti tą sumą; manoma, kad galutinė Britanijos išstojimo sąskaita gali siekti 55 mlrd. eurų.
 
Ginčas dėl Airijos
 
Dar viena kliūtimi derantis dėl Britanijos išstojimo iš ES sąlygų tapo sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos statuso klausimas.
 
Gruodžio 4 dieną Th. May jau beveik džiaugėsi pasiekusi susitarimą su Briuseliu, tačiau paskutinę minutę jį atmetė Šiaurės Airija, nes Londonas esą laiku nepasitarė su DUP.
 
Šios partijos lyderė Arlene Foster (Arlin Foster) pavadino to susitarimo projektą „dideliu sukrėtimu“, ir tvirtino, kad nepritars jokiai „reglamentavimo skirtumų formai, jeigu ji ekonomiškai ar politiškai atskirtų Šiaurės Airiją nuo likusios Jungtinės Karalystės“.
 
Škotų nacionalizmas
 
Po šio Šiaurės Airijos žingsnio Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžin) pareiškė, kad jos šalyje stiprėja nepriklausomybės nuotaikos.
 
Ji tvirtino, kad britų vyriausybė yra „veidmainiška, meluojanti ir visiškai nekompetetinga“.
 
„Juo greičiau perimsime savo pačių ateitį Škotijoje, tuo geriau, ir ši savaitė buvo puikus to įrodymas“, – pridūrė N. Sturgeon.
 
2014 metų referendume 55 proc. škotų balsavo prieš atsiskyrimą nuo Britanijos, o Th. May yra sakiusi, kad „dabar ne laikas“ naujam plebiscitui.
 
Susitarimas Briuselyje
 
Th. May penktadienį nuskubėjus į Briuselį, per anksti ryte prasidėjusias derybas Britanija ir ES pasiekė istorinį susitarimą dėl „Brexit“ skyrybų sąlygų.
 
Europos Komisija nurodė, kad Britanija padarė „pakankamą pažangą“ atsiskyrimo klausimais, įskaitant Airijos sieną, Britanijos pasitraukimo sąskaitą ir piliečių teises.
 
Susitarimu sudaromos sąlygos ES lyderiams per viršūnių susitarimą gruodžio 14–15 dienomis pradėti antrą „Brexit“ derybų fazę dėl prekybos ir pereinamojo laikotarpio.
 
  

Žymos: Istorija, Derybos, ES, JK, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Jonai, kodėl tu miegi darbe?
– Suprantate, viršininke, namie mažas vaikas miegoti neleidžia...
– Tai atsinešk vaiką, kad ir darbe neleistų miegoti.