Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigaliūnaitė   |   2017-04-11

JKLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas: „Didžiausią nerimą kelia JK švietimo perspektyvos”

  
JKLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas: „Didžiausią nerimą kelia JK švietimo perspektyvos”
© Asmeninio arch. nuotr.
JKLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas.
Apribojus galimybes geriausių universitetų studentams pasilikti dirbti ir kurti gyvenimus Jungtinėje Karalystėje tai būtų abipusis praradimas.

Oficialiai prasidėjus „Brexit” procesui ne tik Jungtinės Karalystės (JK), tačiau ir daugelis Europos Sąjungos (ES) sektorių susidūrė su nežinomybe. Švietimas – vienas iš jų. Apie tai, kaip šalies pasitraukimas iš ES darys įtaką tolimesnėms studijoms ar čia jau studijuojančiam gausiam būriui lietuvių studentų, „Tiesa” kalbėjosi su Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) pirmininku Vladu Oleinikovu.

– Kaip oficialiai prasidėjęs „Brexit" procesas darys įtaką tolimesnėm galimybėms studentams iš Lietuvos studijuoti JK universitetuose?
– Šiuo metu sunku prognozuoti ilgalaikes šio proceso pasekmes. Šiuo metu jau studijuojantiems ar studijas pradedantiems šį rudenį (2017-2018 mokslo metais) buvo užtikrinta, kad jų studijų sąlygoms pokyčių nebus.
 
Sunkiau komentuoti dėl ateinančių (2018-2019 m.) ir dar vėlesnių metų. Paraiškas teikiantieji jau kitąmet pirmuosius savo mokslo metus pradėtų JK vis dar esant Europos Sąjungos dalimi. Taigi, jiems priklausys tos pačios sąlygos. Tačiau, ar šios sąlygos bus išlaikytos iki pat studijų galo net ir po JK pasitraukimo iš ES, priklausys nuo JK vyriausybės valios. Panašiai neaiški situacija yra ir su būsimais doktorantūros ar magistro studentais. Tikėtina, kad informacija apie tai bus paskelbta jau šios vasaros pabaigoje prieš paskelbiant aplikacijų pradėti studijas 2018-2019 mokslo metais pradžią.
 
– Ar pastebėtas studentų skaičiaus skirtumas paaiškėjus, kad „Brexit" vis dėlto įvyks?
 
– Šiuo metu dar sunku įvertinti „Brexit” efektą lietuvių studentams. Atsižvelgiant į universitetų stojimų sistemos UCAS duomenis bakalauro aplikacijų iš Lietuvos skaičius pastaruosius du metus augo. Nuo „Brexit” referendumo įvyko tik vienas aplikacijų ciklas ir pernai savo norą studijuoti JK išreiškė 1680 jaunuolių savo gyvenamąja vieta nurodę Lietuvą. Šis skaičius yra gerokai mažesnis už 2940, kurį buvo pasiektas 2011 m., paskutiniais metais prieš beveik trigubai pakeliant studijų JK kainą. Tačiau verta pastebėti, kad sumažėjęs absoliutus aplikacijų skaičius taip pat sietinas su mažesniu kasmet mokyklą baigiančių abiturientų skaičiumi Lietuvoje.
Lyginant santykinį aplikacijų skaičių su metiniu abiturientų skaičiumi – pastarieji metai buvo antri aktyviausių po 2011 metų ir patys aktyviausi nuo kainų pakilimo. Iš pirmo žvilgsnio – tai gali prieštarauti intuicijai. Galima tai laikyti inertiška augimo tendencija nuo ankstesnių metų (dar metai prieš referendumą buvo matomas ženklus augimas), kuriai „Brexit” referendumo rezultatas nepadarė didesnės įtakos, juolab, kad kandidatai sulaukė garantijų dėl sąlygų tęstinumo pradedantiems ateinančiais metais. Kita vertus, augimą dar galima bandyti aiškinti tuo, kad paskutine galimybe studijuoti JK vietinio studento sąlygomis (tokios yra abiems šalims esant ES narėmis) susidomėjo daugiau nei įprastai abiturientų, įskaitant ir ankstesniais metais mokyklas baigusius. Visgi, tokioms versijoms paremti reikėtų detalesnių tyrimų.
– Neseniai pasirodė naujiena, kad JK studijuojantiems studentams iš ES atsirado naujas privalomas sveikatos draudimas apie kurį patys universitetai neturėjo daug informacijos. (angl. comprehensive sickness insurance, CSI). Ar galite pakomentuoti šią situaciją?
 
– JK universitetai išsiuntė savo studentams informaciją apie pokyčius ir patarė kuo skubiau pasirūpinti savo Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), kurią nemokamai galima pasidaryti Lietuvoje tiesiog pateikus pažymą, kad mokomasi dieninėse (ang. full-time) studijose. Jei esate savo gyvenamąją vietą deklaravę JK, šiuo metu ESDK taip pat dar galite gauti iš NHS ČIA.
 
Ši kortelė patvirtina teisę į sveikatos apsaugą ir mažiausiai iki 2019 metų pavasario, kol JK priklauso ES, ir to turėtų užtekti.
Daugiau informacijos apie tai ČIA
 
– Kaip jaučiasi JK studijuojantys lietuviai? Kokios ateities nuotaikos bei perspektyvos?
 
– Normalu, kad yra bendras nerimas dėl proceso, nes situacija šiuo metu yra gana neaiški. Tačiau lietuvių studentai yra daugiausia jauni, dar šeimų nesukūrę asmenys, todėl naturaliai turi vienas geriausių perspektyvų prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Apribojus galimybes geriausių universitetų studentams pasilikti dirbti ir kurti gyvenimus Jungtinėje Karalystėje tai būtų abipusis praradimas. Britai tą gerai supranta, todėl lietuvių studentai turėtų jaustis santykinai saugūs dėl savo situacijos šalyje.
 
Vis dėl to nerimą bene labiausiai kelią JK švietimo ir mokslo karjerų perspektyvos. Didelė dalis JK tyrimų buvo tiesiogiai ir netiesiogiai finansuojami ES lėšomis, o mokslo institucijos pritaukdavo pajėgiausius ES ekspertus, jų plėtojami tyrimai kūrė dinamišką ir inovatyvią aplinką. Tai leido JK dominuoti tarptautinėje švietimo, mokslo ir inovacijų erdvėje.
 
Netenkant šių lėšų šaltinio esamoji valdžia neskuba garantuoti alternatyvaus finansavimo. Tuo pačiu mokslininkų tarptautinis judėjimas bus apsunkintas, mažės institucijų tarptautiškumas. To pasekoje, visa mokslo industrija išgyvena ypatingai neramius laikus, galimai gresia ilgalaikės neigiamos pasekmės. Tai gali paliesti ne tik lietuvių mokslininkus, siejančius savo ateitį su JK akademija, – dėl mažėjančio konkurencingumo gali prastėti ir studijų kokybė būsimiems studentams.
  

Žymos: JKLJS, Švietimas, Studijos Anglijoje, brexit, Vladas Oleinikovas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

− Ar tu esi kada nors žmonai pareiškęs savo nuomonę?

− Žinoma. Parodyti randą?