Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Mantas Petruškevičius   |   2017-07-26

Kaip „Brexit“ kiša koją verslui

  
Kaip „Brexit“ kiša koją verslui Prekes į Jungtinę Karalystę importuojantiems verslininkams „Brexit“ prasidėjo gerokai anksčiau.
Ekspertai teigia, kad labiau nei didžiųjų įmonių perkėlimas į kitas Europos Sąjungos šalis ekonomikai atsilieps dalies smulkiojo verslo žlugimas dėl pasikeitusios prekybinės aplinkos.

Europai nugarą atsukusios Jungtinės Karalystės verslininkai išgyvena neramius laikus. Niekas nedrįsta spėlioti, kas laukia netolimoje ateityje, o nežinomybė ir neapibrėžtumas verslui, kaip žinia, niekada nepasitarnauja – ypač smulkiajam ir vidutiniam. Ko laukti artimiausiu metu? Plėstis ar mažinti etatus? Investuoti toliau ar parduoti? Šie ir panašūs klausimai kelia nerimą tūkstančiams verslininkų, o atsakymai į juos šiandien yra aukso vertės.

Smulkusis ir vidutinis verslas sukuria du trečdalius darbo vietų, dėl to aiškumas dėl „Brexit“ ateities yra toks svarbus visiems. Ekspertai teigia, kad labiau nei didžiųjų įmonių perkėlimas į kitas Europos Sąjungos šalis ekonomikai atsilieps dalies smulkiojo verslo žlugimas dėl pasikeitusios prekybinės aplinkos.
Kadangi iš ES dar niekas niekada nėra traukęsis, niekas ir nežino, ko tikėtis. Tačiau įvertinus visas aplinkybes akivaizdu, kad smulkusis verslas turi būti pasirengęs šiems pokyčiams.
 
1. Nekilnojamojo turto kainų augimui ateina pabaiga. Ilgai ir užtikrintai gyvenamųjų būstų ir biurų patalpų kainos kilo. Tačiau dar iki „Brexit“ pabaigos situacija turėtų keistis – ne tik dėl sulėtėjusio ekonominio augimo, bet ir dėl sumenkusio šalies įvaizdžio bei neaiškumo dėl ateities užsienio investuotojams. Dalis jų Didžiojoje Britanijoje vis dar investuoja dėl krentančio svaro kurso, tačiau neilgam – visi supranta, kad ateityje kainos turėtų smukti, ir nekilnojamasis turtas JK taps ne tokia patrauklia investicija. Tą jau dabar pradeda justi užsiimantieji „buy to let“ nuomos verslu, o tokių Didžiojoje Britanijoje yra tūkstančiai.
 
2. Eksportuojančios savo prekes į užsienį įmonės atvirkščiai – jaučiasi laikančios iniciatyvą savo rankose, skaičiuoja, kad užsakymų padvigubėjo, ir auginasi lašinius sunkesniems laikams. Iš 5,4 milijono šalyje registruotų įmonių į užsienį eksportuojantis verslas sudaro 11 procentų, dauguma produkciją gabena į ES. Pasikeitus žaidimo taisyklėms ir JK vyriausybei nesusiderėjus dėl palankių prekybos bei muitų sąlygų su Europa, eksportuotojų taip pat lauktų neramios dienos. Kol kas nėra aišku, kokie mokesčiai, prekybos tarifai ar kiti papildomi apribojimai gali laukti, tačiau neabejojama, kad po „Brexit“ lengviau nebus.
 
Eksportuojančios į užsienį įmonės jaučiasi turinčios iniciatyvą savo rankose, skaičiuoja, kad   užsakymų padvigubėjo, ir auginasi lašinius sunkesnėms dienoms. Eksportuojančios į užsienį įmonės jaučiasi turinčios iniciatyvą savo rankose, skaičiuoja, kad užsakymų padvigubėjo, ir auginasi lašinius sunkesnėms dienoms.
 
3. Prekes į Jungtinę Karalystę importuojantiems verslininkams „Brexit“ jau prasidėjo. Ir gerokai anksčiau. Praėjusių metų birželio 23-ioji, referendumo dėl pasitraukimo iš ES diena, dar nieko bloga nežadėjo. Bet jau kitą naktį, pradėjus aiškėti referendumo rezultatams, žaibai valiutų rinkose tapo pakasynų pradžia nemažai daliai prekes į JK importuojančių įmonių.
 
Baldus iš Vokietijos į JK parduoti vežantys verslininkai, vyną iš Čilės importuojantieji, olandiškų saulės baterijų pardavėjai ir lietuviškų maisto prekių parduotuvių savininkai – visi jie „Brexit“ pasitiko skaudžiai kritusiu svaro kursu. Bandydami išsilaikyti ir nepatirti nuostolių, daugelis šių bei kitų smulkiųjų verslininkų turėjo pakelti kainas, kitaip būtų tekę nutraukti veiklą. Tai paaiškina ir akivaizdų kainų augimą daugumoje sričių.
 
Tačiau tai dar ne kainų kilimo pabaiga. Jeigu po „Brexit“ įsigalios nauja prekių įvežamo į šalį tvarka, neišvengiamai padidės transportavimo sąnaudos ir bus gaištamas brangus laikas muitinių patikrose. Visa tai taip pat gali atsiliepti kainoms.
Baldus iš Vokietijos į JK parduoti vežantys verslininkai, vyną iš Čilės importuojantieji, lietuviškų maisto prekių parduotuvių savininkai – visi jie „Brexit“ pasitiko skaudžiai kritusiu svaro kursu. Baldus iš Vokietijos į JK parduoti vežantys verslininkai, vyną iš Čilės importuojantieji, lietuviškų maisto prekių parduotuvių savininkai – visi jie „Brexit“ pasitiko skaudžiai kritusiu svaro kursu.
 
4. Darbo jėgos stygius dar prieš prasidedant „Brexit“. Darbuotojus samdančioms įmonėms galvosūkiu gali tapti iki šiol niekada problemų nekėlęs rebusas – darbuotojų trūkumas. Ypač patikimų ir darbdavių visada vertinamų specialistų.
 
Jau dabar į Lenkiją skrenda pilnesni lėktuvai žmonių nei atgal. Kiekviename kolektyve – net ir tokiuose, kuriuose nebūtinai dirba daugiau darbuotojų iš ES nei pačių anglų, – vis garsiau skamba abejonės dėl rožėmis klotos Didžiosios Britanijos ateities po „Brexit“.
 
Aišku, aukščiausius postus užimantys politikai bando švelninti toną ir užtikrinti ES piliečių „neliečiamybę“, kad ir kas nutiktų. Taigi labai tikėtina, jog dauguma JK gyvenančių ir dirbančių ES piliečių teisės išliks nepakitusios. Gali sumažėti kai kurių pašalpų dydis, kai kurios gali būti nebemokamos atvykėliams, tačiau dirbančių žmonių žadama neliesti.
 
Kitokį scenarijų būtų sunku įsivaizduoti, nes šalyje pradėtų masiškai trūkti darbščių specialistų iš Europos. Nukentėtų ir masiškai būtų uždaromi ne tik privatūs verslai – tai pakirstų visą JK ekonomiką, nes ji be atvykusių į šalį dirbti europiečių išsilaikyti niekaip nesugebėtų.
 
Kol kas neaišku, kokie prekybos mokesčiai, nauji tarifai ar kiti papildomi apribojimai gali laukti, tačiau neabejojama, kad po „Brexit“ lengviau nebus. Kol kas neaišku, kokie prekybos mokesčiai, nauji tarifai ar kiti papildomi apribojimai gali laukti, tačiau neabejojama, kad po „Brexit“ lengviau nebus.
 
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Ekonomika, Verslas, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Teisme:
– Ar jūs žinote, kiek galite gauti už melagingus parodymus?
– Žadėjo tūkstantį dolerių!