Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com, Alfa.lt   |   Evelina Joteikaitė   |   2019-09-04

Kodėl B. Johnsonas išsiuntė Britanijos Parlamentą atostogauti

  
Kodėl B. Johnsonas išsiuntė Britanijos Parlamentą atostogauti
© Twitter.com
Boris Johnson

Vasaros pabaigoje Borisas Johnsonas ėmėsi veiksmų, kuriuos daugelis Anglijoje laiko šliaužiančiu valstybės perversmu. Rugpjūčio 28-ąją šalies ministras pirmininkas paprašė karalienės pratęsti Didžiosios Britanijos Parlamento atostogas ir sulaukė pritarimo.

Nors pasipiktinusi visuomenė rengia mitingus, pasirašinėja peticijas, kuriose B. Johnsonas raginamas atsistatydinti, jis užtikrintai veda šalį į „Brexit“ ir kartu šalina politinius konkurentus.
To dar nėra buvę
 
„Sustabdyti Parlamento darbą? Tai beprotiška idėja! Esame atsakingi politikai ir neleisime piktnaudžiauti savo nacionaliniu suverenitetu.“
 
„Sustabdyti Parlamento darbą yra būtinas žingsnis. Ministras pirmininkas aiškiai pasakė, kad visi, kurie nori aptarti susitarimo su ES sąlygas, gali tai padaryti per likusį laiką.“
 
Šiuos skirtingus britų konservatorių parlamentarų teiginius skiria kone trijų mėnesių laikotarpis. Dar visai neseniai jie stigmatizavo pačią Parlamento darbo sustabdymo idėją. Juk britų Parlamentas – demokratijos pamatas. Institucija, be kurios neįsivaizduojamas laisvių tvirtumas. Visgi dabar jie vieningai palaiko ministrą pirmininką B. Johnsoną.
 
„Brexit“ pateko į aklavietę, ir tada naujasis kabineto vadovas pradėjo žaisti va bank, prašydamas karalienės prailginti atostogas Bendruomenių Rūmuose. Rugsėjo 3 d. Jungtinės Karalystės (JK) Parlamentas atnaujino darbą po vasaros atostogų. Premjerui B. Johnsonui pavyko smarkiai apriboti Bendruomenių Rūmų darbą iki spalio 31-ąją planuojamo „Brexit“.
 
Spalio 17­–18 d. vyks ES šalių lyderių susitikimas. Būtent šią datą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas apibrėžė kaip tiesos momentą: jei iki tol pavyks pasiekti pažangą derybose su Didžiąja Britanija, per mėnesį bus sušauktas neeilinis ES lyderių susitikimas, kuris galutinai patvirtins susitarimą su britais. Po to dokumentas bus ratifikuotas, o 2020-ųjų kovo 29 d. Didžioji Britanija paliks ES.
Visoje Didžiojoje Britanijoje dabar vyksta tūkstančiai protestų – B. Johnsonas ir jo šalininkai kaltinami valstybės perversmu, piktnaudžiavimu demokratijos idėja, valdžios užgrobimu. JK premjeras atsakydamas į šiuos kaltinimus atlaidžiai šypsosi ir nenuilsdamas kartoja, jog „klausimas yra grynai procedūrinis, karalienė leido“.
 
Dar prieš porą mėnesių daugelis tiek Europoje, tiek pačioje Didžiojoje Britanijoje juokėsi iš B. Johnsono – jo manierų, visad susivėlusių plaukų, teiginių, kurie lygioje vietoje gali sukelti skandalą.
 
Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad šis žmogus padarė tai, ko nepavyko jo pirmtakei Theresai May, pretendavusiai tapti antrąja Margaret Thatcher.
 
B. Johnsonas įveikė partijos krizę ir dabar užtikrintai veda šalį iš ES be susitarimo. Kaina nemaža – jei nepavyks pasiekti susitarimo su ES, nukentės finansinė šalies padėtis. Tačiau B. Johnsonas nepalenkiamas. Vis dėlto yra vienas žmogus, kurio jis bijo labiau nei žmonių nepasitenkinimo. Tai buvęs euroskeptiškos populistinės JK nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage‘as.
 
Jis atsistatydino iš didžiosios politikos pareiškęs, kad referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, rezultatai reiškia, jog jo politinis tikslas – pasiektas.
 
Pasirodo, ne visiškai. Grįžęs iš politinio užribio N. Farage‘as paskelbė, kad atvyko išgelbėti idėjos, kurią neatsakingi politikai bando iškreipti.
 
Škotijos faktorius
 
Nors dabartinė situacija B. Johnsonui susiklosčiusi gan palankiai, netikėtumų atmesti negalima. Pirmasis jų – tylus maištas partijos viduje: jei „Brexit“ priešininkai, palaikantys konservatorišką pusę, nuspręs, kad europietiškas vektorius yra svarbesnis už vienybę, jie gali balsuoti prieš savo partijos vadovybės sprendimą. Jei jų bus pakankamai daug, B. Johnsono, kaip ministro pirmininko, ateitis – miglota, rašo BBC.
 
Antrasis netikėtumas – beįsisukanti krizė Škotijoje. Škotijos konservatorių lyderė Rutha Davidson atsistatydino. Formali priežastis – noras skirti daugiau dėmesio neseniai gimusiam kūdikiui.
 
Norint suprasti šio žingsnio prasmę, reikėtų įsivaizduoti, ką tiksliai R. Davidson padarė toriams (konservatyvi Anglijos partija – aut. past.) Didžiosios Britanijos mastu. Dar prieš 10 metų toriai Škotijoje buvo visiškai nepopuliarūs. Tačiau R. Davidson, atėjusiai vadovauti škotų partijos sparnui, pavyko pakeisti susiklosčiusią situaciją. Ji kilusi iš paprastos šeimos, nelankė aristokratų klubų, neturi ryšių su elito atstovais. Apskritai, tai visiškai kitokio tipo politikė.
 
2017-aisiais Konservatorių partija per pirmalaikius visuotinius rinkimus gavo daugiausia balsų, bet prarado absoliučią daugumą Parlamente. Konservatoriai tuomet suformavo koaliciją su Šiaurės Airijos Demokratine unionistų partija. Būtent tai leido toriams suformuoti daugumą Bendruomenių Rūmuose. R. Davidson pasirodė esanti rimta priešininkė.
 
Škotijos lyderė ragina iki 2021-ųjų surengti antrą referendumą dėl Jungtinės Karalystės provincijos nepriklausomybės.
 
Politikos apžvalgininkų manymu, didžiausia problema ta, jog nuo pat pradžių R. Davidson santykiai su B. Johnsonu buvo blogi. Tad esą visai nenuostabu, kad separatistinės tendencijos ėmė dar aiškiau pasireikšti Škotijos konservatorių sparne. Padėtis tampa vis įtemptesnė.
 
Reali politika
 
Žinoma, pasitraukimas iš ES be susitarimo nėra savaiminis tikslas, ir jei ES pasiūlys B. Johnsonui dovaną prekybos susitarimo pavidalu, jis su malonumu ją priims, teigia naujienų portalas Lz.ru
 
Tačiau iki to, regis, dar laukia ilgas kelias: B. Johnsonas patyrė didelį pralaimėjimą Parlamente, maištaujantiems parlamentarams balsavus už „Brexit“ kontrolės perėmimą ir privertus lyderį pareikšti, kad jis sušauks naujus visuotinius rinkimus.
 
328 balsais, įskaitant 21 konservatoriaus, kurie atsuko nugarą B. Johnsonui ir dabar gali būti išmesti iš partijos, balsus, buvo atvertas kelias premjero oponentams trečiadienį pateikti įstatymo projektą, kuriuo bus siekiama neleisti Didžiajai Britanijai spalio 31 d. išstoti iš ES be „skyrybų“ sutarties. Tačiau buvo ir premjero „Brexit“ strategiją palaikiusiųjų – net 301 parlamentaras.
 
Politikas yra realistas, jis supranta, kad susitarti su ES teks bet kokiu atveju – prieš „Brexit“ ar po to. Kitu atveju Didžiosios Britanijos ekonomika patirs didelį nuosmukį. Laukia ir kur kas daugiau problemų, įskaitant vaistų ir maisto deficitą, investicijų nutekėjimą ir įmonių uždarymą.
 
Jei viskas vyks tokiu pat tempu, konservatoriai rizikuoja prarasti įtaką, kurią jiems pritraukė R. Davidson, o kartu ir Škotiją. Bet visa tai paaiškės vėliau: B. Johnsonui dabar svarbiausia palaidoti N. Farage‘o ambicijas. O po to jau galima ir atsistatydinti iš ministro pirmininko posto. Politikas istorijoje užsitikrins savo vietą – kaip partijos, šalies gelbėtojas. Sugrįžti į politiką ir viską pradėti nuo pradžių niekada nevėlu. Bet tai rizikingas žaidimas.
 
ES sprendžia savo problemas. Viena vertus, reikalingas kompromisas su Didžiąja Britanija – bent jau dėl ekonominio stabilumo, nes daugelis ES sektorių ir įmonių yra tiesiogiai susiję su Anglija. Kita vertus, daryti nuolaidas reiškia peržengti užsibrėžtą raudoną liniją. Tai savo ruožtu gali sukelti naują krizę ES.
 
 
 
  

Žymos: Politika, Europos Sąjunga, Boris Johnson, brexit

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Du draugai kalbasi:
– Vakar iš manęs pavogė piniginę.
– Ar kreipeisi į policiją?
– Taip. Sakė, kad ne jie.