Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Evelina Joteikaitė   |   Tiesa.com, alfa.lt   |   2019-10-01

Nežinomybė dėl „Brexit“: kaip tai atsiliepia Lietuvai?

  
Nežinomybė dėl „Brexit“: kaip tai atsiliepia Lietuvai?
© pixabay asociatyvi nuotrauka

Jungtinė Karalystė (JK) ir „Brexit“ tapo tarsi neišskiriamu žodžių junginiu. Dažnai pridedamas ir klausimas – JK išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) bus su sutartimi ar be jos? Ekspertai sunerimę – euro zonos laukia nerami ateitis. Analizuojami įvairūs scenarijai, kas būtų, jeigu būtų. Visgi šiandien ne mažiau svarbu ir tai, kaip „Brexit“ keliama nežinomybė jau dabar veikia Lietuvą, ar smarkiai atsiliepia šalies ekonomikai.

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Eglės Aleknevičiūtės manymu, nežinomybė dėl „Brexit“ veikia Lietuvą ir netiesiogiai: per išaugusį, ypač ES, ekonominės bei finansinės aplinkos neapibrėžtumą.
„ES yra pagrindinis mūsų užsienio paklausos šaltinis, o dėl „Brexit“ nežinomybės prastėja ES verslo ir vartotojų lūkesčiai. Tai daro neigiamą įtaką investicijoms, slopina gamybą ir darbo vietų kūrimą, verčia įmones labiau orientuotis į vidaus rinkas.

Iki šiol Lietuvos ūkis buvo tam gan atsparus, tačiau lėtesnio šalies ekonomikos augimo prognozės kitais metais yra siejamos būtent su šiuo neapibrėžtumu“, – aiškino ji. „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna sakė, jog JK rinkoje esančios įmonės jau yra priėmusios sprendimus dėl savo veiksmų „Brexit“ atveju.

Su jomis ir toliau bendradarbiaujama, kuriami vertės pasiūlymai. Tačiau kitų ES šalių klientai, kurių pagrindinė rinka JK, šiuo metu yra nežinioje. Žinoma, „Brexit“ keliamą neužtikrintumą ir jo pasekmes šiandien sunku išmatuoti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabandė tai padaryti per padidėjusios investicijų rizikos premijos prizmę. Jų skaičiavimais, neapibrėžtumas dėl „Brexit“ 2020 m. euro zonos BVP mažina apie 0,15 proc.

Finansų ministerijos specialistai pastebėjo, jog Lietuvai šis poveikis turėtų būti panašus. Lietuvos ekonomiką, pasak E. Aleknevičiūtės, „Brexit“ paveiks per prekybos ryšius su JK, kuri yra reikšminga mūsų šalies eksporto rinka. Joje per metus prekių ir paslaugų parduodama už maždaug 1,5 mlrd. eurų.

Nors ir netiesiogiai, visgi „Brexit“ neapibrėžtumo negerovės veikia šalies pramonės sektorių – tuo įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tarkim, Vokietija. Ji yra glaudžiai susijusi su JK (pirmauja pagal vokiškų automobilių eksportą).

Lietuviai taip pat nemažai eksportuoja – baldų, tekstilės pramonė. Visgi, jo manymu, kol kas didžiausią neigiamą poveikį daro svaro sterlingų kurso nuvertėjimas. „Tos įmonės, kurios neapsidraudė nuo valiutų kurso pasikeitimo, gauna daug menkesnes pajamas iš JK rinkos, skaičiuojant eurais.

LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė E. Aleknevičiūtė taip pat pritarė šiam teiginiui – svaro sterlingų kurso nuvertėjimas turi įtakos mūsų ekonomikai. „Dėl to nuvertėjo emigravusių lietuvių santaupos svarais, o dalis tų santaupų atkeliauja ir į Lietuvą tiek per pačių grįžusių emigrantų vartojimą, tiek per jų perlaidas Lietuvoje gyvenantiems artimiesiems“, – sakė ji.

Perlaidos iš JK į Lietuvą sudaro beveik penktadalį visų iš užsienio į Lietuvą gautų perlaidų. Jų vertė eurais sumažėjo, kai nuo „Brexit“ referendumo 2016 m. birželį svaras sterlingų nuvertėjo jau daugiau nei ketvirtadaliu. „Be abejo, ir perlaidų skaičius (skaičiuojant eurais) sumenksta, nes kone pusė iš Lietuvos emigravusių asmenų gyvena JK.

Tai yra pagrindinė emigracijos kryptis, tad visiškai nenuostabu, kad svaro sterlingų kurso pokyčiai atitinkamai neigiamai lemia perlaidas, ypač tas, kurios buvo skirtos ne einamosioms išlaidoms dengti, bet investiciniais tikslais“, – aiškino Ž. Mauricas. Teigiamas poslinkis, anot jo, galbūt nebent tas, kad emigrantų iš Lietuvos į JK srautas (ypač tų, kurie važiuoja dirbti) ženkliai sumažėjo, – rodo statistiniai duomenys.

Dėl „Brexit“ sumažėjo į Didžiąją Britaniją atvykstančiųjų skaičius. „Tačiau grįžtančiųjų iš JK srautas neišaugo, yra praktiškai toks pat, kaip ir iš kitų valstybių – Airijos, Skandinavijos, Vokietijos“, – pastebėjo ekonomistas ir pridūrė, jog tautiečiai privengia grįžti į Lietuvą, nes ji atrodo pakankamai brangi šalis.

Dėl kritusio svaro sterlingų kurso emigrantų santaupos nuvertėjo, o kainos čia pakankamai aukštos, ypač didžiuosiuose miestuose. Aišku, patrauklumas emigruoti į JK vien dėl didesnio darbo užmokesčio ženkliai sumenko. „Vidutiniškai darbo užmokesčio skirtumas nesiekia trijų kartų.

Taip, jis išlieka didelis, tačiau kai įstojome į ES, skyrėsi net dešimt kartų, – sakė Ž. Mauricas. – Anuomet svaras buvo stiprus (vienas svaras kainavo beveik septynis litus). Dabar, skaičiuojant litais – mažiau nei keturis. Beveik dvigubai nuvertėjo.“ Lietuvoje sparčiai pakilo darbo užmokestis, o JK – netgi sumažėjo (skaičiuojant eurais) dėl svaro sterlingų kurso kritimo.

Paskata vykti dirbti į JK sumažėjo ir dėl to, kad atsirado konkurencija iš kitų Europos šalių, nebėra taip lengva užsidirbti iš bazinių darbų. Tačiau Londonas, kaip angliškai kalbančiųjų didmiestis, išlaikė savo patrauklumą studijuoti čia. Lietuviai dabar renkasi galimybę dirbti kitose šalyse – Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, krypčių ratas plečiasi, ypač sezoniniams darbams.

Ž. Mauricas pastebėjo: pastarųjų mėnesių indikatoriai rodo, kad ateina kitas iššūkis – stoja pati JK ekonomika. „Vadinasi, dėl kurso pokyčių bus mažesnės pajamos. Taip pat tikėtina, jog iš paskos seks ir mažesnės pardavimų apimtys, nes jau kurį laiką tebesitęsiantis neapibrėžtumas iš tiesų daro neigiamą poveikį ekonomikai.

Netgi gali būti taip, kad JK panirs į recesiją šių metų pabaigoje–kitų metų pradžioje“, – dvigubą problemą įžvelgė ekonomistas. Prognozuojama, kad „Brexit“ poveikis bus du ar tris kartus mažesnis nei nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams. „Jeigu mes išgyvenome aną krizę, įveiksime ir šitą.

Aišku, jeigu įvyktų vadinamasis kietasis „Brexit“ (be susitarimo), tada, aišku, yra grėsmė, kad jis paveiks didesnį šalių ratą (ypač, kaip minėjau, Vokietiją, Skandinavijos šalis, kurios yra glaudžiai susijusios su Didžiąja Britanija). Tai atitinkamai gali neigiamai paveikti visos ES rodiklius“, – darė išvadą Ž. Mauricas.

Tačiau kol kas kietojo „Brexit“ scenarijus nėra pagrindinis. „Labiausiai tikėtina, kad šis reikalas bus vilkinamas iki sausio mėnesio, galbūt dar ilgiau – iki pavasario. Galbūt pavasarį jau bus galima pasakyti kažką konkretesnio“, – vylėsi ekonomistas.

Ar bandoma apsidrausti nuo galimo ekonominio chaoso? „Veiksmai daromi, verslas stebi situaciją. Jei įvyks vadinamasis minkštasis „Brexit“ (numatantis JK narystę muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje), reikės atitinkamai forminti muitinės procedūras, tam yra ruošiamasi.

Reikia turėti omenyje, kad pasienyje gali išaugti eilės, tolesnį svaro kurso kritimą... Visi šie dalykai yra įtraukiami į planus. Aišku, jie nėra malonūs, bet ir nėra tokie kritiniai, kad visos Lietuvos ekonomiką išverstų iš kojų“, – sakė Ž. Mauricas.
  

Žymos: Ekonomika, Lietuva, brexit, Brexit ir Lietuva

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Sūnus prašo tėvą:
– Ar galėtum man šiam vakarui paskolinti mašiną?
Tėvas sūnui:
– O tai kam tau tada kojos?
– Viena – stabdžiams spausti, kita – greičio pedalui.